Atos 9

Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo (ACR_TNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ecꞌu ri Saulo na carokꞌotaj taj cuxibij quipa rucꞌ camic janipa ri quicojom rubiꞌ ri Kanimajawal. Xeꞌec cꞌu rucꞌ ri cajawal raj chacunel pa Rocho Dios
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 y xutzꞌonoj bi uwujil chaꞌ cayaꞌiꞌ pukꞌab coc pa tak ri sinagogas re ri tinamit Damasco. Jecꞌulaꞌ, we queburik achijab o ixokib e cuqꞌuil ri quitakem wa cꞌacꞌ Be, cꞌo cꞌu pukꞌab riꞌ quebuyut lok y quebucꞌam lo Jerusalem.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Ecꞌu ri Saulo e riꞌ cꞌo pan chi be che uꞌanic waꞌ, catajin cꞌu roponic chunakaj ri tinamit Damasco, echiriꞌ xakicꞌateꞌt ruwonibal jun akꞌ xpe chilaꞌ chicaj, xwol caꞌn puwiꞌ y xusut rij.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Ri Saulo xtzak pulew y xuta cꞌu jun kulaj, jewaꞌ cubiꞌij che: —Saulo, Saulo, ¿suꞌchac catchꞌoꞌjin chwij? —xcha che.
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Ri Saulo xutzꞌonoj che: —¿Lal china rilal, Wajawal? —xchaꞌ. Jecꞌuwaꞌ xcꞌul uwach che: —Riꞌin in Jesús, ri Jun catchꞌoꞌjin chirij. Yey riꞌat, atuquel nenareꞌ lic caꞌan cꞌax che awib, jelaꞌ pachaꞌ juna boyex echiriꞌ cuya akan che ri puya cachꞌic lo che —xuchixic.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Cabirbot cꞌu ri Saulo y uxiꞌim rib, jewaꞌ xubiꞌij che: —Wajawal, ¿saꞌ ri caꞌaj la canꞌano? —xchaꞌ. Ri Kanimajawal xucꞌul uwach: —Chatyactajok y jat chupa ri tinamit, ma chiriꞌ cabiꞌx wi chawe saꞌ ri chirajawaxic caꞌano —xchaꞌ.
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Ecꞌu rachijab e rachbiꞌil ri Saulo lic quixiꞌim quib xetaqꞌuiꞌic; ma xquita ri kulaj, noꞌj na jinta junok xquil uwach.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Ri Saulo xyactaj chwa rulew y xujak cꞌu ruwach, pero na jinta chi cꞌo carilo ma xcanaj can potzꞌ. Ewi xa xchꞌelex bi che rukꞌab cuma ri erachbilam y xcꞌam bi chupa ri tinamit Damasco.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Xcꞌojiꞌ cꞌu chilaꞌ oxib kꞌij; e laꞌ na catzuꞌn taj, na xwaꞌ taj y na jinta ne umikꞌinaꞌ xutijo.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Chilaꞌ cꞌu riꞌ Damasco cꞌo jun achi Ananías rubiꞌ; rire ucojom rubiꞌ ri Cristo. Cꞌo cꞌu jun cꞌutubal re ri Dios xkꞌalajisax chwach. Ri xrilo e ri Kanimajawal xucꞌut uwach chwach y jewaꞌ xubiꞌij che: —¡Ananías! —xcha che. Rire xucꞌul uwach: —Riꞌ in cꞌolic, Wajawal —xchaꞌ.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Xubiꞌij cꞌu ri Kanimajawal che: —Chatyactajok y jat chupa ri be cabiꞌx “Jusucꞌ” che. Yey chirocho cꞌu ri Judas, chatzꞌonobej puwi jun achi aj Tarso, Saulo rubiꞌ. Rire catajin pa oración
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 y kꞌalajisam chi cꞌu jun cꞌutubal re ri Dios chwach. Chupa waꞌ xril jun achi Ananías rubiꞌ, e riꞌ coc bi y cuya rukꞌab puwiꞌ chaꞌ jelaꞌ catzuꞌn tanchic —xchaꞌ.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Xubiꞌij cꞌu ri Ananías che ri Kanimajawal: —Wajawal, lic nutom ronoje ri na utz taj uꞌanom waꞌ waꞌchi chique ri quicojom ri biꞌ la chilaꞌ Jerusalem.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Yey yaꞌtal ne lo pukꞌab cuma ri nimak e aj chacunel pa Rocho Dios quebucꞌam bi pa cárcel conoje ri quicojom ri biꞌ la —xchaꞌ.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Ecꞌu ri Kanimajawal xubiꞌij che: —Jat chilaꞌ rucꞌ, ma Riꞌin nuchaꞌom rire chaꞌ cuꞌana jun waj chac re queꞌec che ukꞌalajisaxic ri nubiꞌ chiquiwach ri winak na e ta aj judiꞌab, chiquiwach ri e takanelab y chiquiwach ri e aj Israel.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Yey cancꞌut cꞌu che, janipa ri cꞌaxcꞌolil chirajawaxic quicꞌow wi rire ruma cutzijoj ri nubiꞌ —xuchix ri Ananías.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ri Ananías xeꞌec cꞌut y xoc pa ri ja pa cꞌo wi ri Saulo. Xuya cꞌu rukꞌab puwiꞌ y xubiꞌij che: «Hermano Saulo, ri Kanimajawal Jesucristo, ri xukꞌalajisaj rib chawach chupa ri be pa at petinak wi, inutakom lo awucꞌ chaꞌ cat-tzuꞌn tanchic y cacꞌul cꞌu ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios» xcha che.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Chupa cꞌu laꞌ la jokꞌotaj, cꞌo ri pachaꞌ soloꞌt xtzak che ruwach ri Saulo y xtzuꞌn tanchic. Tecꞌuchiriꞌ, xyactajic y xucꞌul ri bautismo.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Ecꞌuchiriꞌ xwaꞌ ri Saulo, xcꞌojiꞌ tanchi uchukꞌab y xcꞌojiꞌ jujun kꞌij cucꞌ ri quicojom rubiꞌ ri Cristo chilaꞌ pa ri tinamit Damasco.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Tecꞌuchiriꞌ, ri Saulo xujek catzijon puwi ri Cristo chupa tak ri sinagogas, jewaꞌ ri cubiꞌij: «Ri Jesús e Ucꞌajol ri Dios» cachaꞌ.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Conoje ri quetaw re lic cacam canimaꞌ che y caquibiꞌij: «¿Na e ta neba achi waꞌ ebuternabem rucꞌ cꞌax ri quicojom rubiꞌ ri Cristo chilaꞌ Jerusalem; yey cꞌuninak ne wara re quebuyut bi y quebuꞌyaꞌa paquikꞌab ri nimak e aj chacunel pa Rocho Dios?» quechaꞌ.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Pero ri Saulo jalan catajin unimaric ruchukꞌab puwi ri cutzijoj. Ecꞌu raj judiꞌab ejekel chiriꞌ Damasco xsach quinaꞌoj che ma ri Saulo cukꞌalajisaj chiquiwach: Ri Jesús e ri Cristo, Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Icꞌowinak chi cꞌu uqꞌuiyal kꞌij, raj judiꞌab xquiꞌan tzij junam chiquiwach re caquicamisaj ri Saulo.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Pero waꞌ xretaꞌmaj ri Saulo. Ecꞌo cꞌu ri quichajim chipakꞌij chichakꞌab tak ri oquibal re ri tinamit chaꞌ caquichap ri Saulo y caquicamisaj.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Ruma cꞌu riꞌ, ri quicojom rubiꞌ ri Cristo e laꞌ chakꞌab xquikasaj bi ri Saulo chwi ri tapia chupa jun nimalaj chacach.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Echiriꞌ xopon ri Saulo Jerusalem, lic xraj cakib cucꞌ ri quicojom rubiꞌ ri Cristo. Pero conoje rique lic caquixiꞌij quib che, ma na caquicoj taj we pakatzij wi ri Saulo ucojom chi rubiꞌ ri Cristo.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Ecꞌu ri Bernabé xucꞌam bi y xuꞌyaꞌa chiquiwach ri e takoꞌn re ri Cristo. Xutzijoj cꞌu chique suꞌanic ri Saulo xril uwach ri Kanimajawal pa be y xchꞌaꞌt rucꞌ. Yey xutzijoj chique puwi ri tzijonic xuꞌan ri Saulo chupa rubiꞌ ri Jesús chilaꞌ Damasco yey rucꞌ unimal uchukꞌab xuꞌan waꞌ.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Ecꞌu ri Saulo xcanaj cucꞌ chiriꞌ Jerusalem y xerachbilaj pa tak quebec wi.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Lic na cuxiꞌij ta rib catzijon chupa rubiꞌ ri Kanimajawal. Cachꞌaꞌt cꞌu puwi ri Jesús cucꞌ raj judiꞌab ri quechꞌaꞌt pa ri chꞌaꞌtem griego;ruma cꞌu laꞌ, rique caquitzucuj suꞌanic caquicamisaj.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Echiriꞌ ri hermanos xquetaꞌmaj waꞌ, xquicꞌam bi ri Saulo cꞌa Cesarea y chiriꞌ cꞌut xquitak bi chupa ri tinamit Tarso.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 E tak cꞌu ri quicojom rubiꞌ ri Cristo pa ronoje ri luwar re Judea, re Galilea y re Samaria, xecubiꞌ chi utz ma na jinta chi ri queternabex rucꞌ cꞌax. Rique cꞌo xiꞌin ib cucꞌ chwach ri Kanimajawal. Catajin cꞌu quiqꞌuiyaric yey yaꞌom quichukꞌab y nimarisam quicꞌuꞌx ruma ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Xalokꞌ cꞌu ri Pedro catajin ricꞌowic pa tak riglesias, xopon cucꞌ ri quicojom rubiꞌ ri Cristo pa ri tinamit Lida.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Chilaꞌ cꞌu riꞌ xuꞌrika jun achi Eneas rubiꞌ, yey e wajxakib lo junab riꞌ cꞌo chwa uwarabal ma xuꞌan sic.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Ecꞌu ri Pedro jewaꞌ xubiꞌij che: «Eneas, ri Kanimajawal Jesucristo catucunaj. Chatyactajok y chayijbaꞌ rawarabal» xcha che. Chupa cꞌu laꞌ la jokꞌotaj ri Eneas xtaqꞌuiꞌic.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Conoje cꞌu ri ejekel chupa ri tinamit Lida y pa tak ri luwar re Sarón xquilo ri Eneas cunutajinak chic; y ruma cꞌu waꞌ, xquiya quib pukꞌab ri Kanimajawal.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Chupa ri tinamit Jope cꞌo jun ixok ucojom rubiꞌ ri Cristo, Tabita rubiꞌ. (Pa ri chꞌaꞌtem griego “Dorcas” quecha che.) Waꞌ wiꞌxok lic uyaꞌom rib che uꞌanic ri utz y lic quebutoꞌ ri nibaꞌib.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Chupa tak laꞌ la kꞌij ri Dorcas xuchap yabil y xcamic. Ecꞌuchiriꞌ xchꞌaj rucuerpo, xkꞌatisax chicaj pa ri caleꞌ ja.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Ecꞌu ri hermanos e cꞌo Lida xquito cꞌo ri Pedro pa ri tinamit Jope, yey waꞌ xa nakaj cꞌo wulok. Xequitak cꞌu bi caꞌib achijab chaꞌ quebeꞌelaj che ri Pedro, jewaꞌ caquibiꞌij: «ꞌAna co la riꞌ, peta la wara kucꞌ yey mamayin la.»
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Xyactaj cꞌu bi ri Pedro y xeꞌec cucꞌ. Echiriꞌ xoponic, xcꞌam bi chicaj pa ri caleꞌ ja. E tak ri e malcaꞌnib xquisut rij ri Pedro. Conoje waꞌ quebokꞌic y caquicꞌut tak ri cꞌul y ri quikꞌuꞌ xuꞌan ri Dorcas echiriꞌ cꞌa cꞌo cucꞌ.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Ecꞌuchiriꞌ, ri Pedro xtakan che conoje quebel bi. Xuxucubaꞌ cꞌu rib y xuꞌan orar. Tecꞌuchiriꞌ, xutzuꞌ ri caminak, y jewaꞌ xubiꞌij che: «¡Tabita,chatyactajok!» xchaꞌ. Ecꞌu riꞌ ri Dorcas xujak ruwach; y echiriꞌ xrilo cꞌo ri Pedro chiriꞌ, asu xtzꞌuyiꞌic.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Ecꞌu ri Pedro xuchap rukꞌab y xuyaco. Tecꞌuchiriꞌ, xebusiqꞌuij ri quicojom rubiꞌ ri Cristo cucꞌ tak ri hermanas e malcaꞌnib, y xuya cꞌu chiquiwach e laꞌ cꞌaslic.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Waꞌ xetaꞌmax chupa ronoje ri luwar re Jope. Ruma cꞌu riꞌ, lic e qꞌui ri xquicoj rubiꞌ ri Kanimajawal Jesucristo.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Y ri Pedro xcanaj can uqꞌuiyal kꞌij chupa ri tinamit Jope, chirocho jun achi Simón rubiꞌ, ri cutꞌis tzꞌuꞌum.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.