Romanos 11
Tiits nii xnee kyalmbañ; El Nuevo Testamento en el zapoteco de Quioquitani (ZTQNT) vs AAI
1 Lëë nana xñen: ¿Pe psaan Dios meñ Israel tublad yak? ¡Lëdyo gon! Misme naa, xaa Israelaa. Abraham nak pxusykoltoon. Lo xtiiy Benjamín syelyaa.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Destye klo kwle Dios meñ Israel parñee jkab meñ Israel xkyedzy Dios. Lëë na xsaandy Dios meñ Israel tublad. ¿Pe nandy kaa to nayak nii leñ kitsy nii kë xtiits Dios xñee nii tsiñee biily profet Elías lay, pkëëkiy xaa meñ Israel lo Dios? Chëb xaa:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “Tat Tios, lëë meñ beety xiprofetoo ni lëë meñ bnitylo xipkoogoo. Xaktyee naa mbañ aan win chakladzy meñ kety.”
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Per lëë Dios kwëb: “Lëën kwle kadzy mily xaa nii karty ksoxib lo mdyo nii lë Baal parñee jkiiñ xaa lon.”
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Singo gak natiemp bii no chop tson xaa nii kwle Dios por xkyalnsaak Dios.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Aan por xkyalnsaak Dioso, lëdy por kyalbuen nii chuuñtsyey meño. Por deelñee nyako por nii chuuñtsyey meñ, lëdre por xkyalnsaak Dioso.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Kwaady xaa Israel nii kwëkyub xaa, per lëë xaa nii kwle Dios sye kwaaw. Lëë los demasy meñ pkyedzy styoo,
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 sinak xñee kitsy nii kë xtiits Dios: “Lëë Dios beeñ jkyedzy styoo xaa go, aan axte natse singo nak xaa. Sob mëlo xaa, per xñady lo xaa, ni sob tyag xaa, per chondy xaa.”
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Wi gak rey David chëb:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Deelba jkyey lo xaa parñee kandy xaa,
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 Lëë nana xñe gaakaa: ¿Pe kaazhkaa nayak byab meñ Israel lyu? ¡Lëdyo gon!, sink worñee nii lëë meñ Israel pchooxso lo Dios, lëë meñ sit pchilo kwtelaa parñee tsoki styoo meñ Israel.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Deelñee por xtol meñ Israel lëë meñ sit kwaa xkyalnsaak Dios, ¿pe toodyxe tso kyalwle tsiñee lëë meñ Israel ktikche styoo lo Dios?
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Per lëën kniy tu cos lo do nii nak to meñ sit. Lëë Dios pxaal naa lo meñ sit. Por ngo ngui chuuñtsyeyaa xtsiñaa.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Por chakladzyaa nii tsoki styoo meñ tu kyedzyaa kan lëë do parñee ktee xaa nii telaa xaa lo tol.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Por deelñee byaan meñ Israel tublad parñee kpig meñ sit lo Dios, ¿pe lë nii kak tsigo tsiñee lëë meñ Israel kpig lo Dios stub? Lëë meñ Israel gon jkaa kyalmbañ.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Por deelñee nak lay kyaxtily, tyub kobyi nak lay, aan deelñee nak lay lu tu yag, wi xikwo nak lay lo Dios.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Nak meñ Israel sinak xikw yag oliv nii kwchug, aan xlugaro kwsëëb to nii nak to sinak tu yag oliv tañ. Singo mod lëë do pkab lo lu yag ko.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 Per ktaandy to lo xikw kol yag ko. Deelñee xtaan do, kol ksaladzy nii lëdy lu yag ko nak to, sink lu yag ko nseñ lëë do.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Neñdy snë do: “Per lëë xikw yag ko kwchug parñee kyënaady no chex yag ko.”
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 Nliw, per lëë meñ Israel kwchug porñee bnilasty meñ Israel xtiits Dios, aan lëë do sob chex yag ko porñee bniladzy to. Ktaandy to, sink masy kol ktsyeb.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Por deelñee beeñdy Dios perdón xaa nii penaadle kok xikw yag, ni lëë do kuñdy xaa perdón.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Kol kuy gaanoo xaatke buen Dios, nikxe nii ntseeb xaa. Ntseeb xaa lo meñ Israel nii pchooxso, per buen xaa lo do. Per no nii kpañ do sinak xñabey xaa, por deelñee kpañdy to singo, lëë do chug.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Deelñee kniladzy xaa Israel xtiits Dios, lëë xaa kpig lo Dios stub, por schilo ktsig kex Dios xaa stub.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Deelñee lëdy xaa Israel do, tu xikw yag oliv tañ do, aan lëë do kwënaady chex yag buen. ¿Pe lëëdyxe xaa Israel tsigo nii destye chex yag buen kwsob xaa, lëë xaa gon kyënaady chex xyag xaa stub?
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Lëën kniy nii ngolan Dios, parñee sakty to nii xaa chak to. Lëë styoo meñ Israel pkyedzy parñee kpig kex meñ sit lo Dios.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Aan tsiñee lëë ngo kyal, kchë meñ Israel telaa lo tol, por xñee xkitsy Dios:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Aan tiits re xsanaa, nii lëën ktsily kchë xtol meñ Israel.
27 “Naatu
28 Nak xaa Israel sinak meñ nii xlëë lo xtiits Dios, parñee knee Dios tiits telaa do. Per bii xkëstyoo Dios xaa Israel, por lëë Dios kwle pxusykoltoo xaa.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 Por xlady Dios nii xneetsy xaa, ni xtsëëdy Dios lo xtiits.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Tiemp psoobty to xtiits Dios, per lëë na nii xsoobty meñ Israel tiits, lëë Dios xkëstyoo lëë do.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Xsoobty xaa Israel tiits nina, parñee jkëstyoo Dios lëë do ni parñee jkëstyoo Dios xaa nina.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Lëë Dios blaa nii kchësy no ksoobty tiits, parñee jkëstyoo xaa lëë no, kchësy no.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 ¡Natsypee ngol xkyalnsaak Dios, ni xkyalnyaani xaa, ni xkyalchak xaa! Ni tu cho chilody kyeñ nii no kik xaa ni kchë nii chuuñtsyey xaa.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Por ¿cho nan na dyon pe cos no kik Dios? ¿Ni cholë nii gaa kteedy consef lo xaa?
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 ¿Pe no gaa cho pteedy pe tu cos lo xaa parñee ktikche xaaw?
35 O yait God a sawar itin,
36 Por kchë cos sëëd lo Dios. Por lëë xaa ni par lëë gaa xaa no kchësy cos. ¡Tugak kol tsoo ktee no skizh lo Dios! Amén.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.