Romanos 9
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Viyuṉsepø ti ndza'mbøjtzi Cristo'is ñøyicøsi, ji'nø sutzi. También Espiritu Santo'is nømijnapya qui'psocuy va'cø musø que viyuṉsepø ti ndzamba.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 Nimequese maya'pøjtzi ø ndumø tzocoy tumdum jama.
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Hasta tocotyo'pana'ṉtzi Cristo'is vi'na'ṉdøjqui o'ca jetse cotzocyajpana'ṉ mismo ø raza'om pø'najyajupø.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Porque Israel pønda'mete; y Diosis pyøjcøchoṉyaju 'yunese y yaj quejayaju ñe' møja'ṉo'majcuy, y Diosis chamdzajcayaj jujche ma chøqui, y chamdzi'yaj aṉgui'mocuy; chamdzi'yajtøju va'cø syervitzøjcayaj Dios; y Diosis chajmayaju que maṉba chi'yaj vøjpø tiyø.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Peca pø'nis chacyajupø 'yuneta'mete; y Israel yomocøs pø'naju Cristo sispø pønse. Jiquete Dios aṉgui'mbapø mumuticøsi; hay que va'cø ndø vøṉgotzøc Dios mumu jamacøtoya. Amén.
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Ji'n mus tø nømø que Diosis ja chøcø lo que chajmayajuse pecata'mbø ndø janda. Diosis ñø'ityaj en cuenta que vene pøn ji'ndet viyuṉsyepø Israel pøn aunque jyata y myama mero Israel pønda'mdite.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Porque Abraha'mis 'yune'omo ityaj vene ji'ndyet viyuṉseta'mbø 'yune. Diosis ñøjay Abraham: “Na's mi ⁿune Isaajquis 'yune ma'ṉbø ⁿnøjayaj que mijtze ⁿune”.
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Jetse ndø cønøctøyøpya que ji'ndyet Diosis 'yune porque pø'najyaju ancø jetse sis cuentate. Sólo cyotpa cuenta'omo Diosis que 'yunete pø'najyajupø ñe'c Diosis chamdzi'use Abraham.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Porque yøcse Diosis chajmay Abraham, ñøjmayu: “Cuando nu'cpa hora, vitu'que'tpøjtzi; y mi yomo Sara'is maṉba it 'yune”.
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Y ji'n sólo na's jete. Ndø peca jata tzu'ṉguy Isaajquis yomo Rebeca'is o is metzcuy une tumbø jatacøsi.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 — ausente —
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 ¿Entonces tisyque't ma ndø tzam yøti? ¿Será que Diosis ji'n chøc vøjpø aṉgui'mguy? Ni jujche ji'n mus tø nøm jetse.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Pero Diosis ñøjmayu Moisés: “Ø ne'c ma'ṉbø ndzame i ma'ṉbø ndoya'ṉøyi, i ma'ṉbø ṉgotzove”.
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Entonces ji'n tø to'ya'ṉøyi porque jetse ndø sunba ndø ne'ṉgø, ni ji'n tø toya'ṉøyi porque ndø penatzøcpa ndø vin; sino Diosis tø toya'ṉøpya porque ñe'c syunba tø toya'ṉøyø.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Porque it Diosis 'yote jachø'yupø que Diosis ñøjmay Egipto nasom aṉgui'mbapø Faraón: “Øtz oy mi ndzi' aṉgui'mguy va'cø yaj quejø ø mbømi y va'cø cyomusyajø mumu nasvindumø jujchepø chøṉ øjtzi”.
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Jetse Diosis tyoya'ṉøpya jutipø ñec sunba tyoya'ṉøyø, y yaj cama'majpa pø'nis cyopac o'ca ñe'c jetse sunba yaj cama'majayø.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Tal vez mi ndø nøjambya: “Entonces o'ca jetse, ¿ti'ajcuy cojatzi'pa pøn Diosis o'ca ñe'c yaj cama'majapya cyopac? Porque ni i'is ji'n mus ya'induc Dios va'cø jana chøcø syunbase”. Tal vez jetse mi ndø nøjambya.
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Pero øtz mi nøja'mbyøjtzi mijtzi mbyøn que ji'n mus ndø ojnay Dios. Como tzicatzøcpapø pø'nis muspa chøc tzica jujche ñe'c syunbasepø, jetse Diosis tø tzøcpa jujche sunba tø tzøc ñe'cø. Ji'n musi tø nøjmay Dios: “¿Ti'ajcuy yøcse mi ndø tzøjcu?”
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Viyuṉse chicatzøcpapø pø'nis mismo moteji'n muspa chøc jujchepø sunba chøc tzica; muspa chøc vøjpø, muspa chøc corrientepø.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 ¿Ji'nacs jetseti chøjque't Diosis? Diosis sunbana'ṉ isindzi jujche ñe'c cyastigatzøcyajpa yatzipø y sunbana'ṉ yac mustøj ñe pyømi'ajcuy. Por eso ñømaṉjay vøti pasencia pønji'ṉ lo que maṉbana'ṉ cyastigatzøcyaje lo que maṉbana'n tocoyaje.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Y Diosis sunbana'ṉ isindzi'que't jujchepø møja'ṉ itcu'yomo tø cotpa tø toya'ṉøyupø, vi'na tø vøjøtzøjcupø va'cø tø yac møja'ṉo'majø.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Porque tø øtz tø vejatyamupø Diosis, vene Israel pø'nomo tø vejatyamu y vene también eyaco pø'nomo.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Jetse itque't jachø'yupø Oseasis libru'omo que Dios nømu:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 Y mismo lugajromo jut vi'na ñøjayaj Diosis: “Ji'ndyet mi ndø ṉgumguy une”,
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Pero jujche ma tuc Israel pøn yøcse chamu Isaiasis: “Como va'cø ndø mayø playa po'yose, jetse maṉba vøti'ajyaj Israejlis 'yune, pero usti maṉba cotzocyaje.
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Porque viyuṉse ta'nemø y tumø najcøsi maṉba chøc ndø Ṉgomi Diosis nascøsi lo que ti chambase.”
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Y jetseti chamque'tu Isaiasis vi'na:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Entonces ¿ti ndø tzamba? Ndø tzamba que lo que ji'ndyet Israel pønda'm vyøjom putyaju Diosis cuenta'ṉomo, aunque ja chøcme'chajø ni jujche por va'cø putyajø vyøjomo; pero vyøjom putyaju porque va'ṉjajmoyaju.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Pero Israel po'nis chøcjo'yaju va'cø cyo'aṉjam aṉgui'mocuy va'cø vyø'omo putyajø; pero ja vyøjom putyajø porque ja mus yaj coputyajø.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 ¿Ti'ajcuy ja vyøjom putyajø? Porque chøjquisjo'yajuti va'cø yaj coputyaj aṉgui'mocuy, pero ja vya'ṉjajmoyajø. Jetse como que tø nejpinducpase tza'cøsi, jetse quecyaju. Ja vya'ṉjamyajø y tocoyaju.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Jetse it Diosis 'yote jachø'yupø nømba:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.