Mateus 5
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Cuando Jesusis isyaj vøti pøṉ, qui'm cotzøjcøsi y jen po'cschø'yu. Y vyocøtøjcøyaj ñøtuṉdøvø'is.
1 Jesu sabuw rou’ay gagamin maiyow hinan itih, basit heher yen in koun yan mare ana bai’ufununayah hina sisibinamaim himarir.
2 Y Jesusis 'yaṉmacho'chaj yø'cse:
2 Naatu busuruf i’obaibiyih eo, Jesu Oyaw tafan ma ebi’obiyih|alt="sermon on mount" src="CN01700B.TIF" size="col" loc="Mat 5.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.2"
3 ―Contento ityajpa cyønøctøyøyajpa'is que ja it vøjpø tiyø choco'yomo, porque jetseta'mbø 'yaṉgui'myajpa y cuidatzøcyajpa Diosis.
3 “Sabuw iyab ayubih ana’amorob tebaib boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro ninowah hinab.
4 ”Contento ityajpa maya'yajpapø, porque Diosis maṉba yajayaj myaya'cuy.
4 Sabuw iyab hiyababan tererey God boro ni’afutih baigegewasin nitih.
5 ”Contento ityajpa ji'n cyoquipi'is vyin, porque je'is ma pyøjcøchoṉyaj nasacopac Diosis chamdzi'yajupø.
5 Sabuw iyab taiyuwih teyayara’iyih boro baigegewasin hinab, anayabin me tafaram boro ninowah hinab.
6 ”Contento ityajpa ityaju'is gyanas va'cø chøcyaj Diosis syunbase, porque maṉba cyotzoṉyaj Diosis va'cø chøcyaj vøjpø tiyø.
6 Sabuw iyab gewasin sinaf isan hi’amorob sikah emamamah boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nitih hinab nasusuwih.
7 ”Contento ityajpa lo que tyoya'ṉøyajpapø'is tyøvø, porque ñe'c Diosis maṉba tyoya'ṉøyajque'te.
7 Sabuw iyab tekakabeber boro baigegewasin hinab, anayabin God boro nakabibirih.
8 ”Contento ityajpa los que limpiota'mbø'is chocoy, porque je'is ma isyaj Dios.
8 Sabuw iyab dogoroh uhew boro baigegewasin hinab, anayabin God boro hina’itin.
9 ”Contento ityajpa jic cojecsyajpapø'is va' yaj quipcuy, porque jet maṉba ñøjayaj Diosis: Øjchøṉ mi unenda'm.
9 Sabuw iyab tufuw ma gewas isan tebowabow boro baigegewasin hinab, anayabin God boro natunatumih nabuwih.
10 ”Contento ityajpa los que yacsutzøcyajtøjupø nø chøcyaju aṉcø Diosis syunbase, porque tzajpombø itcuy je'is ñe'ayajpa.
10 Sabuw iyab gewasin tisisinaf isan hirouw tibi’a’akirih boro baigegewasin hinab, anayabin mar ana aiwob boro hinab.
11 ”Contento mi ijtamba cuando pø'nis mi ndyopa'o'nøtyamba y mi yacsutzøctamba y mi ṉgyø'o'nøndyamba cosa ji'n vyiyuṉda'mbø ticøsi. O'ca jetse mi ⁿyacsutzøctamba porque øtz mi ndø va'ṉjamdamba ancø,
11 “Kwabi’ufununu isan sabuw boro tur kakafin hina’uwi, hinarabi hini’a’a’akiri naatu baifuwenamaim tur kakafih maiyow hina’u’uwi isan, baigegewasin boro kwanab.
12 casøtyamø y contento ijtamø; porque maṉba mi ṉgyoyojtam Diosis tzajpomo. Porque jetseti yacsutzøcyajque't tza'maṉvajcoyajpapø pøn vi'na antes que mitz mi ijtamba.
12 Kwaniyasisir naatu kwanakawasa, anayabin a siwar gagamin na’in auyom maramaim inu’in boro kwanab. Ef ta’imon nati na’atube marasika dinab oro’orot hirouw hi’a’a’akirih.
13 ”Mitz ṉgyana cuentata'mete yø'c nascøsi. Pero o'ca jic cana ji'n cyana'ome, entonces ji'n mus ndø yac yosa. Tiene que va'cø ndø patzpø' va'cø myaṉvitu'yaj pø'nis. Jetse mitz o'ca ji'n mi yostam vøjø Dioscøtoya, igual mi mbyatzpø'tandøjpa.
13 “Kwa i riy na’atube sabuw etei isah. Baise riy naniyan nabi’en na’at boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye’emih, naatu sawar isan ana gewasin boro men ta nama, imih boro hinisaroun haw nare, sabuw tafan hinawas kamakamar hinaremor.
14 ”Mitz syø'ṉgø cuentata'mete nascøsi. Tum cumguy lomacøsi ijtu donde quiera quejpa.
14 “Kwa i tafaram ana marakaw. Bar merar gagamin oyaw wan hiwowab ebatabat boro men karam hinibun wa’irimih.
15 Ni ji'n ndø ja'mbay no'a va'cø ndø cot cajacøtøjcø'mø; mejor ndø cotpa ye'ṉumø va'cø cyøsø'ṉoy ityajuse tøjcomo.
15 Na’atube orot babin men ta ramef ito’ab noukwat wanawanan tarafut inumih. Baise ana sisikofamaim boro nasikof bar wanawanan etei namarakaw kawin hinama.
16 También mitzta'm tzøjque'tati vøjø y jetse por cuenta mi sø'ṉdaṉgue'tpati pø'nis vyi'naṉdøjquita'm. Entonces cuando pø'nis isyapa que mi ndzøctamba vøj mitzta'm, maṉba vyøcotzøcyaj ndø Janda tzajpom ijtupø.
16 Ef ta’imon nati na’atube a marakaw sabuw etei matahimaim kwanabotawiy, saise abisa gewasin kwabowabow hina’itin naatu Tamat maramaim wabin hinabora’ara’ah.
17 ”U mi ṉgui'pstamu o'ca mi'nøjtzi va'cø ⁿyajay Diosis 'yaṉgui'mocuy, o va'cø yajay tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis 'yaṉma'yocuy. Ja mi'nøjtzi va'cø ⁿyajayø, sino va'cø ⁿyaj coputa.
17 “Ayu anan men kwananot Moses ana ofafar naatu dinab oro’orot hai bai’obaiyen baihamiyen isan ao’omih. Ayu men i kouseiren isan anamih, baise sinaf yabih matar isan.
18 Porque viyuṉse mi ndzajmatyamba, hasta que yajpa tzap y nas, ni tum letra, ni tum punto Diosis 'yaṉgui'mocu'is ñe ji'n ma yaje hasta tucpa tiyø chamba.
18 Anababatun a tur a’owen, mar tafaram ema’am wanawananamaim kirum kikimin maiyow hikikirum, naatu pen wanamaim abisa hikukuyowan boro men ta anakusairimih, baise etei boro anasinaf yabih hinamatar.
19 Por eso o'ca ndø tzacpa aunque sea tum aṉgui'mocuy más ji'n myøja'ṉombø, y jetse ndø aṉmayajpa eyata'mbø va'cø chøcyajque'ta; entonces tø øtz ji'n ma tø valetzøjque't Diosis itcu'yomo. Pero o'ca ndø yaj coputpa, y ndø aṉmayajpa eyata'mbø va'cø chøcyajque'ta, entonces maṉba tø møja'ṉo'majø tzajpombø Dios 'yanqui'mbamø.
19 Orot yait ofafar kikimin maiyow itin yabin en rouw eastu’ub naatu sabuw afa i’obaiyih nati na’atube tisisinaf, mar ana aiwobomaim ibo boro hina’itfuruw, anayabin en hinarouw hinao, baise orot yait iti ofafar ia’ait naatu sabuw afa ebi’obaiyih mar ana aiwobomaim i boro orot gagamin.
20 Mi nøjandya'mbøjtzi que o'ca ji'n mi ijtam más vøjø que 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mocuy ityajpase, y fariseo aṉma'yocuy ñø'ityajupø'is ityajpase, entonces ni jujche ji'n mus mi ndyøjcøy tzajpombø Dios 'yaṉgui'mbamø.
20 A tur ao’owen o yait abosunusunub nara’at Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah inananatabirih na’at, o i nuhinafot mar ana aiwobomaim i kurur.
21 ”Mi ñchajmatyandøju'am jujche tzajmayajtøju pecapøn, jej nømyaju: “Uy yaj ca'otyame, pues yaj ca'opyapø tiene que va'cø cyastigatzøctøjø”.
21 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, men sabuw kwana’asbunuw, naatu orot yait sabuw ea’asbunuwih boro ofafar nafatum hinibatiy.
22 Pero mi nøjandya'mbøjtzi que o'ca mi ṉgui'sca'pa mi ndøvøji'ṉ, tiene que va'cø mi ṉgyastigatzøctøjø. O'ca mi ndopa'o'nøpya mi ndøvø, tiene que va'cø mi ⁿyaj coja'ajø aṉgui'myajpapø pø'nis cuando tu'myaju'cam. Y o'ca mi ṉgoraje nøjapya mi ndøvø: “ⁿJyovi mijtzi”. Entonces como jetse mi nøjapya mi ndøvø, por eso ya mero yatzi'ajcu'yomo mi myaṉba.
22 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait taintuwan isan yan nasoso’ar boro ofafar nafatum hinibatiy, naatu orot yait taintuwan isan fudirin en narouw nao’o, i boro kaniser hinibatiy. Baise orot yait taintuwan na’oraraf anayabin en nao, nati orot i enan kakafin ana wairaf wan nayenamih.
23 ”Jetcøtoya o'ca nø mi nøminu aunque tiyø va'cø mi ṉgot altarcø'mø para Dioscøtoya, y jen mi ⁿjyajmundzøcpa que mi ndøvø'is nømdi mi ṉgui'sayu, porque ja mi ñømaṉ mi ndøvø vøjø,
23 “Isan imih gem kakafiyin tafamaim o a siwar ya’inamih ibai kuyey, naatu nati’imaim o nuhi nataseb, tai ta o isa i yan esoso’ar.
24 entonces tzac jeni mi ndzi'ocuy altarcø'mø, y maṉ vi'na'c va'cø o'nøy mi ndøvø va'cø jyajmbø cyoraje. Entonces maṉgue't altarcø'mø va'cø mi ndzi' lo que maṉbapø mi ndzi' Dios.
24 Basit a siwar nati gem tafanamaim inihamiy na’in, o inamatabir maiye inan tai airi kwanao gewas uma kwanabow kwanitonuw, imaibo inamatabir inan a siwar God initin.
25 ”O'ca mi ṉgui'sapapø'is mi ṉgyøva'cøpya, mientras tu'ṉomdøc mi ijtamu antes que mi ñu'ctam atcanicø'mø, 'yo'nøy vøjø jetse va'c yac tzø'yø, va'cø jyajmbø' quipcuy. Porque o'ca ji'n mi vøjøndzøc jetse, maṉba mi ṉgyøva'cøy atcanicøsi, y je'is maṉba mi yac nuc policia'is y maṉba mi syomi.
25 “Ofafar ta ina’astu’ub taituwa baibatiyihimih nabuwi kwanan, airi kwanao gewas kwanitonuw, veya kikimin nama’am na’at, imaibo inan baibatiyenamaim inarun, anayabin nati’imaim tura boro nabuwi baibatiyenayan orot gagamin umanamaim naya’i, naatu baibatiyenayan orot boro nabuwi furisiman nitih hinabuwi kwanan dibur bar hinayaruyi.
26 Viyuṉsye mi nøjambyøjtzi: hasta que mi ṉgoyojaṉga'mba mi ja'ndze, ji'n ma mi mbyut preso'omo.
26 Anababatun a tur ao’owen, nati’imaim o boro inama kabay hio na’atube inatubuni, imaibo boro hinabotait inatit.
27 ”Mi mandambati que ji'n vøj va'cø ndø cøtzøjcøy ndø ⁿjaya, o ndø ⁿyomo, va'cø jana ndø nø'it eyapø.
27 “Tur hio uwatanah hibi’obaibiy i hio kwanowar, turanah a’aawah ufuh men kwanan.
28 Pero øtz mi nøjanda'mbøjtzi: O'ca mi a'maṉga'pa eyapø yomo y sunba mi o'nøyø, es como mi ndzøjcu'am aunque ja mi ndzøcøpø, y jetze mi ṉgui'psocu'yomo mi ṉgøtzøjcøyupømete mi ⁿyomo.
28 Naatu boun a tur ao’owen orot yait matanawat nuw babin itin ana notamaim hairi baiwa’anamih enotanot ana notamaim hairi hiwa’anaka.
29 ”Jetcøtoya o'ca mi ndzø'naṉ vitø'mis mi yaj cojapa'tpa, tzucsputø y patzpø'ø. Porque va'co mi yac tocoy tum vitøm, menos toya que va'cø coṉñapø mi mbyatzpø'tøj yatzi'ajcu'yomo.
29 Imih o mata asukwafune nuw kwaneyan, o in bowabow kakafin kusisinaf, kukubai kwisaroun, men basit mata ta’imon ana kakafinamaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
30 Y o'ca mi ndzø'na'ṉis mi yaj cojapa'tpa, tøcspø'ø y patzpø'ø. Va'cø mi ṉgyø'cøtø'csø menos toya que va'cø mi mbyatzpø'tøj coṉñapø yatzi'ajcu'yomo.
30 Na’atube uma asukwafune eof kwaneyan, ku’afuw kwisaroun men basit uma ta’imon ana of kwanekwanemaim o biya etei tan wairaf wan tayen ta’arah.
31 ”Tzamdøjupøte vi'na: “O'ca pø'nis chacpa yomo, syunba va'cø chi' yomo toto que co'tøjcajaṉvajcu'am”.
31 “Moses ana ofafaramaim eo, ‘Orot yait aawan nakwakwahir gewasin kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab auman nan.’
32 Pero mi nøjandambati mijtzi: O'ca pø'nis chacpa yomo comecti, yomo'is ja cyøtzøjcøyø, entonces yomo'is maṉba pyøc eyapø pøn y jetse cyøtzøjcøpya jyaya, pero jyaya'is it cyoja porque ñec chajcu. Y pyøjcu'is tzactøjupø yomo jet cojapa'tpa.
32 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait nibobowen aawan nakwahir nan orot ta ni’awan, hairi hinabiwa’an i men babin ana ubar, baise orot ana ubar anayabin i kok imih babin esisinaf, naatu orot yait nati babin bai bi’awan auman bowabow kakafin esisinaf.
33 ”También mi mandamu que peca pø'nis vi'na chamyaju: “O'ca ndø Comi Diosis vyi'naṉdøjqui mi ñømba: Viyuṉse Dios maṉba ndzøqui; entonces tiene que va'cø mi ndzøcø”.
33 “Tur marasika hio uwatanah hinonowar i hio kwanowar, ‘A omatanen men kwana’astu’ub, baise sinafumih God kwao’omatan i kwanasinaf.’
34 Pero mi nøjandyambati mijtzi: U mi ndzambøc Dios como testigos que viyuṉ nø mi nchamu, ni u mi ndzambøc tzap, porque Diosise 'yaṉgui'mgu pyo'cscuy.
34 Baise boun i a tur ao’owen, God wabinamaim men asir kwanao kwanifaro’omih, na’atube auyom mar isan, anayabin nati i God ana ma’ama efan.
35 Ni u mi ndzambøc nas, porque je Diosis tye'nguy. Ni u mi ndzambøc Jerusalén, porque møja'ṉombø aṉgui'mba'is cyumguy.
35 Me yan auman men isan kwanifaro, anayabin nati i God an ana baibiyarir efan, Jerusalem auman, anayabin nati i ata aiwob gagamin God ana tafaram.
36 Ni u mi ndzambøc mi ṉgopac, porque ji'n mus mi yac popo'aj ni yac yøjcaj ni tumø mi ⁿvay.
36 Naatu o taiyuw auman men arib isan inao baifaro’omih, anayabin o men karam boro arib ta inab inau nikwes o nafurum.
37 Pero tum nacti nømø “jø'ø”, o “ji'nda”. Jenche'ṉomdi tzamø. O'ca más mi ndzamaṉøpya, yatipø'is mi ñøtzøcpa.
37 Imih inakwahir o inarufut, anayabin abisa awamaim iya’abar i’o etitit i Demon Kakafin biyanane enan.
38 ”Mi mandamu'am que tzamdøju pecapøn: “O'ca pø'nis chaṉgo'tzapya tyøvø'is vyitøm, eyapø'is muspa chaṉgo'tzacye't ji'quis vyitøm va'cø parejo tzø'yaj queyaṉ do'tita'm mye'chcø'i. Y o'ca pø'nis chaṉbujtapya tyøvø'is tyøtz, eyapø'is muspa ñøpujtacye't ji'quis tyøtz, va'cø parejo tøtztucu'ajyajø”.
38 “Marasika ana tur hio kwanowar, ‘Orot yait mata nakubai, ibo matan kukubai, naatu orot yait wa nimarir, ibo wan kwimarir.’
39 Pero øtz mi nøjaṉdya'mbøjtzi: U mi nø tu'mbajcajtamu. O'ca mi nchaṉdøjpa mi ndzø'naṉ acapajcøsi, nøjayø: Muspa mi ndø tzaṉque't tu'møn, øtz jin ma mi ndzave.
39 Baise boun i a tur ao’owen, orot yait isa nasisinaf kakaf men wan inay, rebareb rounane nifafar inatatabir rounane’ebo nifafar.
40 O'ca aunque i'is mi ṉgyøva'cøpya y sunba pyøjcay mi ṉgamisa, nøjayø: O'ca más nø mi sunu, tø pøjcacye'tati ø ñchaqueta.
40 Naatu orot yait niyaso’ar baibatiyimih nabuwi kwananan, a biya baibiyon baban nikiya’ub nabaib, a biya baibiyon tafan auman inikiya’ub initin.
41 O'ca aunque i'is mi 'yobligatzøcpa va'cø nømaṉjay chømi media legua, pues nømaṉjayø y nøjayø: Mati mi nøma'ṉøjacye't mi ndzømi eyapø media leguanaque't.
41 Baiyowayan orot ta nan nakwarari ana hafoy abarin veya ta’imon airi namih nao, ina’abar veya rou’ab airi kwanan.
42 O'ca mi ⁿvya'cpa aunque tiyø aunque i'is, muspa mi ndzi'ø. Y o'ca aunque i'is sunba ñu'cs aunque ti mijtzene, u mi nøjayø: Ji'n mus mi nu'cschi'ø.
42 Orot babin ta isa sawaramih nafefeyani kwitin, naatu orot babin ta a sawar bai na mar kafai imaim bowamih nao, kwitin ebai en.
43 ”También mi mandamu'am que tzamdøju'am vi'na: “Sunø mi amigo y qui'say mi enemigo”.
43 “Marasika ana tur hio a’a’agir hinonowar i hio kwanowar, ‘Taituwa kwaniyabuwih naatu a kamabiy sabuw kwanimat gigigirih.’
44 Pero mi ndzajmatyambati mi øjtzi: Sundamø mi enemigota'm, o'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉ mi enemigo aunque mi enemigo'is mi ṉgyø'o'nøpya. Tzøjcatyam bien mi ṉgui'sapyapø'is. O'nøtyam Dios va'cø cyotzoṉ Diosis mi enemigo aunque mi enemigo'is mi ndyopa'o'nøpya y mi ⁿyacsutzøcpa.
44 Baise boun a tur ao’owen, a kamabiy sabuw kwaniyabuwih naatu sabuw iyab terurukoukuwi isah kwanayoyoban.
45 Jetse tzajpombø ndø Janda'is mi 'yune, porque je'is yaj qui'mba jama y nøcsø'ṉøpya mumu pøn parejo, sea yatzita'mbø, vøjta'mba; y je'is yaj quecpa tuj mumu pøngøtoya; o'ca sea chøcpapø'is Diosis syunbase, sea ji'ṉ chøqui'is Diosis syunbase.
45 Saise kwa boro Tamat auyom maramaim natunatumih nabuwi, anayabin God sinaf sabuw gewasih kakafih etei tafahimaim veya erararan, sabuw iyab gewasin tisisinaf naatu kakafin tisisinaf etei God taun ebitih.
46 Pues o'ca mi amigo mi sunba porque je'is mi syunba, Diosis ji'n mi ṉgyoyoje porque mi sunba mi amigo; porque jetsetique't cobratzøcyajpapø para gobiernocøtoya nay nøsyuñajtøjpa 'yamigoji'ṉ.
46 Sabuw kabay o’onayah tisisinaf na’atube kwanasinaf sabuw iyabowat isa tibiyabowawat isah kwanabiyabow, God boro men ana siwar gewasin ta nitimih.
47 Y o'ca vøj mi nømaṉba na's mi amigo, y eyapø ji'n mi nømaṉ vøjø, ji'n mi ndzøc vøjpø tiyø. Pues aunque i'is ñømaṉba vøj 'yamigo.
47 Naatu Eteni Sabuw taih tuwah akisih hai merar tiyiy na’atube kwanasinaf taituwa akisih hai merar kwanayiyi, ana gewasin boro men kwanabaimih.
48 Jetcøtoya tzøctam puro vøjpø tiyø como ndø Janda tzajpombø'is chøcpase.
48 A yawas uhew bitan kwanama, Tamat auyom maramaim ana yawas uhew bitan ema’am na’atube.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.