João 12

Godɨndɨ Hoafɨ (AGG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Adükarɨ si ra tüküfembo awi 6 si nɨŋgowane, asu Sisas ai Betani ŋgoafɨnambo mahu. Ŋgoafɨ ra Rasarusɨndɨ ŋgoaf-ane. Rasarus ranahamborürɨ Sisas ai hoŋguambeahɨndɨ yɨfɨhündɨ botɨmarirɨ.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Ranɨ ŋgoafɨhündɨ ai Sisasɨmbo sɨndɨrühündühɨ mamarei. Mata ai sesɨ kakɨreandɨ, ŋga Rasarus ai nindou Sisas-babɨdɨmbo nɨmarei masahüsi ra-babɨdɨmbo nɨmaru.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Maria ai werɨ fɨsɨŋarümbɨ hɨpɨrɨ mbuisamoŋgo-ramɨndeimbɨ kakɨ afɨndɨfihɨ sahümündimbɨ ra semɨndɨ haya Sisasɨndɨ tɨŋarɨ wamɨ kare mbura, asu ahandɨ mbɨrɨnaŋɨnambo gedümarɨhendɨ. Ranɨyo asu werɨ ranahandɨ fɨsɨŋarü aboedɨ ranai worambe kɨkɨhɨmayo.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Ŋga asu nindou mamɨ ahambo süŋgurürɨ-randeimbɨ ahandɨ ndürɨ Sudas Iskariot ai-amboanɨ ranɨhü nɨmaru. Nindou ranai-anɨmbo Sisasɨmbo nderümündü ahandɨ hürütümbɨ ahamundɨ warɨwamɨndirümbui. Ai moai Maria ramareandɨ ranahambo hɨhɨfɨ-hɨhɨfɨyu.
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 Nindou ranai hoafɨyuhɨ yahuya, “Nɨmboe werɨ aboedɨ nda nindou ai sahümündihɨ asu ranɨfihɨ 300 kakɨ semɨndɨ mburɨmbo nindou napokoateimbɨ aheimbo segudürɨmbomayoa?” mehu.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Ŋga nindou napo-koateimbɨ aheimbo hohoanɨmoyundürɨ haya hoafɨyumboyupoanɨ, ŋga wanɨ. Nindou ranai hümbuhünɨyu-randeimb-ani ranɨmboane asu ai yare hoafɨmayu. Aiyu kakɨ hɨpɨrɨ ahamundɨ ra hɨfandɨmarandɨ ranɨyu asu ai kakɨ foarɨhi marɨhündɨ ra bɨdɨfɨrɨ hümbuhünɨyu marandɨ.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Ranɨmboyu asu Sisas ai yahuya, “Nɨmorehɨ ranahambo se hɨnɨŋgɨndɨhindɨ. Ai wandɨ yɨfɨ si ranahambo horombonambo noure rarendühane fɨsɨŋarümbɨ moatükunɨ aboedɨ ra afandɨfoareandɨrɨ.
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Nindou napo-koateimbɨ ai-anɨmbo se-babɨdɨmbo koadürümbo-koadürümbo nɨmboeimboyei asu se aheimbo fandɨhehi-ndürɨndɨhündɨ, ŋga roana ŋgɨrɨ se-babɨdɨmbo koadürümbo-koadürümbo nɨmboahɨ,” mehu.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Suda ai Sisas Betani ŋgoafɨhü anɨŋgu hoafɨ hɨmborɨyei hehimboyei, ranɨnambo mahüsi. Ai mahüsi ra Sisasɨmbo hoeifimbo yaŋgɨrɨyeipoanɨ, ŋga Sisas Rasarusɨmbo yɨfɨhündɨ hoŋguambeahɨndɨ botɨmarirɨ ranɨmbo hoeifimbo kameihɨyei mahüsi.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Ranɨyu asu Godɨmbo sɨhou-rundeimbɨ bogorɨ ranai Rasarusɨmbo kameihɨ hɨfokoefimbo yahomo houmbo hoafɨ dɨdɨboado-marundɨ.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Nɨmboe sapo Suda bɨdɨfɨrɨ ai Sisas Rasarus yɨfɨhündɨ botɨmarirɨ ranahambo hohoanɨmoyeihɨ asu ahei bogorɨ-yomondɨ ratüpurɨ ra hɨnɨŋgɨrɨhi hehimbo Sisasɨmbo yaŋgɨrɨ anɨhondümbo-marɨhora ranɨmbo wambo.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Nɨmohoafɨrehɨ nindowenihɨ afɨndɨ ranai adükarɨ si ra hoefembo masühüsi ranai ranɨhü nɨmareiane. Asu ŋgorü sihɨ Sisas ai Serusarem ŋgoafɨnambo asüfu hoafɨ ra hɨmborɨmayei.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Ranɨyei asu ai mbe emündɨ nahurai hutei sahümündi hehi, nafɨna nafoarɨhorɨ hehü hoafɨ afɨndɨ-afɨndɨyeihɨyeihɨ seiya,
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Sisas ai doŋgi semündü haya ranɨwamɨ masüfu Baiborambe hoafɨmayo süŋgu.
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 Ai yare hoafɨyowohü yahoya,
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Horombo ana ahambo süŋgururü-rundeimbɨ ai rananɨ moatükunɨ moai wudɨpoaporu fɨfɨrundɨ. Ŋga süŋguna Sisas ai sünambe hafuane, rasɨmboanɨ ai hohoanɨmomemo Baibor ahambo hoafɨmayo ra. Ranɨyomo asu nindou ai Sisasɨmbo raraorɨhorɨ marɨhündɨ ranahambo fɨfɨrɨmarundɨ.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Horombo Rasarus ai yɨfɨyu haya hoŋguambeahɨ yaŋguruane, asu Sisas ai ahambo mɨŋgɨmayua hoŋguambeahɨndɨ tükümefiyu ra nindou afɨndɨ ranai ai-dɨbo nɨboadeimbo hoeimarɨhorɨ. Asu nindou afɨndɨ ranai Rasarusɨmbo hoŋguambeahɨndɨ botɨmarirɨ hoafɨ ra sahümündi hehimbo, weindahɨ wataporɨyei wakɨmarɨhindɨ.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Nindou afɨndɨ ranai Sisas hepünɨfeimbɨ moatükunɨ ramareandɨ hoafɨ ra hɨmborɨyei hehi nafɨnɨ nafoamarɨhorɨ hei.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Ranɨyomo asu Farisi ai ahamundɨhoarɨ wataporɨyomondühɨ yahomoya, “Haponda sɨhɨrɨ ra hoerɨhumboanefɨ. Nɨmorehɨ nindowenihɨ muŋgu ahandɨ hoafɨ süŋgurɨhindühɨ wambo ŋgɨrɨ nɨne hohoanɨmo sɨhɨrɨ hohoanɨmomefɨ ra aboedɨndo,” mehomo.
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Nɨmorehɨ nindowenihɨ ai Pasofa adükarɨ si ra Serusaremɨnambo Godɨmbo hohoanɨmombo masühüsi. Asu ranɨyei Grik bɨdɨfɨrɨ Suda-yafe rotu hohoanɨmo süŋgurɨhindeimbɨ ai Suda-babɨdɨmbo masühüsi.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Nindou Grikɨ-mayei ranai Firip Betsaidahündɨ Gariri hɨfambeahɨndɨ ahambo sowahɨ sɨnei düduyahindowohü seiya, “Rɨtɨfo, ro Sisasɨmbo hoeindɨhurɨ sefɨmboanefɨ,” maseiamboyu.
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Asu Firip ai hu Andrumbo hoafɨyundo haya, hafanɨ Sisasɨmbo hoafɨmefɨnando.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Ranɨyu asu Sisas ai ahafanɨmbo hoafɨyupɨrühɨ yahuya, “Ndeara ndanɨ sɨmboanɨ ana Nindou Hondü ai ndürɨ adükarɨ ndemündümbui.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Ro sɨhafanɨmbo anɨhondümboanahɨ hoafayahapɨrɨ: Wit maŋgɨrɨ ra hɨfɨnɨ pɨrɨkoate-yo haya nɨmbayo ana, asu mamɨ ranɨ yaŋgɨranɨmbo nɨŋgomboe. Ŋga asu wit maŋgɨrɨ ra hɨfɨnɨ peyo haya nɨmbayo ana, asu aboedɨ tükündɨfehü hɨsɨ aboedɨ hɨsɨndɨmboe.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Asu nindou ai ahandɨ fi ranahambo yaŋgɨrɨ afɨndɨ hohoanɨmoayu ana, awandɨhoemboe. Ŋga asu nindou ranai hɨfɨ ndanɨhü ahandɨ yaŋgɨrɨ nɨŋgo hohoanɨmo ra daboadanambo-areandɨ ana, koadürümbo-koadürümbo nüŋgumbui.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Nindou mamɨ ai wandɨ ratüpurɨ asemündu ana, asu ai moanɨ wandɨ hohoanɨmo süŋgu yaŋgɨrɨ süŋgumbɨ-randamboane. Ro ŋgoafɨ anɨmboahɨ ranɨh-anɨmbo nindou wandɨ ratüpurɨyu-randeimbɨ ai ro-dɨbo nüŋgumbui. Nindou ra wandɨ ratüpurɨ ranɨ yaŋgɨrɨ semündü anüŋgu ana, asu wandɨ Ape ai ahambo ndürɨ adükarɨ dagadombui,” mehu.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 Sisas ai yahuya, “Haponda wandɨ ŋgusüfoambe moaruwai-arandɨrɨ. Asu ro nüŋgumambɨsaha? Asu ro hoafɨndahühɨ, ‘Ape wandɨ fiambe nɨnɨ-moatükunɨyo tüküfembo yahohaya rarawayo nda sowandɨfɨ piro,’ mambɨsahɨyo? Roana ŋgɨrɨ randɨhe hoafɨndahɨ, ŋga wanɨ. Ŋga ro wambo rambɨfeyowambo saheheamboanahɨ ndanɨhü tükeheandɨ.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 O Ape, sɨhafɨ ndürɨ ra adükarɨ-mbeyowamboane.” Sisas ai yare hoafɨmayuwamboyo asu hoafɨ mamɨ sünambeahɨndɨ ndahurai kosɨwohü yahoya, “Ro wandɨ ndürɨ ra adükarɨmbo-rɨheamboanahɨ, ŋga wandɨ ndürɨ ra randɨheandanɨ asükai adükarɨ safɨ tükündɨfemboe,” meho.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Nɨmorehɨ nindowenihɨ akɨmɨ manɨboadei ranai hoafɨ ra hɨmborɨyei hehi hoafɨyeihɨ seiya, “Nɨmoamondɨhoafɨ bürügoayo,” masei. Asu bɨdɨfɨrɨ ai seiya, “Sünambeahɨndɨ nend-ani ahambo hoafeindo,” maseiamboyu.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Asu Sisas ai sɨmborɨ hoafɨyuhɨ yahuya, “Hoafɨ se hɨmborɨmayei ranana wambo farɨhefendɨrɨmbo tüküfehüyopoanɨ, ŋga wanɨ. Ranana sɨheimbo farɨhefe-ndürɨmboane tükefeyo.
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Haponda God ai nindou hɨfɨ ndanɨhü anɨboadei ranaheimbo yɨbobo-ndearümbui. Rananɨmbo asu ai Satan ndanɨ hɨfɨ ndanɨhü bogorɨmbofi anüŋgu ra nderümündü pindirümbui.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Rananɨmbo ai wambo botɨndɨhindɨra, asu ro randɨheandüra nindou afɨndɨ ai wambo sowana ŋgeimboyei.”
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Sisas ai ranɨ hoafɨ hoafɨmayu ra, nindou ai ahambo nɨmɨ keimbɨ karɨhendeimbɨfihɨ panduwuranɨ yifɨndümbui.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Ranɨmboyei nindou ai ahambo sɨmborɨ hoafɨyahündowohü seiya, “Krais ai yaŋgɨrɨ koadürümbo-koadürümbo nüŋgumbui, ahɨnümbɨ hohoanɨmo Bukambe ranɨmbo hoafɨmayoa hɨmborɨmayefɨ. Asu se nɨmboeafɨ haponda hoafɨyafühɨ, ‘Nindou Hondü ahambo nɨmoamo ndahorɨmɨndei botɨndɨhora yɨfɨndɨmbui,’ masafa? Asu Nindou Hondü ra düdia?” maseiamboyu.
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Asu sɨmborɨ Sisas ai yahuya, “Si ra se-babɨdɨmbo akɨdoumbo anɨmbo nɨŋgomboe. Si yagodowanɨ nɨmbɨ tüküfekoate-yoambe-anɨmbo si ra-dɨbo ŋgei. Nindou ai si wanɨyowanɨ nɨmbokoanɨ ahu ana, ai moai nafɨ hombo ra fɨfɨreandɨ.
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Haponda si ra sɨheimbo sowahɨ manɨŋgowa hɨfandɨhümboanei, ŋga se si ranahambo anɨhondümbo-ndɨhindüh-anɨmbo, asu ahandɨ nɨmorɨndei,” mehu.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Ai hoeirɨhora hepünɨfeimbɨ moatükunɨ afɨndɨ ahei hɨmboahü ratüpurɨyu marandɨyosɨ, ŋga asu ai moai ahambo anɨhondümbo-rɨhorɨ.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Ranɨmboyo asu Godɨndɨ hoafɨ hoafɨyu-randeimbɨ Aisaiandɨ hoafɨ ra anɨhondü tükümefeyo. Ai hoafɨyuhɨ yahuya,
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 — ausente —
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 — ausente —
40 “God iwa’an matah hifim
41 Horombo hondü Sisas hɨfɨnɨ nɨŋgokoate-yuambe Aisaia ai ahandɨ-mayo hɨmboamupuimbo-randeimbɨ hoeire hayamboyu ahambo hoafɨ ra yare hoafɨmayundo.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Nindou afɨndɨ bogorɨmboyafu mamarɨmo ai-amboa Sisasɨmbo anɨhondümbo-arüwurɨ. Ŋga Farisimbo yɨhɨmboyomondühɨ wambo ai anɨhondümbo-arüwurɨ hoafɨ ra moai weindahɨ hoafɨyomo. Ai hohoanɨmoyomondühɨ yahomoya “Weindahɨ hoafɨndefanɨ yɨhoefɨmbo rotu worambeahɨndɨ hɨhaiboadɨ-munɨmboemo,” mehomo.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Nindou ranahamumbo nindou ai aboed-anemo mbɨseiya yahomo hohoanɨmomemo, ŋga God ai ahamumbo ‘aboed-anemo’ yahombo moai yifirɨyomo.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Ranɨyu Sisas ai puküna hoafɨyuhɨ yahuya, “Nindou wambo anɨhondümbo-areandɨrɨ aiana wambo yaŋgɨrɨ anɨhondümbo-reandɨrühɨyupoanɨ. Ŋga ai Ape wambo koamarɨhendɨra makosahɨ ahambo kameihani anɨhondümbo-arirɨ.
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Asu nindou wambo hoeiareandɨrɨ ranai Ape wambo koamarɨhendɨra makosahɨ ahambo kameihani hoearirɨ.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Roana, hɨfɨ ndanɨhü si nahurai, nindou ai wambo anɨhondümbo-rɨhindɨrühɨ nɨmbɨ nɨmaroambe nɨŋgokoate-mbeyeia saheheambo makosah-anahɨ.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 Asu nindou mamɨ ai wandɨ hoafɨ hɨmborɨyuhü, süŋgufekoate-ayu ana, ro ŋgɨrɨ ahandɨ hohoanɨmo yɨbobondɨhinɨ. Roana hɨfɨ ndanɨhü nindou aheimbo yɨbobofendürɨmbo kosamboyahɨpoanɨ, ŋga wanɨ. Roana aheimbo aboedambo-fendürɨmbo makosah-anahɨ.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 Asu nindou ai wambo daboadɨ hɨhɨreandɨrühɨ wandɨ hoafɨ semɨndɨkoate-ayu ana, ahambo ahandɨ hohoanɨmo yɨbobofe hoafɨ ra yagododomboe. Hoafɨ ro hoafɨmayahɨ rananɨmbo bɨdɨfɨranɨ si tüküfeyoambe yɨbobondeirɨmboe.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Hoafɨ nda ropoanɨmbo hohoanɨmoya hehea hoafɨyahühɨ-yahɨpoanɨ, ŋga wanɨ. Ape wambo koamarɨhendɨra makosahɨ ranai muŋgu moatükunɨ Se hoafɨndafɨndürü, mehuamboanahɨ hoafayahɨ.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Ro hoafɨ ra fɨfɨrɨheamboanahɨ. Apendɨ hoafana aboedɨ yaŋgɨrɨ koadürümbo-koadürümbo nɨŋgo-randeimb-ane. Ranɨmboanahɨ Ape ai wambo hoafɨmayundɨra asu muŋgu hoafɨ nda sɨheimbo hoafayahɨ,” mehu.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.