Atos 21

Godɨndɨ Hoafɨ (AGG) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ranɨhü Efesusɨhündɨ hɨfandɨ-rundeimbɨ hɨnɨŋgɨrɨhupurɨ mburɨhu sipambe farɨyahu hohu refe ho refe ho rakoate Kos airanɨna mahefɨ. Ranɨhünda simayowa Rodes airanɨna hefɨ mburɨhu asükai hefɨ adükarɨ ŋgoafɨ Patarahü tükümehundɨ.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Ranɨhü tüküyahundane, sip mamɨ ranai Finisia hɨfɨna hombo yahohaya ramefeyo-wamboyefɨ hoeirɨhu hohu ranambe farɨyahu hohu mahefɨ.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Mamɨ hefɨ Saiprus airan hoeirɨhu hohu warɨ kadüdanɨ hefɨ hohu Siria hɨfɨnambo mahefɨ. Ranɨyefɨ asu hefɨ Tair ŋgoafɨhü tükümehundɨ sip ai ranɨhü napo mbahɨbadɨ-foefembomayowa.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Ranɨhü hefɨ nindou Adükarɨmbo süŋgurɨhindeimbɨ mamareia hoeirɨhurɨ hohu asu ai-babɨdɨ 7 si manɨmboefɨ. Yifiafɨ Aboedɨ ranai aheimbo ŋgusüfoambe botɨmareandüra Porɨmbo hoafɨyeihɨ seiya, “Se yowanɨ Serusaremɨnambo hɨfopoanɨ,” masahündo.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Ndeara ranɨhü nɨmboefɨ mburɨhumboyefɨ asu ranɨhünda botɨyahu hohu mahefɨ. Ranɨyomo asu Adükarɨmbo süŋguru-reimbɨ ai ahamundɨ nɨmorehɨ nɨmoakɨdɨbou-babɨdɨ adükarɨ ŋgoafɨ tebünanɨ sahümündihümunɨ hei gudihɨ tüküyahu yirɨ yimbu pupusɨrɨhu nɨmarefɨmbo ai-babɨdɨ Godɨmbo dɨdɨbafɨmefɨ.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Ranɨyefɨ sɨmborɨ hɨhɨfürɨyefɨ mburɨhu asu ro sipambe farɨyahu hohu mahefa ai asükai hɨhɨrɨyahi ŋgoafɨna mahüsi.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Sipambe farɨyahu hohu hefɨ Tair ŋgoafɨ hɨnɨŋgɨrɨhu hohu hefɨ Toremes ŋgoafɨhü tükümehundɨ. Ranɨyefɨ ranɨhü anɨhondümbo-rɨhindeimbɨ wandafɨ mamɨ aheimbo hoeirɨhundürɨ hohu asu ranɨhü mamɨ si mamarefɨ.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Asükai ŋgorü sihɨ Toremes ŋgoafɨ hɨnɨŋgɨrɨhu hohu hefɨ Sisaria ŋgoafɨhü tükümehundɨ. Asu nindou mamɨ Firip aboedɨ hoafɨ hoafɨyu-randeimbɨndɨ worambe farɨyahu mapoefɨ. Nindou ranai ana farɨhoundürɨ rundeimbɨ 7 ranambeahɨndɨ mbusümonɨndɨyu hayamboyu.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Nindou ranai ana nɨmorehɨ nɨmorɨ yimbuyimbu anamɨndɨhü-fekoate Godɨndɨ hoafɨ hoafɨyei rɨhündeimbɨ-yei afɨndɨyu.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ro Sisaria ŋgoafɨhü yahunümbɨ nɨmbɨ nɨmarefanɨyo asu Godɨndɨ hoafɨ hoafɨyu-randeimbɨ mamɨ ahandɨ ndürɨ Agabus ai Sudia hɨfɨ hɨnɨŋgɨre haya Sisaria ŋgoafɨnambo makusu.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Ranɨyu ai yɨhoefɨmbo sowahɨ kusü tüküfi haya Porɨndɨ-mayo hoearɨ kɨkɨhɨrɨhefembo ret ra semündü haya ahandɨ yitɨŋarɨ watɨŋarɨ ra ahandɨhoarɨ hüputüpo-marɨhoayu. Ai hoafɨyuhü yahuya “Yifiafɨ Aboedɨ ai yare hoafɨmayo, ‘Ndahurai nindou Sudahündɨ Serusaremɨhü mamarɨmo ranai ana hoearɨ kɨkɨhɨrɨhefembo aharambürɨ ndanahambo hüputüpugawurɨ mbundu Suda-yafe ndɨfombo dabupurɨmboemo ahambo moaruwaimbo-fimbohünda,’ mehu,” mehu.
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Nɨmorehɨ nindouwenihɨ ranɨ ŋgoafɨhündɨ-babɨdɨ ranɨ hoafɨ ra hɨmborɨyefɨ hohumboyefɨ asu Porɨmbo Serusarem ŋgoafɨna se hafopoanɨ sefɨ hohu kɨkɨfoefimbɨ hoafɨ hoafɨmehundo.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Ranɨyu asu Por ai sɨmborɨ hoafɨyuhü yahuya, “Se nɨmboe aranɨ-aranɨyeihɨ wandɨ hohoanɨmo moaruwaimbo-arɨhinda? Ro moai karabusɨmbo yaŋgɨrɨ hohoanɨmoyahɨ, ŋga ro Serusarem ŋgoafɨhü Adükarɨ Sisasɨndɨ süŋgu yɨfɨmbo waŋgei samboanahɨ hohoanɨmoayahɨ,” mehu.
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ŋga ro ŋgɨrɨ Porɨndɨ hohoanɨmo ŋgorü-süŋgundɨhundɨ sefɨ hohumboyefɨ asu hoafɨ ranahambo ambe masefɨ. Ranɨyefɨ hoafɨyefühɨ sefɨya, “Adükarɨndɨ hohoanɨmonambo yaŋgɨr-anɨmbo ranɨ moatükunɨ ra tükümbɨfeyo-wamboane,” masefɨ.
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Yahunümbɨ nɨmbɨyefɨ mburɨhu asükai yɨhoefɨ napo fufurɨhumɨndefɨ hohu Serusaremɨnambo mahahifɨ.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Ranɨyei asu süŋgurɨhindeimbɨ nindou Sisariahündɨ ai ro-babɨdɨ mahüsi. Ai yɨhoefɨmbo nindou mamɨ Saiprusɨhündɨ horombo ai boatei Sisasɨmbo süŋgurireimbɨ ahandɨ ndürɨ Nason ahandɨ worɨnambo sowandümunɨ houmbo mahefɨ ahandɨ worambe nɨŋgombohünda.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Hefɨ Serusarem ŋgoafɨhü tükümehu-ndamboyei süŋgurɨhindeimbɨ ai yɨhoefɨmbo hoeirɨhimunɨ hehi hɨhɨfɨ-hɨhɨfɨmayei.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Ŋgorü sihɨ Por ai ro-babɨdɨ Semsɨmbo hoeifimbohünda hefane, asu hɨfandɨ-rundeimbɨ muŋgu ranɨhü mamarɨmo.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Por ai ahamumbo hɨhɨfɨrapurɨ mbura muŋgua-moatükunɨ God ai ahandɨ warɨ süŋgu Suda-yafe ndɨfoyei mbusümo ramareandɨ ranahambo ndore wataporɨmbo-marandɨ.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Ranɨyomo ai hoafɨ ra hɨmborɨyomo hou Godɨmbo aboed-ani mehomo. Asu ai ahambo hoafɨyomondowohü yahomoya, “Wandafɨ, se fɨfɨrowandɨ. Sudahündɨ nindou afɨndɨ tausen ai Sisasɨmbo anɨhondümbo-rɨhorɨmboanei. Ŋga muŋgua anɨhondümbo-rɨhindeimbɨ ranai Mosesɨndɨ ahɨnümbɨ hohoanɨmo ra süŋgufembohünda tɨtaboarayei.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Ŋga nindou bɨdɨfɨrɨ ai sɨhambohünda hoafɨyahündürühɨ seiya, ‘Por ai Suda bɨdɨfɨrɨ Grikɨ-yomondɨ hɨfɨhü anɨboadei aheimbo hoafɨyundüruhü yahuya, “Mosesɨndɨ hohoanɨmo ra se süŋgundɨhindühɨ asu nɨmoakɨdɨbou-yomondɨ hoearɨ kandɨhi tɨrɨndɨhehimboyei. Yaboateihündɨ hohoanɨmo ranana se süŋgundühümboyei,” mehu,’ masei.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Se sühüfɨmboanafɨ hoafɨ ra ai hɨmborɨ-ndeimboyei. Ŋga sɨhambo moaruwaimbofembo hohoanɨmo-ndeiyeiya, asu sɨhɨrɨ nüŋgumanda-hunda?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Ŋga ro sɨhambo mamɨ hoafɨ hoafɨndahunɨnanɨ anɨmbo asu se ranɨ-süŋgundɨwandɨ. Yɨhoefɨ-memo nindou yimbuyimbu Godɨmbo mamɨ moatükunɨ refemboane yahomo houmbo-anemo anɨŋgomo.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Se ai-babɨdɨ ŋgafühɨ anɨmbo asu ahamundɨ fi Godɨndɨ hɨmboahü aboedɨ tüküfembo hohoanɨmo ra randundɨ. Asu ahamumbohünda kakɨ dabapura ai ahamundɨ mbɨrɨnaŋɨ ra kɨkɨmbɨru-ndamboane. Ai randundanɨ rananɨmbo asu Suda ai sɨhambo nɨne hoafɨmemo ra nindou-yei hɨmboahü tɨkai nahurai hɨmbondɨmboe. Rananɨmbo ai-amboanɨya awi Por amboanɨ ahɨnümbɨ hohoanɨmo ranahambo süŋgureandeimb-ani mbɨseimboyei.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Suda-yafe ndɨfo anɨhondümbo-rɨhindeimbɨ ranaheimbo pas sürü papɨrɨhu koarɨhehundühɨ hoafɨmayefɨ sapo horombo ro Mosesɨndɨ ahɨnümbɨ hohoanɨmo ranahambo masɨhehundɨ ranɨmbohünda. Pas ranambe se sɨsamɨ godɨmbo sesɨ dɨdɨbafɨfe sɨhefeimbɨ sesɨpoanɨ, se horɨ sesɨpoanɨ, se nɨnɨhondɨ amɨndawofɨfeimbɨ sesɨpoanɨ asu se nɨmorehɨ sɨsɨhɨmoyo nindouwenihɨ bɨrabɨrɨ-yorapoanɨ, masefɨ,” mehomo.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Ranɨyu Por ai ŋgorü sihɨ nindou ranahamumbo sepurɨmündü haya hanü fi aboedɨ tüküfembo moatükunɨ ra ai-babɨdɨ ramareandɨ. Ranɨyu ai Godɨndɨ worambe kamefuendɨ. Ranɨ si fi aboedɨ tüküfembo hohoanɨmo ra moendɨndowanɨ anɨmbo asu mamamɨ Godɨmbo sesɨ segodɨmbo ranahambo Por ai sesɨ sɨhou-rundeimbɨmbo hoafɨmepurɨ.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Fi aboedɨ tüküfembo moatükunɨ moendɨmayowamboyo 7 si ra muŋgumbo yaŋgɨrɨ-yoambeyahɨ Suda bɨdɨfɨrɨ ai Esia hɨfɨhündɨ Porɨmbo Godɨndɨ worambe hoeimarüwurɨ. Ranɨyomo asu ai nindou afɨndɨ ranahamumbo ŋgusüfoambe botɨmarɨpura Porɨmbo kɨkɨhɨmaründümo.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Ai puküna hoafɨyomondühɨ yahomoya, “Israerɨhündɨ nindou, se farɨhaumunɨ! Nindou ndan-ani muŋguambo hɨfɨ ra hoahoaŋguhü nindou muŋguambo sɨhɨrɨ Israerɨhündɨ asu sɨhefɨ ahɨnümbɨ hohoanɨmo asu Godɨndɨ worɨ ndanahambo hɨfɨnambore arandɨ. Ranɨ yaŋgɨrɨyopoanɨ, ŋga haponda ai nindou Grikɨhündɨ sɨhefɨ Godɨndɨ worɨ ndanambe sepurümündü kefue raraorandühɨ worɨ nda moaruwaimbo-reamboani,” mehomo.
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Grik hɨfɨhündɨ Efesus ŋgoafɨhündɨ Trofimus ai Por-dɨbo Serusarem ŋgoafɨhü manüŋguwa hoeirüwurɨ houmboemo ai yaru hoafɨyomondühɨ yahomoya, “Nindou yɨhoefɨ ndɨfohündɨ ndanana Por ai Godɨndɨ worɨ ranambe serümündü kambeifuai,” yahomo houmbo hoafɨmemo.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Ranɨyo hoafɨ ra Serusarem ŋgoafɨhü mahowa hɨmborɨyomo houmbo muŋgu fandu mburu pɨpɨna mahomo. Ranɨyomo asu ai Porɨmbo kɨkɨhɨründümo houmbo Godɨndɨ worambeahɨndɨ weindana kiafu hüründümondühɨ nɨmai worɨ yipurɨ ra pamarundɨ.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Ranɨyei nindou afɨndɨ ranai Por hɨfokoefimbo sei hehimbo hohoanɨmomayei. Ranɨyo hoafɨ afɨndɨ afɨndɨmayeiya, Rom ami bogorɨ hondü Serusaremɨhü amaru ranai tɨŋɨrɨfo tükefeyo yahu fɨfɨrɨmareandɨ.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Ranɨyo asu nɨmehünou ami bogorɨ hondü ai ahandɨ ratüpurɨyomo-rundeimbɨ bogorɨ-yomo asu ami bɨdɨfɨrɨ-yomo ahamumbo sepurümündü haya ahamumbo sowana pɨpɨmemo hanɨmo. Nindou afɨndɨ ranai ami bogorɨ asu ami hoeirüpurɨ houmboemo Porɨmbo bubumarüwurɨ hündɨ kɨkɨmaründümo.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Ranɨyu ami bogorɨ ai Por sowana hüfu kɨkɨhɨrümündɨ mbura hoafɨyuhü sen yimbunambo hüputüpugawurɨ mehu. Ranɨyu ai düdufihɨ yahuya, “Nindou nda düdia? Asu ai nɨnɨ-moatükunɨ moaruwai rareanda?” mehuamboyomo.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Ranɨyomo asu bɨdɨfɨrɨ ai ŋgorü hoafɨ hoafɨyomo asu bɨdɨfɨrɨ ai ŋgorü-moatükunɨ hoafɨyomondühɨ hoafɨ afɨndɨ afɨndɨmemo. Ai mamɨpo hoafɨkoate ŋgorü kiafu ŋgorü kiafu raraomarundamboyu ami bogorɨ ai fɨfɨrɨfekoateyuhü ahandɨ amimbo yahuya, “Ndowaründümo ami worɨna gafomo keboundɨ,” mehupurɨ.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Por ai yɨpɨŋɨ saboagoambe tüküfiyuane, nindou afɨndɨ ranai ahambo bubumbo mehomonda ami ai hoeiru houmbo warɨhü-warɨhüru sowaründümo mahafomo.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Ranɨyomo asu nindou afɨndɨ Porɨndɨ süŋgu mahomo ranai puküna hoafɨyomondühɨ yahomoya, “Ahambo hɨfokoarüwurɨ,” mehomo homo.
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Ami ai ndeara Porɨmbo ahamundɨ worɨ safanambo sowaründümo hafomo kefoefembo yaŋgɨrɨ-memondamboyu asu Por ai ami bogorɨ hondümbo hoafɨyundowohü yahuya, “Ro awi sɨhambo mamɨ hoafɨ hoafɨndahanɨnɨ samboanahɨ,” mehuamboyu. Asu ami bogorɨ ai düdufindowohü yahuya, “Se Grik hoafɨyafɨ-randühɨyafɨ?”
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Hamanda Isipɨhündɨ mamɨ ai gafman-babɨdɨ yifiarɨ botɨmareandɨ. Ai 4,000 yifiarɨyomo-rundeimbɨ sepurɨmündü nɨmɨ wohɨ furɨkoate-reandühɨ mahu. Se-mbayafɨnawe masahɨ, ŋga wanɨ. Nɨmboe se Grik hoafɨ fɨfɨrowandɨ,” mehundowamboyu.
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Asu Por ai sɨmborɨ hoafɨyundühɨ yahuya, “Ro-ana Sudahünd-anahɨ. Ro-ana Tarsus ŋgoafɨ Sirisia hɨfɨhünd-anahɨ. Ŋga wandɨ ŋgoafɨ ana ndürɨ adükarɨ yaŋgorümb-ane. Ŋga karɨhasɨ awi ro nindou ndanaheimbo hoafɨnda samboanahɨ,” mehuamboyu.
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Asu ami-yomondɨ bogorɨ ai hoafɨyafɨpurɨ mehuamboyu Por ai yɨpɨŋɨwamɨ botɨfi nüŋgumbo nindou ranahamumbo warɨna pakamafoareapurɨ. Muŋgu ai hoafɨ kɨbodɨrɨ-maründümo-ndamboyu Por ai Hibru ahamundɨ hoafɨnambo hoafɨmepurɨ.
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.