João 7

Didzaʼ cub rucáʼn tsahuiʼ (ZSRNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Gdöd guc lë ni gdëꞌ Jesús luyú Galilea. Cutu guꞌnnëꞌ tsijëꞌ luyú Judea le tëꞌnnëꞌ bönniꞌ judío uná bëꞌ niꞌ ludöddëꞌ Lëꞌ.
1 Nati ufunamaim Jesu Galilee wanawanan run titit remor in, men kok au Judea tan anayabin Jew hai ukwarih hima hikakaif hitarab tamorob isan.
2 Dza niꞌ chzoa gdxin lni quequëꞌ bönniꞌ judío catiꞌ tuꞌspanëꞌ ca gulacuꞌë zxan lbin lágaꞌdauꞌ xuz xtauꞌquëꞌ.
2 Baise Jew sabuw Yagama Sis ana hiyuw aa ana veya i nabiyubin,
3 Qui lë ni naꞌ tëꞌ Jesús bönniꞌ böchëꞌë, taꞌnë́ꞌ:
3 Imih Jesu taitin hi’o, “O boro efan iti inihamiy naatu inan Judea inatit, saise a bai’ufununayah bowabow gewasih abistan kusisinaf hina’itin.
4 Chquiꞌ rëꞌnnëꞌ bönniꞌ lunbëꞌ lëꞌ bunách, cutu runëꞌ bagachiꞌz le runëꞌ. Le runuꞌ yuguꞌ yöl‑laꞌ huac cni, bluiꞌ cuinuꞌ laugac yúguꞌtë bunách.
4 Anayabin orot yait sabuw etei su’ubin isan boro men wa’iwa’iramaim nabowamih. Baise bebeyanamaim nabow hina’itin. Imih a bowabow bebeyanamaim inabow tafaram tutufin etei ini’obaiyih hina’itin.”
5 Cni gulanë́ꞌ, le cu taꞌyejlëꞌë Jesús bönniꞌ böchëꞌë.
5 I taiyuwin taitin men hitumitum, imih iti tur hi’o.
6 Niꞌr Jesús rëꞌ lequëꞌ:
6 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu au veya i men na tit, baise kwa a veya i mar etei bobotawiyen inu’in.
7 Cutu tuꞌzóa lbiꞌiliꞌ tslaꞌl bunách yödzlyú ni, san tuꞌzóa nedaꞌ tslaꞌl le runaꞌ lnaꞌ lau quequëꞌ, rniaꞌ nac xöhuiꞌ le tunëꞌ.
7 Sabuw kwa boro men hinifutuwi, baise ayu boro hinifutuwu, anayabin ayu mar etei sabuw hai kakafih ao’orerereb.
8 Gul‑tséaj lbiꞌiliꞌ lni naꞌ. Cutu tsijaꞌ naꞌa lni naꞌ le cutu rdxini dza quiaꞌ.
8 Hiyuw isan kwa akis kwanan ayu men bairit tanan, anayabin ayu au veya anababatun i men na tit.”
9 Catiꞌ chgudxëꞌ lequëꞌ lë ni, bugaꞌnëꞌ niꞌ luyú Galilea.
9 Iti na’atube eo, i Galilee wanawananamaim ma.
10 Gdöd zjaquëꞌ lni naꞌ bönniꞌ böchëꞌë Jesús, niꞌr zijëꞌ caꞌ Lëꞌ, clëg yalj lulu, san bagachiꞌz zijëꞌ.
10 Taitin hiyuw isan hiyen hinan, i auman ufuh yen in, men bebeyanamaim in baise i wa’iwa’iramaim in.
11 Ga naꞌ rac lni naꞌ, guluguiljëꞌ Jesús bönniꞌ judío uná bëꞌ, taꞌnë́ꞌ:
11 Nati hiyuw wanawanan Jew hai ukwarih Jesu isan hinuwet sabuw hibabatiyih, “Iti orot menamaim ema’am?”
12 Szxöni gluiꞌ didzaꞌ ca nac queëꞌ Jesús bunách zian niꞌ. Laꞌquëꞌ taꞌnë́ꞌ:
12 Sabuw wanawanahimaim baitarsibesib busuruf ra’at. Sabuw afa hi’o, “I orot gewasin,” afa hi’o, “Aiyabin i sabuw ebifufuwih?”
13 Cutu bëꞌë didzaꞌ yalj lulu ca nac queëꞌ Jesús nitúëꞌ bönniꞌ, le tadxi yuguꞌ bönniꞌ judío uná bëꞌ bunách zian naꞌ.
13 Baise men yait ta boro fanan aumetawat isan hitao, anayabin Jew ukwarih isah hibir.
14 Catiꞌ chbdxin gatsj lni naꞌ, blëꞌë Jesús raꞌ gdauꞌ len busëdnëꞌ bunách nacuáꞌ niꞌ.
14 Hiyuw hi’aa na biyanfoun, Jesu na Tafaror Bar run naatu bai’obaiyen busuruf.
15 Gulubannëꞌ bönniꞌ judío, taꞌnë́ꞌ:
15 Jew hai ukwarih hifofofor men kafai ta naatu hi’o, “Iti orot menamaim kirum iti so’ob bai?”
16 Bubiꞌë didzaꞌ Jesús, rëꞌ lequëꞌ:
16 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Bai’obaiyen ayu abi’obaiyi i men ayu nowau, baise God ayu biyafaru i nowan.
17 Chquiꞌ rëꞌnnëꞌ nu bönniꞌ gunëꞌ ca rëꞌnnëꞌ Dios, huáquibeꞌinëꞌ bönniꞌ naꞌ chquiꞌ naqui queëꞌ Dios le rusëddaꞌ bunách o chquiꞌ racz quiaꞌ ruꞌa didzaꞌ.
17 O Yait ta God anakok kusisinaf boro inaso’ob ayu au bai’obaiyen i Godane enan, ai ayu taiyuwu au fairamaim ao’o.
18 Nu bönniꞌ ruꞌë didzaꞌ racz queëꞌ, runëꞌ cni quië lun lëꞌ ba laꞌn bunách, san bönniꞌ naꞌ rëꞌnnëꞌ lun bunách ba laꞌn nu nasölaꞌ lëꞌ, bönniꞌ ni ruꞌë didzaꞌ gdutë li len cutu caꞌ rziꞌ yëꞌë.
18 Yait taiyuwin ana fairamaim eo’o, i taiyuwin ana gewasin bain isan enunuwih, baise orot yait God ayu iyafaru anan ana gewasin enunuwih nati orot i turobe, i wanawananamaim men baifuwen ema’am.
19 ’Bennëꞌ queëliꞌ zxba queëꞌ Dios Moisés, san nituliꞌ cutu runliꞌ ca rna bëꞌ zxba naꞌ. ¿Bizx quië rzu rböꞌliꞌ gdö́diliꞌ nedaꞌ?
19 Moses ofafar kwa it ai en? Aisim ofafafar men kwabi’ufunun naatu ayu rabu morobomih kwabiwa’an?”
20 Gulubíꞌi didzaꞌ bunách zian naꞌ, të Lëꞌ:
20 Sabuw hiya’afut hi’o, “O wanawan i demon tema’am. Yait o asabunimih ebiwa’an?”
21 Bubiꞌë didzaꞌ Jesús, rëꞌ lequëꞌ:
21 Jesu iya’afutih eo, “Ayu ina’inan ta’imon asinaf kwa’itin naatu kwaifofor men kafaita.
22 Le nactë bennëꞌ queëliꞌ Moisés lë naꞌ nac bëꞌ narugu lu xpë́laꞌliꞌ. Clëg Moiséscz bennëꞌ queëliꞌ lë naꞌ, san gzxiꞌë lei lu naꞌquëꞌ xuz xtauꞌhuëꞌ. Naꞌa, zal‑laꞌ nac dza laꞌy, rchúguliꞌ lu xpë́laꞌcbiꞌ biꞌi bö́nniꞌdauꞌ lë naꞌ nac bëꞌ náquicbiꞌ queëꞌ Dios.
22 Moses uwi natunat oro’orot Baiyariri hai veya’amaim hai ar, mo’oh kwa’afuw, nati i men Mosesine na, nati i kwa a’agir wabih gagamihine na. Imih kwa kek oro’orot hai ar mo’oh kwa’a’afuw.
23 Chquiꞌ taꞌziꞌbiꞌ lu xpë́laꞌcbiꞌ lë naꞌ nac bëꞌ catiꞌ nac dza laꞌy, cui quitsjliꞌ zxba queëꞌ Moisés, ¿naruꞌ rléytsaliꞌ nedaꞌ le bunaꞌ‑nëꞌ bönniꞌ, böaquëꞌ dxíꞌadauꞌ catiꞌ nac dza laꞌy?
23 Kwa Baiyarir ana veya’amaim kek orot ana ar mo’on kwana’a’afuw nati Moses ana ofafar i men kwa’a’astu’ub, aisimamih ayu Baiyarir Ana Veya orot biyan tutufin abiyawas isan kwa ya esoso’ar?
24 Cutu ral‑laꞌ cuequi xbeyzliꞌ caꞌ, san gul‑bequi xbey ca rajlö́z le nac gdutë li.
24 Men ufun ana’itininamaim sabuw kwanibabatiyih, baise a baibabatiyen i turobe’emaim kwanibatiyih.”
25 Niꞌr gluꞌë didzaꞌ laꞌquëꞌ bönniꞌ nacuꞌë Jerusalén, taꞌnë́ꞌ:
25 Nati isan Jerusalem sabuw afa hibusuruf hibatebat hi’o, “Orotoban iti i boun rabin morobomih ana ef tenunuwet?
26 Gul‑yutscaꞌ, yalj lulu ruꞌë didzaꞌ len cutu bi tëꞌ Lëꞌ. ¿Naruꞌ táquibeꞌinëꞌ bönniꞌ taꞌná béꞌinëꞌ rëꞌu, le nactë bönniꞌ ni naquëꞌ Cristo, Nu naꞌ ral‑laꞌ gna beꞌi rëꞌu?
26 Kwa’itin iban iti bebeyanamaim eo’o, naatu i men tur ta isan te’eo’omih. Kwa kwanotanot sabuw ukwarihiban hiso’ob gewas iti orot i turobe Rourubinen?
27 Bönniꞌ ni, nö́ziczruꞌ gazx bönniꞌ Lëꞌ. Catiꞌ guidëꞌ Cristo, nutu nu gnözi gazx bönniꞌ Lëꞌ.
27 Baise iti orot menane nan i aki aso’ob; Rourubinen nanan anamaramaim boro men yait ta naso’ob i menane na.”
28 Niꞌ zoëꞌ Jesús rusëdnëꞌ bunách nchil gdauꞌ, len catiꞌ byönnëꞌ didzaꞌ ni, niꞌr bëꞌë zidzj didzaꞌ, rnëꞌ:
28 Imaibo Jesu Tafaror bar wanawanan ma bi’obaibiyih fanan aumetawat na’in eo, “Turobe ayu kwa kwaso’ob, naatu menane anan kwa kwaso’ob? Ayu iti anan i men taiyuwu au kok ana, baise turobe ana God ayu iyunu ana. Nati orot kwa men kwaso’ob
29 Nedaꞌ núnbëꞌa‑nëꞌ, le zaꞌa queëꞌ Lëꞌ atiꞌ Lëczëꞌ nasölëꞌë nedaꞌ.
29 ayu asu’ub, anayabin ayu ine ana naatu i iyunu ana.”
30 Niꞌr glunëꞌ bayúdx laꞌzönëꞌ Lëꞌ, san nutu nu gzxön Lëꞌ, le cutu rdxini dza queëꞌ tsuꞌë lu naꞌquëꞌ.
30 Nati’imaim sabuw bain fatuminamih hiwa’an, baise men yait ta biyan butubun, anayabin ana veya i men natit.
31 Gulayejlëꞌ Lëꞌ zian bunách niꞌ, taꞌná:
31 Baise rou’ay gagamin wanawanan sabuw moumurin maiyow hitumitum naatu hi’o, “Rourubinen nanan ina’inan fairih moumurihika nasinaf iti orot boro nanatabir.”
32 Gulayönnëꞌ bönniꞌ gdauꞌ fariseo yuguꞌ didzaꞌ ni tuiꞌ bunách ca nac queëꞌ Jesús, atiꞌ gulasölëꞌë niꞌa naꞌquëꞌ tsajxönquëꞌ Jesús yuguꞌ bxuz uná bëꞌ len yuguꞌ bönniꞌ gdauꞌ fariseo naꞌ.
32 Rou’ay wanawanan Jesu sawar sisinaf isan hibitarsibesib Pharisee hinowar. Basit firis gagagamih naatu Pharisee Tafaror Bar ma’utayah hiyafarih hin Jesu bain fatuminamih.
33 Niꞌr Jesús gnëꞌ:
33 Imih Jesu eo, “Ayu boro men manin bairit tanama, naatu anamatabir maiye anan yait iyunu anan biyan anatit.
34 Uguiljliꞌ nedaꞌ san cutu udzö́liliꞌ nedaꞌ. Ga niꞌ tsajsóaꞌ nedaꞌ cutu gac guidliꞌ lbiꞌiliꞌ.
34 Kwa boro ayu kwananuwuhu, baise boro men kwanatita’uru, naatu ayu menamaim anama’am, kwa boro men kwanan.”
35 Niꞌr tëꞌ lzaꞌquëꞌ bönniꞌ judío, taꞌnë́ꞌ:
35 Jew sabuw taiyuwih hima hi’o, “Iti orot boro menamaim nan nama naatu it men karam tanatita’ur? Ai i boro nan Greek wanawanah ata sabuw hitagey nanabin tema’am imaim nama ni’obaibiyih?
36 ¿Bizxa rëꞌni gna didzaꞌ naꞌ bëꞌë: “Uguiljliꞌ nedaꞌ san cutu udzö́liliꞌ nedaꞌ”, lencaꞌ: “Ga niꞌ tsajsóaꞌ nedaꞌ cutu gac guidliꞌ lbiꞌiliꞌ?”
36 Kwa boro ayu isou kwananuwet baise boro men kwanatita’uru naatu ayu menamaim anama’am kwa boro men kwanan? Iti tur eo’o anayabin i abisa?”
37 Catiꞌ niꞌ nac dza udx qui lni naꞌ, dza naꞌ nac blau, gyasëꞌ gzuinëꞌ Jesús len bëꞌë zidzj didzaꞌ, rnëꞌ:
37 Hiyuw gagamin hi’aa sasawar ana yomanin, Jesu misir naatu fanan aumetawat na’in eo, “Yait ta sikan namamamah, kwanihamiy nan ayu biyau harew natom!
38 Nu bönniꞌ rejlëꞌë nedaꞌ, gac queëꞌ ca naꞌ nayúj lu guich laꞌy, rna: “Lu icj ládxiꞌdauꞌhuëꞌ bönniꞌ naꞌ glen le nac ca nis yegu”, lë naꞌ luzíꞌ xbey bunách, gataꞌ quequëꞌ yöl‑laꞌ naꞌbán.
38 Yait ayu inabitutumu na’at kuna biyau harew kutom. Buk Atamaninamaim eo na’atube ‘Harew yawasin boro o wanawananamaim nanunuw.’”
39 Didzaꞌ ni bëꞌë Jesús ca nac queëꞌ Dios Böꞌ Laꞌy, Nu ral‑laꞌ dusoalen bönniꞌ naꞌ laꞌyejlëꞌë Jesús. Cni gnëꞌ Jesús le cutu rdxíninëꞌ Dios Böꞌ Laꞌy, le cutu ruhuëpnëꞌ Jesús ga gáctërëꞌ blau.
39 Iti tur i sabuw iyab Jesu hinibitumitum Anun Kakafiyin hinabaib i isah eo. Iti boun ana veya Anun Kakafiyin i men yait itin bai, anayabin Jesu i men Tamah ana aiwob itinimih.
40 Catiꞌ gulayöni didzaꞌ ni, gulaná laꞌgac bunách zian naꞌ, taꞌná:
40 Rou’ay wanawanan hima tur hinonowar sabuw afa hi’o, “Anababatun iti orot i God ana dinab orot.”
41 Taꞌnë́ꞌ yelaꞌquëꞌ:
41 Afa hi’o, “Iti orot i Rourubinen.” Naatu sabuw afa ibanak hi’o, “Rourubinen ana orot i boro men Galilee’ine nan?
42 Nayúj lu guich laꞌy le rna: “Cristo galjëꞌ ladj zxiꞌn xsoëꞌ David len gaquëꞌ caꞌ bönniꞌ Belén le guc ladzëꞌ David naꞌ.”
42 Buk Atamaninamaim eo Rourubinen i boro aiwob orot David ana rara’ane naatu boro Bethlehem David ana bar meraramaim.”
43 Cni guc, gularúj chopl bunách naꞌ niꞌa queëꞌ Jesús.
43 Imih nati kou’ay wanawanan kouseb matar anayabin Jesu isan.
44 Tëꞌnnëꞌ laꞌquëꞌ laꞌzönëꞌ Jesús san nutu nu bi ben queëꞌ.
44 Sabuw afa hikok hitab hitafatum, baise men yait ta biyan butubun.
45 Niꞌr guludxinëꞌ niꞌa naꞌquëꞌ yuguꞌ bxuz uná bëꞌ len yuguꞌ bönniꞌ gdauꞌ fariseo ga naꞌ nacuꞌë bönniꞌ gdauꞌ naꞌ, atiꞌ lequëꞌ glëꞌ niꞌa naꞌquëꞌ naꞌ, taꞌnë́ꞌ:
45 Imaibo Tafaror bar ma’utenayah himatabir hin firis ukwarih naatu Pharisee biyah hitit naatu firis ukwarih himisir ma’utenayah hibatiyih, “Aisimamih men kwa bai kwana kwatit?”
46 Gulubiꞌë didzaꞌ niꞌa naꞌquëꞌ, taꞌnë́ꞌ:
46 Ma’utenayah hiya’afutih hi’o, “Iti orot tur eo’o, i men orot afa te’eo na’atube eomih!”
47 Niꞌr gulubiꞌë didzaꞌ bönniꞌ gdauꞌ fariseo naꞌ, taꞌnë́ꞌ:
47 Pharisee hibatiyih, “Kwa kwa’o anananiyan kwa auman ifuwi ebobonawiyi kakaf i?”
48 ¿Naruꞌ gyéjlëꞌtsëꞌ Lëꞌ nu bönniꞌ uná bëꞌ o nu bönniꞌ gdauꞌ fariseo?
48 “Kwata’itin ukwarih afa o Pharisee orot afa tur hinonowaraban Jesu hitumitum?
49 Bönniꞌ ni cutaquëꞌ zxba queëꞌ Dios, döꞌ dxiaquëꞌ.
49 Aiyabin! Iti rou’ay Moses ana ofafar i men ta hiso’ob, imih i God ana orarafen baban tema’am!”
50 Zoëꞌ caꞌ niꞌ Nicodemo, bönniꞌ naꞌ bdxinëꞌ ga zoëꞌ Jesús chdzöꞌl, le naquëꞌ caꞌ bönniꞌ gdauꞌ fariseo, atiꞌ rëꞌ lequëꞌ:
50 I taiyuwih hai orot ta wabin Nicodemus i wan in Jesu biyan tit,
51 ―¿Naruꞌ rusyúdxtsaruꞌ bönniꞌ lu zxba queëruꞌ chquiꞌ cutu yö́niruꞌ lëꞌ ziꞌal quië gnö́ziruꞌ bi benëꞌ?
51 Imih i ana kou’ay ibatiyih, “It ata ofafar eo orot anasinaf kakaf i wan tananuwet imaibo tanab tanan ata ofafaramaim tanibabatiy.”
52 Niꞌr gulubiꞌë didzaꞌ yezícaꞌrëꞌ naꞌ, tëꞌ lëꞌ:
52 Hiya’afut hi’o, “Nicodemus o auman i Galilee orot? Baise Buk Atamaninamaim inanunuwet boro men inatita’ur, dinab orot i men Galilee’ine na.”
53 Niꞌr qui queëquëꞌ yhuöjquëꞌ lidxquëꞌ.
53 (Naatu rou’ay hima’am hitarboubun himisir hai bar hai bar hin.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.