Atos 19

Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo (ACR_TNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ecꞌuchiriꞌ cꞌa cꞌo ri Apolos pa ri tinamit Corinto, ri Pablo xeꞌec pa tak ri tinamit cꞌo lo chwi tak juyub y jelaꞌ xopon pa ri tinamit Éfeso. Chilaꞌ xebuꞌrika jujun chique ri quicojom rubiꞌ ri Cristo
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 y xutzꞌonoj cꞌu chique: —¿Xcꞌul alak ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios echiriꞌ xcoj alak rubiꞌ ri Cristo? —xcha chique. Yey rique xquicꞌul uwach: —¿Saꞌ riꞌ waꞌ? Ma riꞌoj na katom tane qꞌuenok we cꞌo Ruxlabixel ri Dios —xechaꞌ.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Ecꞌu ri Pablo xutzꞌonoj chique: —¿Saꞌ cꞌu ri bautismo xcꞌul alak? —xchaꞌ. Rique xquicꞌul uwach: —E ri bautismo re ri Juan —xechaꞌ.
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Xubiꞌij cꞌu ri Pablo chique: —Ri bautismo xuya ri Juan e cꞌutubal re ri tzelebal tzij chwach ri Dios, yey xtzijon chiquiwach ri tinamit chaꞌ caquicoj rubiꞌ ri Jun catajin lo chirij rire; waꞌ e ri Jesús, ri Cristo —xchaꞌ.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Echiriꞌ xquita waꞌ, asu xquicꞌul ri bautismo pa rubiꞌ ri Kanimajawal Jesús.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Ecꞌuchiriꞌ ri Pablo xuya rukꞌab paquiwiꞌ, ri Santowilaj Ruxlabixel ri Dios xkaj paquiwiꞌ y xquijek cꞌu riꞌ quechꞌaꞌt pa jujun chic chꞌaꞌtem na quimajom taj y caquikꞌalajisaj ri tzij uyaꞌom ri Dios chique.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Chi conoje waꞌ laj e juna cablajuj chi achijab.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Xoc cꞌu ri Pablo pa ri sinagoga, yey oxib icꞌ cꞌu riꞌ xutzijoj ri Utzilaj Tzij y na xuxiꞌij ta cꞌana rib che uꞌanic waꞌ. Cꞌolic caquichapalaꞌ quib cucꞌ raj judiꞌab puwi ri cucꞌutu y lic xutij ukꞌij chaꞌ cucoj pa quijolom ri usucꞌ puwi rutakanic ri Dios.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Pero e cꞌo jujun chique xquiꞌan lic co che quib y na xcaj ta cꞌu xquicoj rubiꞌ ri Cristo; xquijek cꞌu riꞌ tzel quechꞌaꞌt chirij ri Cꞌacꞌ Be re ri Utzilaj Tzij e laꞌ chiquiwach ruqꞌuiyal winak. Ecꞌu ri Pablo xresaj bi rib chiquixoꞌl y xebucꞌam bi ri quicojom rubiꞌ ri Cristo. Chujujunal kꞌij cꞌut, ri Pablo catzijonic y lic cachꞌaꞌt chwi tak rucꞌutunic chiquiwach, pa ri luwar pa cacꞌutun wi jun achi Tirano rubiꞌ.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Pa queb junab e riꞌ jelaꞌ xuꞌan ri Pablo, cacꞌutunic. Ruma cꞌu laꞌ, conoje ri e aj judiꞌab y ri na e ta e aj judiꞌab e cꞌo pa tak ri luwar re Asia, xquita ri Utzilaj Tzij re ri Kanimajawal Jesús.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Yey ruma cꞌu ri Pablo, ri Dios xuꞌan nimak tak milagros na jinta cꞌana ilitajinak wi.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Xuꞌana ne riꞌ, cacꞌam bi suꞌt o cꞌul icꞌowisam chirij ri Pablo y cayaꞌ chique ri yewaꞌib, y jelaꞌ quecunutajic yey ri itzel uxlabixel quebel bi chique ticawex.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Pero e cꞌo jujun aj judiꞌab xa ebicꞌowel pa tak tinamit yey e quiwach quequesaj itzel uxlabixel chique ri ticawex. Rique xquitij ukꞌij caquesaj bi ritzel tak uxlabixel chique ri winak pa rubiꞌ ri Kanimajawal Jesús, jewaꞌ caquibiꞌij: «Chupa rubiꞌ ri Jesús ri cutzijoj ri Pablo, quintakan piwiꞌ chaꞌ quixel bi» quechaꞌ.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Jujun chique ri caquiꞌan waꞌ e ri wukub ucꞌajol jun achi Esceva rubiꞌ. Rire e cuqꞌuil raj judiꞌab yey e cuqꞌuil ri nimak e aj chacunel pa Rocho Dios.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Cꞌo cꞌu jun kꞌij, jun itzel uxlabixel xucꞌul uwach chique ri wukub ucꞌajol ri Esceva: «Wetaꞌam uwach ri Jesús y wetaꞌam china ri Pablo; noꞌj riꞌix, ¿ix chinok?» xchaꞌ.
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Ecꞌu rachi, ri cꞌo pukꞌab ri itzel uxlabixel, xucꞌak rib paquiwiꞌ y rucꞌ unimal uchukꞌab xebuchapo, yey ecꞌu riꞌ rire ri xuchꞌij quichukꞌab y lic xuꞌan cꞌax chique. Jecꞌuriꞌlaꞌ, rique echꞌanalic xebanimaj bi chupa ri ja e cꞌo wi.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Y conoje ri ejekel chupa ri tinamit Éfeso xquetaꞌmaj waꞌ. Ecꞌu ri e aj judiꞌab y ri na e ta aj judiꞌab lic xquixiꞌij quib che; jecꞌuriꞌlaꞌ, waꞌ xeꞌelok re yacbal ukꞌij rubiꞌ ri Kanimajawal Jesús.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Lic cꞌu e qꞌui riꞌ chique ri quicojom rubiꞌ ri Cristo, xecꞌunic e laꞌ chiwachil caquikꞌalajisaj tak janipa ri na utz taj quiꞌanom.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Lic cꞌu e qꞌui chique ri ebuꞌanom aj itz y aj kꞌij, xquicꞌam tak lo ri quiwuj re majbal itz y xquiporoj chiquiwach conoje. Xajilax cꞌu riꞌ janipa cuꞌana ri rajil waꞌ y xuꞌana cincuenta mil chi sakil puak re plata.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Jecꞌuriꞌlaꞌ xuquich wubi rib ri Utzilaj Tzij re ri Kanimajawal y xeꞌec ukꞌalajisaxic rucꞌ unimal chukꞌab; yey lic catajin quiqꞌuiyaric ri quecojow re.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Icꞌowinak chi tak waꞌ, ri Pablo xutic pa ranimaꞌ queꞌec pa ri tinamit Jerusalem echiriꞌ icꞌowinak chi pa tak ri luwar re Macedonia y re Acaya. Jewaꞌ xubiꞌij: «Echiriꞌ inicꞌowinak chi chupa ri tinamit Jerusalem, lic chirajawaxic chwe quinopon pa ri tinamit Roma.»
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Xebutak cꞌu bi pa tak ri luwar re Macedonia queb chique ri quetoꞌw re, waꞌ e ri Timoteo y ri Erasto. Yey rire xcanaj chi can jujun kꞌij pa tak ri luwar re Asia.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Chupa tak cꞌu laꞌ la kꞌij, pa ri tinamit Éfeso xquijek quetucuc ri winak chirij ri Cꞌacꞌ Be re ri Dios y na xa ta jubikꞌ ri xquiꞌano.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Waꞌ e ruma jun achi Demetrio rubiꞌ, aj chacunel rucꞌ chꞌichꞌ re plata. Rucꞌ waꞌ wa chꞌichꞌ re plata cuꞌan raltak co ja, ucꞌaxwach ri rocho ri quitiox Diana.Yey chwach waꞌ, na xa ta jubikꞌ ri caquichꞌac janipa ri quechacun rucꞌ.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Ecꞌu waꞌchi xebumol wa raj chac, cucꞌ jujun chic aj chaquib junam ri quichac y xubiꞌij chique: «Alak achijab, ralak etaꞌam alak e ruma wa jun chac lic cꞌo kabeyomalil.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Pero ilom cꞌu alak y tom alak ri uꞌanom lo ri Pablo. Ri cuꞌano e cucoj pa quijolom uqꞌuiyal ticawex na e ta dios ri xa e ꞌanom rucꞌ quikꞌab ri ticawex. Yey na xew ta cucꞌut waꞌ pa ri katinamit Éfeso, ma ya laj cumaj ronoje pa tak ri luwar re Asia.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Ruma cꞌu waꞌ, cꞌo ne pa sak na calokꞌ ta chi ri kacꞌay, yey laj cuꞌana ne riꞌ chiquiwach ri winak na jinta chi ukꞌij ri rocho ri nimalaj katiox Diana. Jecꞌulaꞌ, cujek na jinta chi uwach ri katiox, ri calokꞌox ukꞌij pa tak ronoje ri luwar re Asia y che ronoje ruwachulew» xchaꞌ.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Echiriꞌ xquita tak waꞌ, lic xpe coyowal y xquijek quesiqꞌuinic: «¡Nim ukꞌij ri tiox Diana que ri aj Éfeso!» quechaꞌ.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Xpe cꞌu jun nimalaj sachibal naꞌoj chique conoje ri tinamit. Quetenenic xeꞌquiyaꞌa quib pa ri nimalaj estadio pa caquimol wi quib ri tinamit. Y xequichap cꞌu ri Gayo y ri Aristarco; rique e aj pa ri luwar re Macedonia y e rachbiꞌil ri Pablo.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Xraj cꞌu ri Pablo coc pa ri estadio chaꞌ cachꞌaꞌt chiquiwach ruqꞌuiyal winak, noꞌj ri quicojom rubiꞌ ri Cristo xquikꞌatej.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Yey e cꞌo ne jujun chique ri e aj kꞌatal tzij re pa tak ri luwar re Asia, e ramigos ri Pablo; rique xquitak ubiꞌxiquil che y lic xebelaj che chaꞌ na coc tubi pa ri estadio pa etenel wi ri winak.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Ecꞌu ri winak etenel chiriꞌ lic xsach quinaꞌoj y xquijek quesiqꞌuinic. Junwi tak ri caquibiꞌij y na catataj ta chi nenareꞌ saꞌ tak ri caquibiꞌij. Yey lic e qꞌui chique na quetaꞌam ta nenareꞌ suꞌchac quimolom quib.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 E cꞌo cꞌu jujun aj judiꞌab xquiminenej bi chiquiwach conoje, jun achi Alejandro rubiꞌ. Ecꞌuchiriꞌ, jujun chic xeꞌquijecꞌa pan chiquixoꞌl ruqꞌuiyal winak. Ecꞌu rire xuꞌan jun cꞌutubal rucꞌ rukꞌab chaꞌ cayaꞌiꞌ che cutoꞌbej rib.
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Pero echiriꞌ ri winak xquetaꞌmaj rire e cuqꞌuil raj judiꞌab, conoje xa jun ubiꞌxiquil quesiqꞌuinic, laj queb ora xquichꞌijo caquibiꞌij: «¡Nim ukꞌij ri tiox Diana que ri aj Éfeso!» quechaꞌ.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Ecꞌu ri aj tzꞌib re ri tinamit, echiriꞌ xuchꞌij quicubaxic ruqꞌuiyal winak, jewaꞌ xubiꞌij: «Alak achijab aj Éfeso, ¿china ri na etaꞌmayom ta re we ri tinamit que ri aj Éfeso e chajal re ri rocho ri nimalaj tiox Diana yey junam rucꞌ rucꞌaxwach, ri kajinak lo chicaj?
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Yey che tak waꞌ, na utz ta cꞌu riꞌ cꞌo junok cubiꞌij na katzij taj. E uwariꞌche lic chirajawaxic cacubiꞌ alak. Macꞌo maꞌan alak pa chꞌuꞌjilal; nabe na chꞌobo alak rakan chi utz ri caꞌan alak.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Cambiꞌij waꞌ, ma ecꞌamom lo alak waꞌ waꞌchijab tob rique na e tane macuninak chirij ri templo o chirij ri katiox.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 »Yey we ri Demetrio cucꞌ ri rachbiꞌil cꞌo quichꞌaꞌoj chirij junok, ri lic ube e quiyaꞌa waꞌ pa kꞌatbal tzij; ma e cꞌo e aj kꞌatal tzij yaꞌtal paquikꞌab caquita que ri winak caquirakꞌuj quib chiquiwach.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 Yey we cꞌa cꞌo caꞌaj alak catzꞌonoj alak chiquij, ri lic ube e cayaꞌiꞌ waꞌ chiquiwach conoje ri tinamit y cayijbax chi usucꞌliquil.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Ma ruma ri xꞌaniꞌ wakꞌij, cꞌo ne pa sak catzꞌak kachiꞌ cojchꞌoꞌjin chirij ri kꞌatbal tzij y na jinta cꞌo quel wi we xtzꞌonox chike saꞌ la cojtucuc wi» xchaꞌ.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Xew cꞌu xubiꞌij waꞌ xuqꞌuisbej utzaꞌm ri quimolom wi quib.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.