Lucas 7

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jetse Jesusis 'yø'nøyaj vøtipøn mumu jetsepø oteji'ṉ, y cuandø 'yo'nø'yaṉdzacyaju, tøjcøy capernaum gumgu'yomo.
1 Jesu tur etei eo binan sabuw hinowar in sasawar ufunamaim na Capernaum tit.
2 Jena'n it tum capita'nis myuchacho ca'epøna'ṉete, y cya'cuvinina'ṉ ijtu. Capita'nis syungomø'nbana'ṉ myuchacho.
2 Nati’imaim Roman baiyowayan orot ukwarin ana akirwairafin isan biyabow kwanekwan i sawow gagamin bai morobomih biwa’an.
3 Y cuando capita'nis myanu nø chamyajupø Jesús, capita'nis cyø'vejyaj Israel tzambøn Jesuscø'mø. Cyø'vejyaju va' 'yo'nøyaj Jesús va' min cho'yøjay myuchacho.
3 Baise Jesu na nati’imaim titit ana tur nonowar ana maramaim, Jew hai orot gagamih iyunih hin Jesu biyan hitit ana akir wairafin baiyawasin isan Jesu hifefeyan.
4 Y tzambøn nu'cyaj Jesuscø'mø, 'yo'nøyaj Jesús va' myavø, y ñøjayaju:
4 Basit Jew hai orot gagamih hina Jesu biyan hitit turobe’emaim hifefeyan hio, “Iti orot ana yababan i ekokok kwanekwan o baibais initin ana akir wairafin iniyawas.
5 Aunque emøcpø pøndite, pero syunba ndø cumgupyønda'm, y yac tzøctøju ndø conocsuy tøcta'm.
5 Anayabin ata sabuw isah i yabow, aki ai Kou’ay Bar wowab.”
6 Y Jesús maṉ tzambønji'ṉda'm. Nømna'ṉ ñu'cyaj tome tyøcmø cuando capita'nis cyø'vej 'yamigo Jesuscø'mø va'cø ñøjayø:
6 Basit bairi hin, naatu hina bar hibiyubin auman, baiyowayan orot ana ofonah afa iyunih hin Jesu biyan hitit hio, “Regah aki ai of iti na’atube eo, Aisim inan a nababan, anayabin ayu men orot gagamu boro inan au bar inatit.
7 También øjtzi ja 'yaṉjajmø vøjø ø ⁿvin va' maṉ mitzcø'mø. O'ca mitz mi ndø tzo'yøjapya ø munchacho mi ondepit, entonces tzocpati.
7 Na’atube ayu auman taiyuwu ai’itu ayu men orot gewasu boro anan nanamaim anatit, baise akokok turawat nao au akir wairafin boro nayawas.
8 Porque it más aṉgui'mbapø que menos øjtzi, y ityaj ø soldado ø aṉgui'mgu'yomo, y nøja'mbyøjtzi tumø. “Mavø”, y maṉba. Y eyapø nøja'mbyøjtzi: “Minø”, y minba. Y nøja'mbyøjtzi ø ndzøsi: “Tzøc yøṉø”, y chøcpa. (Jetse øtz aṉgui'mba, pero mitz masti mi 'yaṉgui'mba.)
8 Anayabin ayu auman baiyowayah orot isah, au fair ema’am, orot ta aniyun anao, ‘Ni’imaim kwen.’ I boro nan, naatu orot ta isan anao, ‘Iti’imaim kuna.’ I boro nan, naatu au akir wairafin orot ta isan anao, ‘Iti kusinaf.’ I boro nasinaf.”
9 Y myanu'øcti Jesusis yøṉø, maya'u jetcøtoya. Y quenvitu'u y ñøjayaj pønda'm myaṉu'is pya'tyaje:
9 Jesu iti orot ana tur nonowar ifofofor men kafaita, naatu tatabir sabuw hi’ufunun bairi hinan iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen Israel wanawananamaim ama areremor, men kafa’imo orot ta ana baitumatum iti na’atube aitinimih.”
10 Y vitu'yaju'cam tyøjcomo pøn capita'nis cyø'vejyajupø, pya'tyaj tzojcupø myuchacho.
10 Imaibo orot kob nayah himatabir maiye hin bar hititit, akir wairafin yawas ma’am hi’itin.
11 Y tujcu que jicsye'c Jesús nømna'ṉ myaṉ tum cumgu'yomo ñøyipø'is Naín, y nømna'ṉ myaṉgo'ñaj Jesusji'ṉ ñøtuṉdøvø y vøtipøn.
11 Nati ufunamaim sabuw rau’ay gagamin na’in, naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar wabin Nain imaim hitit.
12 Cuando nømna'n tyome isayaj cumgu'is tyøjcøñømbamø, nømna'ṉ ñøputyaj tum ca'upø anima va'cø maṉ niptøjø. Tumbø unetina'ṉete, y myama yaṉbac yomona'ṉete. Y nømna'ṉ myaṉgo'ñaj myamaji'ṉ vøti cyumguy tyøvø.
12 Jesu na bar merar ana fur awan titit auman, kwafur babin natun orot ta’imonamo morob, sabuw rau’ay gagamin na’in kwafur babin hibai hirerey auman natun hi’abar hititit bairi hitar.
13 Cuando ndø Comi'is isay ca'upø'is myama, tyoya'nøjayu y ñøjmayu:
13 Jesu nuw kwafur babin i’itin ana maramaim dogoron wanawanan yababan awankaratan naatu kwafur isan eo, “Babin men inarerey.”
14 Ndø Comi'is cyønu'c tome y cyot cyø' tapescucyøsi. Y nø ñømaṉyajupø'is ñøte'ndzøyaju. Jesusis ñøjmay ca'upø:
14 Imaibo na sabuw biyah tit eof ir sum butubun, sabuw orot hi’abar hinan hinutanub hibat, Jesu orot murubin isan eo, “Orot boubun kumisirimih ayu ao!”
15 Jicsye'cti po'cschu'ṉu y ondzo'tz une ca'upøna'ṉ, y chi' myama Jesusis.
15 Orot murubin inu’in yawas misir mare ma tur eo. Jesu nawiy hairi hin hinah itin.
16 Y mumu na'tzco'ñaju y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios, y nømyaju:
16 Sabuw etei orot murubin yawas mimisir hi’itin hai bir ra’at baise God ana merar hiyi wabin hibora’ara’ah hio, “Dinab orot fairin anababatun wanawanatamaim tit! God ana sabuw baiyawasih isan na!”
17 Y mumu Judea nasomo y mumu nasvindumø nømna'ṉ chamdøj Jesús o'ca yac visa' ca'upø.
17 Jesu iti sisinaf ana tur ra’at tafaram Judea wanawanan hima’am etei hinowar na’atube tafaram nati sisibinamaim hima’am auman hinowar.
18 Y Jua'nis ñøtuṉdøvø'is chajmayaj ñe'c Juan mumu yøcseta'mbø tiyø chøjcupø Jesusis. Entonces Jua'nis vyejayaj metzcuy ñøtuṉdøvø
18 — ausente —
19 va'cø myaṉ Jesuscø'mø va'cø maṉ 'yangøva'c Jesús y va' ñøjayajø:
19 — ausente —
20 Y ñu'cscuy Jua'nis cyø'vejyajupø nu'cyaj Jesuscø'mø, y ñøjmayaju que nø'yø'opyapø Jua'nis cyø'vejyaju va'cø 'yocva'cø o'ca Jesusete Diosis cyø'vejupø; y si no, o'ca ji'ndyet jete, va'cø jyo'cyaj eyapø.
20 Iti na’atube eo imaibo hina Jesu biyan hitit ana tur hi’owen hio, “Aki John Baptist o baibatiyimih iyafari ana, imih akokok inao ananowar, John o isa eo anonowar o iti ina, o aki boro orot ta isan anama anakaif.”
21 Antes que va 'yaṉdzova, Jesusis yac tzojcomø'ñaj ca'eta'mbø, y yac tzoc vøti toya'omda'mbø; y nøc'ijtøyajupø yatzi'ajcu'ista'm yac tzojque'tuti; y vøti to'tita'mbø yac sø'ṉayaj vyitøm.
21 Nati ana veya’amaim Jesu sabuw maumurih na’in hai sawow yumatah ta ta, naatu demon kauh hiyen hima hibiwawa’anih etei biyawasih. Naatu sabuw moumurih na’in matah fim iwa’an matah higewasin hinuwanuw.
22 Yø'cse chøc Jesusis y jicsye'c ñøjmayaj Jua'nis ñu'cscuy:
22 Imih Jesu John ana bai’ufununayah iyafutih eo, “Kwamatabir kwan abisa kwa’i’itah John ana tur kwa’owen. Sabuw matah fim higewasin tinuwanuw, ah kafikafirih higewasin hibat tereremor, kokom ani’anih biyah igewasin, tainih gugurih higewasin tur tenonowar, naatu sabuw morobone abiyawasih, tur gewasin i yababan sabuw isah abibinan.
23 Vøjti mi ijtamu o'ca mi ndø va'ṉjamdamba.
23 Sabuw iyab erekasiy auman ayu tibitutumu i boro men baigegewasin hinab!”
24 Maṉyaju'jcam Jua'nis ñu'cscuy, Jesusis 'yo'nøcho'chaj pøn, nømna'ṉ cham Juan que jujchepø pønete. Jesús nømu:
24 Kob nayah himatabir John isan hinan ufut, Jesu tatabir sabuw rau’ay gagamin hina hima’am ibatiyih eo, “Arar yan John abisa sisinaf itinamih kwatit kwan? Kotar wadar bi’inuwas itinamih kwan?
25 Entonces ¿ti o maṉ mi a'mdame? ¿Será que mi ⁿ'yoñdyamu va' mi a'mdam pøn vøjpø tucu'ombøte? Ji'ndyet jete, porque myespapø'is vøjpø tyucu, y ityajpapø vøjø, møja'ṉom aṉgui'mbapø'is tyøjcomo ityajpa. Ji'n ityaj ta'nø'omo.
25 Abisa itinamih kwatit kwan? Orot sawar wairafin e’abur gewas ma’am itinamih kwan? En anayabin sabuw hai abur gewasin i bar gewasihimaim tema’am.
26 Entonces ¿ti o mi a'mdame? ¿No será que tza'maṉvajcopyapø o mi a'mdame? Jø'ø, viyuṉete, o mi a'mdam Juan y Juan más myøja'ṉombø que ji'n aunque jutipø tza'maṉvajcopyapø.
26 Imih kwao anowar. Abisa itinamih kwan? Dinab orot? Turobe, baise a tur ana’owen, iti orot i dinab oro’orot etei tafahimaim.
27 Juan minu y yosu como jachø'yupøse Diosis libru'omo que ñøjay Cristo Diosis:
27 Anayabin John isan, God iti na’atube eo Buk Atamaninamaim hikirum,
28 Porque øtz mi nøjmandyamba que pø'ṉajupø yomocøsi, ja it más myøja'ṉombø tza'maṉvajcopyapø que ji'n Juan. Pero más pobre y más ji'n aṉgui'mipø pøn Dios 'yangui'mbamø, más myøja'ṉombøte que ji'n Juan.
28 Jesu iban eo maiye, “‘Tur anababatun a tur ao’owen, baibin hitatoub wanawanahimaim, orot men yait ta John natabirimih. Baise orot ta God ana aiwobomaim taiyuwin bikafai i John natabir.”
29 Cuando myañaj jetsepø ote cumgupyø'nis y cobratzøjcoyajpapø'is gobiernocøtoya, entonces vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios. Porque oy ñø'yøyaj Jua'nis.
29 Sabuw etei, kabay o’onayah auman tur hinonowar ana maramaim, hiorereb God ana ef i turobe mutufurin, anayabin iti sabuw etei’imak i John bapataito itih.
30 Pero fariseo'ista'm y aṉma'yoyajpapø'is peca aṉgui'mguji'ṉ ja pyøjcøchoṉjayaj Diosis 'yaṉgui'mguy, porque ja ñø'yøyaj Juangøsi.
30 Baise Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah God abisa sinafumih kokok i hikwahir men hisinaf naatu John ana bapataito hikwahir.
31 Y ndø Comi nømu:
31 “Imih sabuw iti boun tema’am hai itin boro abisa’amaim anayai anao? Hai itinin i mi’itube?
32 Supongamos que une nø myøjtzøyaj plaza'omo. Y tumbø'is ñøjayajpa 'yuñdyøvø: “Mi yac vejatyam suscuy, pero ja sun mi ⁿ'yetztamø. Mi vajnandyam nijpocuy vane, y ja mi ⁿvyo'ndamø”.
32 Sabuw hai itinin i Kek gidigidih urababan tefafafow na’atube. Kek turih boro turahinah isah hio, ‘Aki tabin ana douduf arabirab baise kwa men kwabenabenamih. Naatu aki morob ana ew atatabor, baise kwa men kwarerereyamih.’
33 Como une ji'n sun myøjtzøyaj ni etzcuy, ni ji'n sun myøjtzøyaj como ca'nømuse; jetse mijta'm ji'n sundam ni Juan, ni ji'n mi ndø sundam ndøvø. Porque min Juan nø'yø'opyapø ni ji'na'ṉ cyø's paṉ, y ni ji'na'ṉ tyø'ṉ vinu; y mitz ni ja syundamø, y mi ñømdamba: “Yatzi'ajcu'is ñøtzøc Juan”.
33 John Baptist nan ana veya’amaim yohar bay, harew fokarih men eaa tomatom, naatu kwa kwao, ‘Iti orot i demon kaun hiyen!’
34 Y mi'nøjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz cu'tpa y ucpa, y mitz mi ndø ṉgui'sacye'tpati y mi ñømdamba: “Yøṉø pøn cu'tco'nba y tyo'ṉgo'nba vinu, y amigopøcyajpa cobratzøjcopyapø y coja'øyajupø”.
34 Baise Orot Natun na bay harew eaa tomatom kwa kwao, ‘Iti orot i ana bay aa naatu ana harew tom kakafin, kabay o’onayah naatu sabuw bowabow kakafih sinafuyah hai begon!’
35 Pero mumu qui'psocu'yøyupø'is yaj quejpa que vøjø va' tø qui'psocu'yøyø.
35 Baise God ana ukwar rerekab i sabuw iyab hikok tebaib isah ebiturobe.”
36 Y tum fariseo'is vyejay Jesús va'cø tyumø cu'tyajø. Jicsye'cti Jesús tøjcøy fariseo'is tyøjcomo y po'cscøne'c mesacø'mø.
36 Pharisee orot ta wabin Simon Jesu ifefeyan na ana baremaim hairi bay aa isan, basit Jesu na orot ana bar run hairi hima bay hi’aa.
37 Ijtuna'ṉ cumgu'yomo tum yomo cojapa'tupø. Cuando yøṉ yomo'is myusu'jcam que Jesús mesacø'mø ijtu fariseo'is tyøjcomo, ñømin tum frasco perfume y cyøtøjcøyu.
37 Babin ta bowabow kakafin wairafin nati bar meraramaim ma’am, Jesu Pharisee ana baremaim ma bay eaa ana tur nowar, basit re kibub wabin alabaster kabayamaim hikwak biya rarouw yamurin gewasin hisuwai batabat bai na
38 Te'ngøne'c Jesusis jyøsaṉgø'mø cyosocø'mø y vo'tzo'tzu, y yac mujay cyoso vyitømnø'ji'ṉ. Cyømojcay Jesusis cyoso vyayji'n, y syu'cay cyoso, y jyasay cyoso perfumeji'ṉ.
38 Jesu ufunane bat, anamaim rerey maturin re an hihuruf, naatu kwafure aribunamaim Jesu an sasam naatu an mamay. Imaibo raiy bai Jesu anamaim isuwai re.
39 Cuando min is fariseo'is vyejayupø'is Jesús, nøm choco'yomo: “O'cana'ṉ tza'maṉvajcopyapøna'ṉete, ispøcpana'ṉ yøṉø iyete y jujchepø yomo'is nø pi'quisupø, que cojapa'tupøte”.
39 Iti na’atube sisinaf Pharisee orot i’itin ana maramaim, nuhinamaim not eo, “Iti orot dinab mowan na’at iti babin ebubutubun boro taso’ob, naatu boro taso’ob iti babin i yait, anayabin iti babin i bowabow kakafin wairafin!”
40 Entonces Jesusis ñøjmay fariseo:
40 Naatu Jesu eo, “Simon, ayu tur ta anao inanowar.” “Bo i aisim bai’obaiyenayan. Kuo anowar.”
41 Jesús nømu:
41 Jesu eo, “Orot rou’ab hin orot ta kabay wairafin biyan kabay isan hifefeyan, basit orot 500 kina bai orot ta itin naatu 50 kina bai orot ta itin.
42 Y como ja ñø'ityajøna'ṉ je'tista'm tiji'ṉ va'cø yac vitu'yajø, vø'tumi'nis chac jetse va' jyana yac vitu'yaj cyoyoja myechcø'y. Tø tzajmay ndøvø: ¿Jutipø'is más maṉba syuni vø'tumin?
42 Baise ana maramaim orot hairi aurih men karam boro orot kabay wairafin ana kabay wan hitay, imih orot kabay matuwan turan hairi’ika wabih bosairen. Imih orot menatan isan i ana yabow ra’at?”
43 Simo'nis ñøjayu:
43 Simon Jesu iya’afut eo, “Anotanot orot nati kabay gagamin baibine.” Imaibo Jesu Simon iu, “Nati kuo i turobe.”
44 Entonces Jesusis cyøque'nøy yomo y ñøjmay Simón:
44 Imaibo Jesu tatabir babin isan Simon iu, “Iti babin i’itin? Ayu ana o a bar atit o men au sauwin isan harew iyai’imih, baise iti babin maturinamaim au sauw naatu aribunamaim au sasam.
45 Ja mi ndø su'cø, pero yøṉ yomo'is ja syu'ctzajcayøti ø ṉgoso desde que tøjcø'yøjtzi mi ndøjcomo.
45 O men au merar iyi imamayu’umih, baise iti babin a bar aruruka busuruf au mamay men ihamiyimih.
46 Ja mi ndø jasay ø ṉgopac aceiteji'ṉ, pero yøṉø yomo'is jyasay ø ṉgoso perfumeji'n.
46 O men olive iroro’onamaim aribu isuwei’imih, baise iti babin raiy yamurin gewasin au’umaim isuwai re.
47 Por eso mi nøjmambyøjtzi, vøtina'ṉ it cyoja yomo'is y øtz yaj cøtocoja'yøjtzi, porque je yomo'is vøti su'nbøjtzi. Pero usy ijtupø'is cyoja o'ca yaj cøtocojatyøjpa, usyti syunba opø'is tyo'ya'ṉøyi.
47 Imih anababatun a tur ao’owen, iti babin ana bowabow kakafin maumurih na’in etei’imak anotanot tawiyen, anayabin ana yabow gagamin na’in ayu itu. Baise orot yait ana bowabow kakafin kikimin anotanotawiyen i ana yabow kikimin.”
48 Entonces Jesusis ñøjmay yomo:
48 Imaibo Jesu babin isan eo, “A bowabow kakafih etei i anotanotawiyen.”
49 Ityajupø po'csyaju Jesusji'ṉ mesacø'mø qui'pscho'chaj choco'yomdam:
49 Sabuw afa bairi hima bay hi’aau, hibusuruf taiyuwih hibabatiyih, “Iti i abi’orot bowabow kakafih notawiyenayan.”
50 Y Jesusis ñøjay yomo:
50 Baise Jesu babin isan eo, “O a baitumatumamaim iyawasi tufuwamaim inatit inan.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.