Atos 25

Godɨndɨ Hoafɨ (AGG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Festus ai Sudia-yafe adükarɨ bogorɨmbofi haya hu ranɨhü tükümefiyu. Asu ŋgɨmɨ nɨmbɨ howane, ranɨ-sɨmboanɨ Festus ai Sisaria ŋgoafɨ hɨnɨŋgɨre haya hafu Serusarem ŋgoafɨhü tüküfi manüŋgu.
1 Festus na Judea wanawanan gawan ana efan bai ma veya tounu ufunamaim Caesarea ihamiy yen na Jerusalem tit.
2 Ranɨyo ranɨhü Godɨmbo sɨhou-rundeimbɨ bogorɨ-yomo asu Suda bogorɨ bɨdɨfɨrɨ-yomo ranai ahambo sowana Porɨmbo papɨ-hoafɨyumbo hoafɨ sowandümo mahomo.
2 Nati’imaim firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Paul ana kakafih isan ubar hitin Festus hifefeyan.
3 Ai Festusɨmbo düdu-düduyomo-ndühɨ yahomoya, “Se yɨhoefɨmbo fandɨhawamunɨ hawambo anɨmbo Porɨmbo koandɨhaworanɨ Serusaremɨnambo mbɨsüfu-wamboane,” mehomo. Ai ramehomo ra nafɨnɨ worarɨfe nɨmarɨhefe Porɨmbo hɨfokoefimbo yahomo houmboemo.
3 Hikokok i mi’itube hai kokomaim tasinaf Paul tiyafar au Jerusalem tayen. Iti na’atube hisisinaf anayabin i Paul tayen tanan efamaim hita’asabun isan hiyakitifuw.
4 Ranɨyu asu Festus ai ahamumbo sɨmborɨ hoafɨyupurühɨ yahuya, “Por ana Sisaria ŋgoafɨhü karabusambe mbanüŋgu. Ŋga ro-amboanɨ ŋgɨrɨ amɨtata Sisaria ŋgoafɨnambo hɨhɨrɨndahe gadɨhɨ.
4 Baise Festus iyafutih eo, “Paul i Caesarea imaim dibur ema’am, naatu ayu taiyuwu iti boro’omo nati’imaim anan.
5 Rananɨmbo asu sɨhamundɨ bogorɨ nindou bɨdɨfɨrɨ ranai ro-babɨdɨ mbɨhanɨmo-ndamboane. Asu nindou ranai moaruwai hohoanɨmonduanɨ ana, ai ahambo ranɨhü papɨ-hoafɨmbɨru-ramboanesɨ,” mehu.
5 Imih a orot ukwarih i boro ayu bairi anan Caesarea anatit abis kakafin sisinaf na’at boro imaim ana kakafih isan ubar hinitin.”
6 Festus ai, ai-babɨdɨ 8 simbaiyo asu 10 simbaiyo nɨmarü mbura asükaiyu Sisaria ŋgoafɨnambo hɨhɨrɨfi mahanu. Ranɨyu asu ranɨ sinambo papɨ-hoafɨ dɨdɨboadofe worɨ ranambe nɨmarümbo Porɨmbo papɨ-hoafɨmbohünda ndowaründümo tükündafundɨ mehu.
6 Festus veya etei eight o ten na’atube nati’imaim bairi hima, imaibo au Seseria matabir maiye re. Naatu in marto basit Festus baibatiyen ana efanamaim mare naatu iuwih Paul hibai hina hirun.
7 Ranɨyo asu Por ai ahambo sowahɨ tükümefiyu-wamboemo Suda Serusarem ŋgoafɨ hɨnɨŋgɨru houmbo makosomo ranai botɨyafu ahandɨ fikɨmɨ wakɨru nɨŋgomombo ahambo papɨ-hoafɨmarurɨ. Ai moaruwai moatükunɨ ramareandɨ yahomo houmbo hoafɨ ranahambo anɨhond-ane yahombo moai nɨnɨ Festusɨmbo nafuiyomo, ŋga wanɨ.
7 Paul hibai hina hirur ana maramaim Jew sabuw iyab Jerusalemane hire hinan etei hina sisibin roun roun hi’a’ar bebera’uh baifuwen tur kakafih moumurih maiyow hibow hitit ubar hitin hio, baise hai tur hio i men kafaita biturobe’emih.
8 Ranɨyu asu Por ai sɨmborɨ ahamumbo güre-gürerapurühɨ yahuya, “Ro moai nɨnɨ moaruwai moatükunɨ nünüŋgurɨheandɨ. Suda-yomondɨ ahɨnümbɨ hohoanɨmo, Godɨndɨ adükarɨ worɨ asu Romɨ-yafe bogorɨ adükarɨ Sisarɨmbo amboanɨ muŋguambo ro moai nɨnɨ moaruwai nünüŋgurɨheandɨ, ŋga wanɨ,” mehuamboyu.
8 Imaibo Paul taiyuwin wasfafar eo, “Ayu i men kafai abisa ta kakafin asinaf. Jew hai ofafar ai gigim, na’atube Tafaror Bar ai gigim, o Rome ana Aiwob ai gigimimih.
9 Ranɨyu asu Festus ai Suda-memo hɨhɨf-hɨhɨfɨ-yopurɨmbohünda Porɨmbo düdufindowohü yahuya, “Awi se Serusaremɨnambo hafombo safomboyafɨ? Refe-anasɨ ro sɨhafɨ papɨ-hoafɨ eŋgoro ra gagü Serusarem ŋgoafɨhü fɨfɨrɨndɨheamboane,” mehunduwamboyu.
9 Baise Festus i kok mi’itube Jew sabuw tiyasisirih, imih ibatiy eo, “O kukokok inayen Jerusalem imaim iti ubar tibit isan a baibatiyen imaim ananowar?”
10 Ŋga asu Por ai hoafɨyuhü yahuya, “Haponda hoafɨ dɨdɨboadofe worɨ ndanambe anɨmboahɨ nda ai Romɨ-yafe bogor adükarɨ Sisarɨndɨ wor-ane. Worɨ ndanambe anɨmbo wandɨ hoafɨ nda ndanɨhü dɨdɨboadofemboane. Ŋga se wudɨpoaporo fɨfɨrowandai ro moai Suda ahamumbo nɨnɨ-moaruwai nünüŋgurɨheapurɨ.
10 Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome Aiwob ana baibatiyen efan nanamaim abatabat, imih ayu i boro iti imaim ana baibatiyen anab. O iso’ob ayu i men kafai abisa kakafin asinaf Jew sabuw isah.
11 Asu ro ahɨnümbɨ hohoanɨmo ra hɨfɨnambo-rɨheandühɨ nɨnɨ-moatükunɨ rawarɨheandɨ ana, ai wambo hɨfokoandundɨra yɨfɨmbo aboed-ane anasɨ. Ŋga ro moai fefoefembo hoafɨyahɨ. Ŋga asu ai wambo papɨ-hoafarundɨrɨ ranɨ-moatükunɨ ai tɨkai yaŋgɨrayo ana, asu dɨdai wambo ahamundɨ warɨhündeandɨrɨ, ŋga wanɨ. Ŋga awi ro Sisarɨmbo hoafɨndahanɨ anɨmbo ai wandɨ hoafɨ nda hɨmborɨmbiyu-wamboane,” mehu.
11 Ayu ofafar ana’astu’ub imaim nabonawiyu morob ana baibasit anabaib i boro men morob ana haiw. Baise baifuwenamaim ubar hinabitu na’at, orot babin men ta ana fair ema’am boro ayu nabuw umahimaim nitihimih, ayu i boro kwaniyafaru anan Caesar nanaimaim au tur nanowar.”
12 Asu Festus ai kansɨr-babɨdɨ wataporɨ-yomo mburu hoafɨyuhü yahuya, “Se Sisarɨmbo ai sɨhafɨ hoafɨ ra hɨmborɨmbiyu-wamboane masafɨ ranɨmbohünda se ahambo sowana ŋgafɨ,” mehundo.
12 Imaibo Festus ana kou’ay orot gagamih not wairafih bairi hio ufunamaim tatabir Paul iya’afut eo, “O Caesar a tur nowar isan io, imih o boro Caesar isan inan.”
13 Ranɨyo asu yahunümbɨ nɨmbɨ howane, Suda-yafe adükarɨ bogorɨ ahandɨ ndürɨ Agripa ai ahandɨ rehɨ Bernaisi-dɨbo Sisarianambo makosafe Festusɨmbo wakɨfoefimbohünda.
13 Veya afa ufunamaim aiwob orot Agripa, Bernis hairi hina Caesarea hitit, Festus ana bowabow baib isan ana merar yinamih.
14 Afɨndɨ si Agripa ahoroho ai ranɨ ŋgoafɨhü nɨmbafe hafembo mefeyamboyu asu Festus ai adükarɨ bogorɨ Agripambo Porɨndɨ hoafɨ ranahambo hoafɨyundühɨ yahuya, “Nindou mamɨ ndanɨhü mbanüŋgu horombo Feriks ai karabusambe hɨnɨŋgɨmarirɨ.
14 Hina nati’imaim hima veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana tur eowen eo, “Paul mi’itube wawasfafar isan Festus aiwob orot ihamiy ema’am.
15 Horombo ro Serusarem ŋgoafɨhü tüküyahe nɨmarɨhane, Godɨmbo sɨhou-rundeimbɨ bogorɨ asu Suda-yafe bogorɨ ai Porɨmbo papɨ-hoafɨrurühɨ-yomo asu ai wamboya se ahambo wagɨrɨyafɨsɨ, ŋga karabusɨ-ndafoandɨ mbɨsafɨndo mehomondɨrɨ.
15 Naatu ayu au Jerusalem anan ana veya’amaim Jew hai firis ukwarih naatu regaregah ai’in, orot ukwarih ubar hitin ayu asabunin morob isan hi’uwu.
16 Ranɨyahɨ asu ro ahamumbo hoafɨyahapurühɨ sahɨya, ‘Rom-yafe hohoanɨmo süŋgu ro-ana moai moaruwai hohoanɨmo ratüpurɨ ra nindou ŋgorümbo moanɨ-hoaŋgɨrɨhu hohu nɨmborɨ sehu rɨhundɨ. Nindou ranai ahambo hoafɨ eŋgoro ana, ai sapo düdi nɨmorɨ ai ahambo papɨ-hoafɨmarürɨ ahamundɨ hɨmboahü nüŋguanɨ anɨmbo asu ahambo nafɨ sɨhefendowanɨ ai nɨnɨ-moatükunɨmboyo hoafɨ-memondo ranahambo ahandɨhoarɨ güre-gürerandühɨmbo fɨfɨre hoafɨmbiyu-wamboane,’ masahɨ.
16 Baise ayu auwih, aki Rome ai ofafaramaim orot asir bai na baibatiyen isan ana ef men ema’am, baise wantoro’ot i boro sabuw iyab ubar tibin bairi roun roun hinabat hina’o, saise i ana ef nama’am na’at taiyuwin boro nahimaim nabat nawasfafar.
17 Ranɨmboanahɨ asu ai tükümefunda ro moai afurɨ hɨhɨnɨŋgɨ-rɨheandɨ. Ŋga rasinambo siambe hoafɨ dɨdɨboadofe worɨ ranambe nɨmarɨmboyahɨ nindou ranahambo sowaründümo sɨfomo masahapurɨ.
17 Naatu nati sabuw ayu bairi ana atitit ana veya, ayu veya men au’uf atain, faiwat a’in marto baibatiyen ana efanamaim amare, orot auwih hibai hina hirun.
18 Ŋga asu nindou sapo ai ahambo papɨ-hoafɨyumbo-memo ranai botɨyafu manɨŋgomo, ŋga asu ai moai ahambo moaruwai moatükunɨmbo papɨ-hoafɨrurɨ. Asu ro ahambo ranɨ-moatükunɨ ranɨmbo randüwurɨmboemo masahɨ, ŋga wanɨ.
18 Sabuw ubar hibitin ana kakafih hibow hititit i men kafa’imo sawar kakafih ayu anotanotamaim hibow hitit ubar hitinimih.
19 Ŋga ai-ana Porɨmbo hoafɨnambo yaŋgɨrɨyo ahamundɨ Godɨmbo süŋgufi asu nindou mamɨ ahandɨ ndürɨ Sisas yɨfɨmayu ranahambohünda raraomarurɨ. Ŋga Por ai yahuya, Sisas ai moai yɨfɨyu, ŋga yaŋgɨrɨ mbanüŋgu mehu.
19 En baise, gamin afa ibo taiyuwih hai kwafiren isan. Naatu orot wabin Jesu momorob Paul yawasin ma rouw eo isan hibow hitit.
20 Ro hoafɨ ranahandɨ nɨmɨndɨhündɨ ra fɨfɨrɨndɨhe türüboadɨhea saheheamboyahɨsɨ, ŋga asu wambo hohoanɨmo ranai mamɨkar-andɨrühɨyo ro moai fɨfɨrɨheandɨ. Ranɨmboyahɨ asu ro Porɨmbo Serusaremɨnambo gagüfanɨ anɨmbo ranɨhü sɨhafɨ hoafɨ ra yɨbobo-mbɨrundamboane sahehea düdumeheando.
20 Au kasiy ra’at, iti tur boro mi’itube ata bow gewas, imih ayu Paul au i takokok na’at tayen tan Jerusalem imaim iti ubar isan hitibatiy.
21 Ranɨyu asu Por ai hoafɨyuhü yahuya, ‘Ro-ana moeisahɨ, ŋga awi moanɨ ratüpurɨndahɨhü nɨmboahanɨ Sisar ai anɨmbo hoafɨ wandɨ ra dɨdɨboado-mbɨreand-amboane,’ mehu. Ranɨmboane ahambo awi karabusambe kɨkɨhɨrümündɨ mbura süŋguna Sisar sowana Romɨnambo koandɨheira mbühuwa samboanahɨ,” mehu.
21 Baise Paul ifefeyanu kok i Caesar baibatiyen titin, imih ayu auwih dibur baremaim hihirafut hima’uh hima, ayu ef atanuwet imaibo atiyafar tan Aiwob Caesar biyan.”
22 Agripa ai Festusɨmbo yahuya, “Ro wandɨhoarɨ Porɨndɨ hoafɨ ra hɨmborɨ-ndahando samboanahɨ,” mehundowamboyu. Asu sɨmborɨ Festus ai hoafɨyundühɨ yahuya, “Refe-anasɨ, sümbu anɨmbo hoafɨ ra hɨmborɨndafɨndo,” mehundo.
22 Basit Agripa Festus iu, “Ayu akokok iti orot nao ayu taiyuwu ananowar.” Festus iya’afut eo, “Marasibo nao inanowar.”
23 Ranɨyo asu siambe Agripa ai Bernaisi-dɨbo yihuru saharɨ-saharɨyafe hena mahüfe. Ranɨyafe ai ami-yomondɨ bogorɨ-yomo asu nindou ranɨ ŋgoafɨhündɨ bogorɨmbo-yafundeimbɨ-babɨdɨ hoafɨ dɨdɨboadofe worɨ ranambe kefoehi mahüsi. Ranɨyu asu Festus ai hoafɨmayuwa Porɨmbo sowaründümo mahɨfomo.
23 Hi’in marto Agripa, Bernis hairi hirutaburih auman hinawiyih rou’ay bar gagamin wanawanan hirun, baiyowayah hai orot gagamih naatu bar merar hai orot gagamih bairi. Naatu Festus iyunih Paul hibai hina hirun.
24 Ranɨyu asu Festus ai hoafɨyuhü yahuya, “Adükarɨ bogorɨ Agripa-ani asu nindou se muŋgu ro-babɨdɨ anɨŋgomo ran-anemo se muŋguambo nindou ndanahambo hoeirüwurɨ. Nindou ranahambo afɨndɨ Sudahündɨ ai ana Serusaremɨhü asu ndanɨhü amboanɨ wandɨ hɨmboahü ahambo papɨ-hoafɨrɨhorühɨ puküna hoafɨyeihɨ seiya, ‘Ahambo hɨfokoandɨworɨ, ŋga ai-ana ŋgɨrɨ asükaindu yaŋgɨrɨ nüŋgu!’ masei.
24 Festus eo, “Aiwob Agripa naatu kwa iyab boun iti’imaim bairi tabita’imon, orot iti kwa’itin! Jew sabuw iyab iti’imaim tema’am naatu Jerusalemamaim iti orot isan ubar gagamin maiyow hitin ayu matou’umaim, fanah aumatawat na’in hiwow men hikokok iti orot boro yawasin tama.
25 Asu ro hoeirɨ-heandanɨ ana ai moai nɨnɨ-moatükunɨ moaruwai ratüpurɨyuwanɨ wambo ahambo hɨfokoa-mandüwurɨ-yopoanɨ. Ŋga ahandɨhoarɨ Rom adükarɨ bogorɨ hondü Sisarɨmbo yahuya, ai anɨmbo wandɨ hoafɨ nda dɨdɨboado-mbɨreand-amboane, mehu. Ranɨmboanahɨ ro ahambo koarɨhefiyuwanɨ hombo hoafɨ nda dɨdɨboadorɨhe asɨheheandɨ.
25 Naatu ayu anunuwet men kakafin ta sinaf boro imaim tabonawiy tan tamorob. Baise anayabin ayu ifefeyanu ana kok i boro Rome ana Aiwob nahimaim tabat ana tur hitanowar. Ayu au ef men ta ema’am boro atarufut, imih ayu au Rome baiyafarin isan abogaigiwas.
26 Ŋga ro hoeirɨheandanɨ moai ahandɨ hoafɨ ra aboedɨ fɨfɨrɨheandɨ, ranɨmbo-hündambo anɨmbo asu ro sɨhefɨ bogorɨ adükarɨmbo sowana pas nda sürü papɨndɨhɨ koandɨheheamboyahɨ. Bogorɨ Agripa, ranɨmboanahɨ se-anafɨ asu nindou muŋguamboanei sɨheimbo sowana nindou nda sahümɨndɨ koarɨhehina asünu. Sɨhɨrɨ ahandɨ hoafɨ bɨdɨfɨrɨ ndondɨhu hɨmborɨndefɨ mbundɨhumbo anɨmbo asu ro bɨdɨfɨrɨ papɨ-hoafɨ pasambe Sisar sowanambo sürü papɨndɨhamboane.
26 Baise fef kiruminamih ayu akasiy, tur abisa boro Aiwob Caesar isan anakirum. Anayabin ubar hibitin men ta yabin auman. Imih ayu abai atit kwa etei namaim, o Aiwob Agripa inibabatiy inanuwet gewas tur yabin anababatun inab naatu fef ana kirum.
27 Asu ro nindou karabusɨhündɨ koarɨhehinühɨ nɨne hoafɨ nindou ranahambo papɨ-hoafarɨhorɨ ra pasambe pefe koehefekoate-ayahɨ ana, wandɨ hɨmboahü aboedɨ hamɨndɨyopoanɨ,” mehu.
27 Anayabin ayu ai’itin ayu isou men gewasin iti dibur orot ana ubar en asir taniyafar nanan ana itinin i men basit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 25, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.