Mateus 23
Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo (ACR_TNT) vs NTLH
1 Ecꞌuchiriꞌ, ri Jesús xubiꞌij chique ri winak y chique rutijoꞌn:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 «Raj cꞌutunel re ri tzijpixab y ri fariseos yaꞌtal paquikꞌab caquikꞌalajisaj tak rutzijpixab can ri Moisés.
2 Ele disse:
3 Ruma cꞌu riꞌ, riꞌix chiꞌana janipa ri caquibiꞌij puwi wa tzijpixab; noꞌj miꞌan cꞌu iweꞌix ri na utz taj caquiꞌan rique, ma junwi ri caquiꞌan rique chwa ri caquicꞌutu.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 »Ri quitakanic rique e pachaꞌ nimak tak ekaꞌn lic al y lic cꞌayew rucꞌaxic; quequitak cꞌu ri winak chaꞌ caquekaj bi yey rique na cacaj tane cꞌana quetoꞌb rucꞌ waꞌ.
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 »Ronoje tak ri caquiꞌano xew e chaꞌ quebilitaj cuma ri winak. Caquiꞌan che quib pachaꞌ lic e jusucꞌ chwach ri Dios; ruma cꞌu laꞌ, e ri quifilacteriasximital chucurusil ri quipalaj y che ri quikꞌab, lic caquiꞌan nim che; yey tak ri cordón carabab che ri quikꞌuꞌ, caquiꞌan lic naj rakan che.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Pa tak ri sinagogas y pa tak waꞌim, lic e cucꞌul quicꞌuꞌx quetzꞌuyiꞌ chupa ri tzꞌulibal que ri lic cꞌo quiwach.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Yey lic cucꞌul quicꞌuꞌx cayaꞌ rutzil quiwach pa quebilitaj wi y cabiꞌx chique: “¡Lal tijonel!”
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 »Ecꞌu riꞌix miwoyꞌej cabiꞌx “¡Lal tijonel!” chiwe, ma xa jun ri tijonel iwe, waꞌ e ri Cristo. Yey ruma Rire xixuꞌan iwatz-ichakꞌ iwib.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Mibiꞌij “Nukaw” che junok wara che ruwachulew, ma xa jun Rikaw cꞌolic, y waꞌ e Rikaw cꞌo chilaꞌ chicaj.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Miya luwar cabiꞌx “¡Lal Aj Cꞌamal Kawach!” chiwe, ma xa jun ri Aj Cꞌamal Iwach, waꞌ e ri Cristo.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 »Ecꞌu ri cꞌo uwach chixoꞌlibal riꞌix e chuyaꞌa rib cuꞌan nimanel iweꞌix.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Ma china ri lic cuꞌan nim che rib, ri Dios cukasaj uwa ukꞌij; noꞌj china ri cuꞌan chꞌutiꞌn che rib, ri Dios cuyac ukꞌij.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 »¡Lic cꞌu tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! ¡Xa queb palaj alak! E tzꞌapim alak ri oquibal re rutakanic ri Dios petinak chilaꞌ chicaj chaꞌ na jinta cꞌo queboc bi; ma na coc tane ubi ralak y na caya tane alak luwar chique jujun chic queboc bi.
13 — Ai de vocês,
14 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! ¡Xa queb palaj alak! Ma camaj alak ri cocho rixokib e malcaꞌnib. Yey chaꞌ na cakꞌalajin ta ri na utz taj caꞌan alak, e cawererej alak unimal chꞌabal echiriꞌ caꞌan alak orar. Ruma cꞌu wa caꞌan alak, lic unimal cꞌaxcꞌolil cacꞌul na alak echiriꞌ cakꞌat tzij pawiꞌ alak ruma ri Dios.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! ¡Xa queb palaj alak! Ralak cakꞌaxuj alak uwi tak mar y cabinibej alak tak ri luwar che ruwachulew chaꞌ juna ticawex cuꞌan tijoꞌn alak. Yey echiriꞌ uꞌanom chi tijoꞌn alak, caꞌan alak che ri ticawex calaj más itzel uwachlibal chiwach ralak.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 »Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak pachaꞌ potzꞌ cꞌamal quiwach jujun chic, ma cabiꞌij alak: “We cꞌo junok cujiquibaꞌ uwach juna tzij pa rubiꞌ ri Rocho Dios, riꞌ na chirajawaxic ta che cuꞌan ri ubiꞌim; noꞌj we cujiquibaꞌ uwach juna tzij pa rubiꞌ ri oro re ri Rocho Dios, riꞌ chirajawaxic che cuꞌan janipa ri ubiꞌim” cacha alak.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 »¡Na jinta naꞌoj alak y alak potzꞌ! ¿Pachique ri más cꞌo uwach? ¿E ri oro o e ri Rocho Dios, ri cuꞌan santo che ri oro?
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 Jenewaꞌ ri cabiꞌij ralak: “We cꞌo junok cujiquibaꞌ uwach juna tzij pa rubiꞌ raltar, na chirajawaxic ta che cuꞌan ri ubiꞌim; noꞌj we cujiquibaꞌ uwach juna tzij pa rubiꞌ ri kasaꞌn cꞌo chwi raltar, riꞌ chirajawaxic che cuꞌan janipa ri ubiꞌim” cacha alak.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 »¡Sachinak ri naꞌoj alak y alak potzꞌ! ¿Pachique ri más cꞌo uwach? ¿E ri kasaꞌn o e raltar ri cuꞌan santo che ri kasaꞌn?
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Ma china ri cujiquibaꞌ uwach juna tzij pa rubiꞌ raltar, riꞌ na xew ta cuꞌan pa rubiꞌ raltar, ma cuꞌan pa rubiꞌ ronoje ri cꞌo chwi raltar.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Jecꞌulaꞌ, china ri cujiquibaꞌ uwach juna tzij pa rubiꞌ ri Rocho Dios, na xew ta cuꞌan pa rubiꞌ ri Rocho Dios, ma riꞌ e cuꞌan tzij pa rubiꞌ ri Dios, ri Jun jekel chiriꞌ.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Jecꞌulaꞌ, china ri cujiquibaꞌ uwach juna tzij pa rubiꞌ ri caj, riꞌ cuꞌan pa rubiꞌ ri tzꞌulibal pa catakan wi ri Dios y cuꞌan pa rubiꞌ ri Jun tzꞌul chupa.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! ¡Xa queb palaj alak! Ma caya alak che ri Dios ri diezmo alak re ri arweno, re ri anix y re ri cominox. Noꞌj na coc ta alak il che rucꞌuꞌxibal ri Tzij Pixab re ri Dios: Waꞌ e ri caꞌan alak ri usucꞌ, ri cacꞌut alak ri cꞌaxnaꞌbal cꞌuꞌx alak chique jujun chic y ri cacubiꞌ cꞌuꞌx alak rucꞌ ri Dios. Lic chirajawaxic cꞌu riꞌ caꞌan alak tak waꞌ, junam rucꞌ ri caya ri diezmo alak.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 »¡Alak pachaꞌ potzꞌ cꞌamal quiwach jujun chic! Ma ri caꞌan alak e pachaꞌ junok lic cuchajij rib chaꞌ na cubikꞌ tubi tob xa juna ralco us, pero cubikꞌ bi ri nimak tak awaj pachaꞌ ri camello.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! ¡Xa queb palaj alak! Ma xew cachꞌaj alak chi utz ri rij ri vaso y ri lak, pero na coc ta alak il che uchꞌajic rupa. Jecꞌuriꞌlaꞌ ralak lic coc alak il che ri joskꞌinic re ri cuerpo, pero lic cꞌo chꞌulil pa animaꞌ alak ruma relekꞌ y ri na usucꞌ taj ꞌanom alak.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 ¡Rilal fariseo, lal potzꞌ! Nabe na chꞌaja la rupa ri vaso y ri lak; jecꞌuriꞌlaꞌ cuꞌan chom rupa y ri rij.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 »¡Lic tokꞌoꞌ wach ralak alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! ¡Xa queb palaj alak! Ma ralak alak pachaꞌ mukubal que animaꞌ xew ꞌanom sak che ri rij; chom catzuꞌnic, noꞌj cꞌu rupa nojinak che quibakil animaꞌ y che uqꞌuiyal chꞌul.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Jecꞌulaꞌ ri ꞌanom ralak, ma ri binic silabic alak e quilitajic pachaꞌ lic jusucꞌ chiquiwach ri winak; noꞌj xa queb palaj alak, ma ri cꞌuꞌx alak nojinak che uqꞌuiyal chꞌulil.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 »¡Lic tokꞌoꞌ wach alak aj cꞌutunel re ri tzijpixab y alak fariseos! ¡Xa queb palaj alak! Ma cayac alak chomilaj mukubal chique ri kꞌalajisanelab re ojertan y cawik alak ri mukubal que ri ticawex lic jusucꞌ xebinic.
29 — Ai de vocês,
30 Yey cabiꞌij cꞌu alak: “We ta oj cꞌo chi riꞌoj echiriꞌ xecꞌasiꞌ ri katiꞌ-kamam ojertan, na cakaꞌan ta keꞌoj riꞌ cucꞌ ri xecamisan ri kꞌalajisanelab” cacha alak. Pero ¡na e ta cꞌana uꞌanom!
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Rucꞌ cꞌu ri catajin alak che uꞌanic, cakꞌalajinic alak calcꞌoꞌal can ri xecamisan que ri kꞌalajisanelab.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 ¡Qꞌuisa cꞌu alak uꞌanic riꞌ ri na utz taj xquijek lo uꞌanic ri chuꞌkaw alak ojertan!
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 »¡Ralak pachaꞌ alak jupuk chi cumatz! ¿Suꞌanic quesaj ib alak chuxeꞌ ri kꞌatbal tzij re ri Dios echiriꞌ cutak bi alak chi xibalbaꞌ?
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 E uwariꞌche riꞌin quebenutak lo ucꞌ alak kꞌalajisanelab, waj chac lic cꞌo quinaꞌoj y aj cꞌutunel re Rutzij Upixab ri Dios. Pero ralak quecamisaj alak jujun chique rique. E cꞌo ne ri quecamisaj alak chwa cruz, jujun chic cajichꞌ alak quipa pa tak sinagogas y jujun chic queternabej alak rucꞌ cꞌaxcꞌobic pa tak tinamit.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Ruma cꞌu riꞌ cape pawiꞌ alak ronoje ri cꞌaxcꞌobic takal chique ri xecamisan que rachijab jusucꞌ xebinic, ujekebem lo chwi rucamic ri Abel ri jun ala lic jusucꞌ, cꞌa chwa rucamic ri Zacarías, rucꞌajol ri Berequías, ri xcamisaj alak chuxoꞌl raltar y ri Rocho Dios.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Pakatzij wi cambiꞌij che alak: Ronoje waꞌ cape paquiwi ri winak e cꞌo wakꞌij ora» xchaꞌ.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 Tecꞌuchiriꞌ, xubiꞌij: «¡Jerusalem, Jerusalem, riꞌix quebicamisaj ri kꞌalajisanelab y quebiꞌan paꞌbaj janipa ri ebutakom lo ri Dios iwucꞌ! E riꞌin, uqꞌuiyal laj lic xuaj xinmol quichiꞌ riwalcꞌoꞌal riꞌix, jelaꞌ pachaꞌ cuꞌan juna atiꞌ acꞌ chique tak ruwiꞌch echiriꞌ cumol quichiꞌ chuxeꞌ tak ruxicꞌ; pero riꞌix na xiwaj ta qꞌuenok.
37 Jesus terminou, dizendo:
38 »Chitape cꞌut: Cꞌo jun kꞌij ri iwocho riꞌix cawulix canok.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Cambiꞌij cꞌu chiwe riꞌix: Chwi cꞌu woꞌora na quiwil ta chi cꞌana nuwach riꞌin cꞌa echiriꞌ copon na rukꞌijol quibiꞌij riꞌix:quixchaꞌ.»
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.