Mateus 20
Uisneno In Kabin ma Prenat: Rais Manba'an Fe'u nok Reta' Ahun-hunut (AAZ) vs NTLH
1 Rarit Naiꞌ Yesus nanoniꞌ sin im nak, “Uisneno In aprenat naan, on reꞌ uab manporin reꞌ ia: anmuiꞌ pooꞌ tuaf es, reꞌ npoi nnao kik-kiku oras anreuk nee, nnao naim tuaf he nmepu nbin in pooꞌ anggur.
1 Jesus disse:
2 In napein ameput, onaim sin nnekaꞌ buan he nmeup neon goes, nok in nbaen sebaꞌ, roi mutiꞌ fua es, on reꞌ osaf biasa. Anromin nrarin on naan ate, in nreun sin nnaon nmepun.
2 Ele combinou com eles o salário de costume, isto é, uma moeda de prata por dia, e mandou que fossem trabalhar na sua plantação.
3 Oras anreuk seo te, in npoi nnao ntein neu ꞌmasaꞌ. Anbi naan in nkius niit tuaf fauk reꞌ antokon ntakaꞌnaan ein aah.
3 Às nove horas, saiu outra vez, foi até a praça do mercado e viu ali alguns homens que não estavam fazendo nada.
4 Onaim in naꞌuab nok sin im nak, ‘Baꞌe sin! Hi mroim he mmepu mbi au pooꞌn ee, oo? Au of aꞌbaen ki nok reko.’ Annenan on naan ate, sin anromin, rarit sin nnaon nmepun.
4 Então disse: “Vão vocês também trabalhar na minha plantação de uvas, e eu pagarei o que for justo.”
5 Oras anreuk boꞌes am nua on naan ate, pooꞌ tuaf naan anpoi nnao naim ameput antein. On naan amsaꞌ oras nreuk teun maans ee nteib.
5 — E eles foram. Ao meio-dia e às três horas da tarde o dono da plantação fez a mesma coisa com outros trabalhadores.
6 Maans ee nmaeb on naan ate, of oniꞌ nreuk niim pooꞌ tuaf naan npoi ntein. In nkius neu-mneem, anmuiꞌ tuaf reꞌ anhaek ruum aah. Rarit in nataan sin im nak, ‘Nansaaꞌ am es hi mhaek ruum aah naꞌko kiku ntea maans ee nmaeb jen, ma ka mmeup fa saaꞌ-saaꞌ?’
6 Eram quase cinco horas da tarde quando ele voltou à praça. Viu outros homens que ainda estavam ali e perguntou: “Por que vocês estão o dia todo aqui sem fazer nada?”
7 Tuaf ein naan nataah am nak, ‘Aam! Ka nmuiꞌ fa tuaf reꞌ anfee kai mepu, tua.’
7 — “É porque ninguém nos contratou!” — responderam eles.
8 Antea oras reꞌ sin nasnasan naꞌkon sin meup goe te, pooꞌ tuaf ee nhaman in mandoor ee am nak, ‘Amhaman ameupt ein naan, he mbaen sin kai ngguin meseꞌ-meseꞌ. Ammurai muꞌko tuaf reꞌ antaam muniꞌ tar antea tuaf reꞌ ntaam nahuun naan.’
8 — No fim do dia, ele disse ao administrador: “Chame os trabalhadores e faça o pagamento, começando com os que foram contratados por último e terminando pelos primeiros.”
9 Rarit mandoor ee nhaman ameupt ein reꞌ nmurai nmepun naꞌkon oras nreuk niim maans ee nmaeb. In nfeen sin es-es ate antoup roi mutiꞌ fua es.
9 — Os homens que começaram a trabalhar às cinco horas da tarde receberam uma moeda de prata cada um.
10 Rarit mandoor naan anhaman ameput bian, ntea tuaf reꞌ nmurai nmepun naꞌko oras nreuk nee kik-kiku. Reꞌ nmepun naꞌko kiku natenab am nak, sin of napenin nneis naꞌko tuaf reꞌ nmurai nmepun oras nreuk niim maans ee nmaeb. Te kaah, sin ntoup roi mutiꞌ fuaꞌ meesꞌ aah amsaꞌ.
10 Então os primeiros que tinham sido contratados pensaram que iam receber mais; porém eles também receberam uma moeda de prata cada um.
11 Antoupun on naan ate, sin nmaheek pooꞌ tuaf ee mnak,
11 Pegaram o dinheiro e começaram a resmungar contra o patrão,
12 ‘Hae! Aam! Ka bisa fa on nai. Sin neem namunin, suma anmeup naan jam meesꞌ aah. Mes hai reꞌ mtaam miꞌko kik-kiku, ammeup maꞌtaniꞌ ma mhae maet tar antea puus ein nsai! On nai te, nansaaꞌ am es ho mbaen kai natai?’
12 dizendo: “Estes homens que foram contratados por último trabalharam somente uma hora, mas nós aguentamos o dia todo debaixo deste sol quente. No entanto, o pagamento deles foi igual ao nosso!”
13 Onaim pooꞌ tuaf ee nataah am nak, ‘Baꞌe, au ka upoi ko fa. Fin ho es amroim kuum he mmeup neon goes, ma in sapaan ee roi mutiꞌ fua es. Batuur, aiꞌ on mee? Onaim au ꞌbaen utuin hit atfekaꞌ naan, aiꞌ?
13 — Aí o dono disse a um deles: “Escute, amigo! Eu não fui injusto com você. Você não concordou em trabalhar o dia todo por uma moeda de prata?
14 Reko nneis, ho mtoup ho roi sebaꞌ he mfain nai. Karu au ꞌroim he ꞌfee ꞌeu tuaf reꞌ ntaam anmeup muniꞌ naꞌko ko, natai nok saaꞌ reꞌ au ꞌfee je ꞌeu ko, naan au urusan.
14 Pegue o seu pagamento e vá embora. Pois eu quero dar a este homem, que foi contratado por último, o mesmo que dei a você.
15 Au ꞌroim he ꞌpaek au roit utuin au romik. On mee mꞌes ho mutooꞌ natuin au neek ii reko?’
15 Por acaso não tenho o direito de fazer o que quero com o meu próprio dinheiro? Ou você está com inveja somente porque fui bom para ele?”
16 On naan amsaꞌ, oras Uisneno njair Usif neu mansian ein, In nbaras neu In tuaf ein natuin In romin. Onaim tuaf reꞌ neem namuni te, in of antoup in sapaan ee on reꞌ tuaf reꞌ neem nahuun. Ma tuaf reꞌ neem nahuun, of in ntoup in sapaan ee on reꞌ tuaf reꞌ neem namuin.”
16 E Jesus terminou, dizendo:
17 Rarit Naiꞌ Yesus sin nmurai nnaon neun Yerusalem. Anbin raan atnanaꞌ, In nhaman In atoup noinꞌ ein he sin nmes-mesen nok Ne. Rarit In natoon antein am nak,
17 Quando Jesus estava subindo para Jerusalém, chamou os discípulos para um lado e falou com eles em particular, enquanto caminhavam. Ele disse:
18 “Hi mneen! Oras ia hit he tnao teu Yerusalem. Mes oras hit tbi nee, sin of naꞌsosaꞌ Kau, Mansian Batuur-Batuur, neu aꞌnaak pirsait Yahudi sin aꞌnaakt ein, ma tunggur agaam ein. Rarit sin nhukun naꞌmaet Kau.
18 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
19 Sin nanaꞌat Kau neu tuaf ein reꞌ ka nahiin fa Uisneno. Rarit sin naꞌuab namae Kau. Ma sin nbeos nakratiꞌ niis Au aok. Rarit naꞌ sin naꞌmaet Kau ꞌbi hau nehe. Batuur Au ꞌmaet. Mes nmeu te, Au ꞌmoni ꞌfain.”
19 e o entregarão aos não judeus. Estes vão zombar dele, bater nele e crucificá-lo; mas no terceiro dia ele será ressuscitado.
20 Rarit naiꞌ Sebedius in fee je nok in anah naiꞌ Yakobus ma naiꞌ Yohanis neman neun Naiꞌ Yesus. In nriꞌtuu ma nfee hormaat he nbaiseun neik uab furiꞌ neu Naiꞌ Yesus.
20 Então a mãe dos filhos de Zebedeu chegou com os seus filhos perto de Jesus, curvou-se e pediu a ele um favor.
21 Onaim Naiꞌ Yesus nataan ee mnak, “Ain! Ho mperluu saaꞌ?”
21 — O que é que você quer? — perguntou Jesus. Ela respondeu: — Prometa que, quando o senhor se tornar Rei, estes meus dois filhos sentarão à sua direita e à sua esquerda.
22 Anneen in ntoit on naan ate, Naiꞌ Yesus naꞌuab neu naiꞌ Yakobus ma naiꞌ Yohanis am nak, “Hi ka mihiin fa saaꞌ reꞌ hi mtoti. Fin Au of upein haꞌmuꞌit ma maꞌneꞌat amfaun. Onaim on mee? Hi of mitenab mak hi bisa misaah haꞌmuꞌit ma maꞌneꞌat naan mok Kau, oo?”
22 Jesus disse aos dois filhos dela: — Podemos! — responderam eles.
23 Rarit In nataah antein sin im nak, “Batuur, hi of misaah haꞌmuꞌit ma maꞌneꞌat on reꞌ Au msaꞌ. Mes sekau reꞌ es atokos anbi Au ꞌnimak aꞌneꞌu aiꞌ aꞌrii, Au ka es reꞌ ufeek ee fa. Naan Uisneno In hak he nafeek. In nafeek anrair sekau-sekau reꞌ antoko nbi bare naan.”
23 Então Jesus disse:
24 Oras atoup noniꞌ tuaf boꞌes anneen sin nua sin antotin on naan ate, sin nsaken.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram zangados com os dois irmãos.
25 Mes Naiꞌ Yesus anhaman naan sin ok-okeꞌ, onaim In naꞌuab neu sin im nak, “On nai! Hi mihini mrair, aiꞌ? Aꞌnaet ein reꞌ annaꞌan aprenat biasa sin nhaꞌmuiꞌ sin too ngguin, tar antea sin ka bisa nmoꞌen fa saaꞌ-saaꞌ. Ma aꞌnaakt ein naꞌkon pah reꞌ ka nahiin fa Uisneno, sin nasanut prenat humaꞌ-humaꞌ, tar antea too gui kaꞌ bisa nait fa ꞌnakan.
25 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
26 Mes hi kais ammoeꞌ on naan! Sekau naꞌko ki reꞌ he njair aꞌnaet, in ro he njair on reꞌ ate atuthaes neu tuaf bian.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
27 Ma sekau reꞌ he njair aꞌnakat, in ro he nmoeꞌ on reꞌ ate.
27 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de vocês.
28 Amneen! Au on naan amsaꞌ. Au, Mansian Batuur-Batuur ia, ꞌuum he ꞌtuthae tuaf. Au ka ꞌuum fa he atoniꞌ ntuthae Kau. Fin Au ꞌuum he ꞌfee Au ꞌmoin ki ꞌteme-ꞌteme he ꞌsoi ꞌain too mfaun ein naꞌkon sin sanat ma penu sin.”
28 Porque até o
29 Rarit Naiꞌ Yesus sin nnaon nkonon. Oras sin npoin naꞌkon kota Yeriko, nmuiꞌ too mfaun reꞌ natuin sin.
29 Quando Jesus e os discípulos estavam saindo de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Anbi naan, anmuiꞌ aforot tuaf nua reꞌ ntokon nbin raan ee ninin. Oras sin nnenan nak, reꞌ annao npeoꞌ naan es reꞌ Naiꞌ Yesus naꞌko Nasaret, sin ankoaꞌ ein naher-heran am nak, “Usiꞌ! Sufaꞌ-kaꞌuf naiꞌ Daut! Hai mpao Ko ꞌroo-ꞌroo goen! Amkasian maan kai, tua!”
30 Dois cegos, sentados na beira do caminho, ouviram alguém dizer que ele estava passando e começaram a gritar: — Senhor,
31 Anneen sin nkoaꞌan on naan ate, bian nakain sin im nak, “Hoe! Hi nua ki kais amtaisiub!”
31 A multidão os repreendeu e mandou que calassem a boca, mas eles gritaram ainda mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha pena de nós!
32 Oras In nneen on naan ate, In nhaek. Onaim In nataan sin im nak, “Hi mroim he Au ꞌmoeꞌ saaꞌ ꞌeu ki?”
32 Então Jesus parou, chamou os cegos e perguntou:
33 Sin natahan am nak, “Usiꞌ! Amturun kai, he hai bisa mkius miit, tua!”
33 — Senhor, queremos poder enxergar! — responderam eles.
34 Anneen sin naꞌuab ein on naan ate, In nkasian sin. Rarit In nreoꞌ sin maatk ein, onaim sin niit nanin oras naan. Rarit sin natuin Ee.
34 Jesus teve pena dos cegos e tocou nos olhos deles. No mesmo instante eles puderam ver e então seguiram Jesus.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.