Lucas 6
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Tum sapøjcuy jama'omo Jesús nømna'ṉ cyøtyaj trigo cama'omo. Nøtuṉdøvø'is nømna'ṉ tyucyaj tumgø'acu, y chicyaj cyø'ji'ṉ, y cyu'tayaj pyuj.
1 Baiyarir ana veya ta Jesu sanabey wanawanah remor inan, ana bai’ufununayah sanabey hirut kanabih hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Pero veneta'mbø fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ityaju'is ñøjayaj Jesusis ñøtuṉdøvø:
2 Ofafar bai’obaiyenayah afa hi’itih basit hibatiyih. Kwa aisim Baiyarir ana veya ata ofafar kwa’astu’ub iti na’atube kwasisinaf?
3 Entonces Jesusis 'yaṉdzoṉyaju fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ityajupø'is; ñøjmayaju:
3 Jesu iyafutih eo, “David ana sabuw bairi bayumih himorob, abisa sisinaf Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?
4 Porque David oy tøjcøy Diosis tyøjcomo, pyøc cømasa'nøyupø pan, y cyø'su; y chi'yaj ñe'cji'n ityajupø. Pero jej pan pane'istina'ṉ muspa cyø'sø.
4 David God Ana Bar wanawanan run Regah isan rafiy hisibor inu’in bai eaan, naatu turin ana sabuw itih hi’aa. Nati i ata ofafar eastu’ub. Anayabin firis akisihimo nati rafiy sibor hinab hina’aan men yait ta.
5 Jesusis ñøjayajque'tu:
5 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim iti na’atube eo, “Orot Natun i Baiyarir ana ukwarin.”
6 Eyapø sa'pøjcuy jamacøsi Jesús tøjcøy conocscuy tøjcomo, y jen nømna'n 'yaṉma'yoyu. Jeni ijtuna'ṉ tum pøn tøjtzupø'is chø'naṉgø'.
6 Baiyarir ana veya ta Jesu na Kou’ay Bar wanawanan run sabuw bai’obaiyih isan. Naatu nati sabuw wanawanahimaim i orot ta uman asukwafune murubin auman na ma’am.
7 Y aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yoyajpapø pø'nis y fariseo'ista'm 'ya'myajpana'ṉ a ver o'ca yac tzocpana'ṉ Jesusis sapøjcuy jama'omo, Sunbana'ṉ pya'tayaj cyoja va'cø cyøva'cøyajø.
7 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee Jesu himtitiy Baiyarir ana veya orot ta tabiyawas na’at hita’itin, saise hai fair imaim hitab hitagam hita’umih.
8 Pero Jesusis myusuna'ṉ que ti nø qui'psyaju choco'yomo, y ñøjay pøn tøjtzupø'is cyø':
8 Baise sabuw abisa hinotanot i Jesu so’ob, imih orot isan eo, “Kumisir kutit iti sabuw nahimaim kubat.” Basit orot ma’am misir bat.
9 Jicsyomo ñøjmay eyata'mbø:
9 Imaibo Jesu sabuw isah eo, “Ayu kwa abibatiy, ata ofafaramaim Baiyarir ana veya abistan i ebibasit boro tanasinaf? Orot babin tanibais gewasin tanasinaf o kakafin tanasinaf? Orot babin ana ma gewas isan taniyawas o ana yawas tanagurus?”
10 Entonces Jesusis cyøque'nøyaj mumu ityajupø jeni y ñøjay pøn tøjtzupø'is cyø':
10 Jesu tatabir sabuw nutitiyih in sawar basit orot isan eo, “Uma kubora’ah.” Naatu orot uman bora’ah, marta’imon orot uman igewasin.
11 Y aṉma'yoyajpapø angui'mgupit y fariseota'm qui'syca'comø'ñaju, y 'yaṉdzamdzo'chaj ñe'comda'm lo que jujche chøjcayaj Jesús.
11 Etei hima’am yah so’ar higagamat taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti orot Jesu isan boro mi’itube tanasinaf?”
12 Tumgojama Jesús lomacøsi maṉu va' 'yo'nøy Dios. Y cøti tzu' 'yo'nøy Dios.
12 Nati ana veya’amaim Jesu yoyobanamih yen in oyaw wanamaim tit, naatu imaim ma God isan yoyoban in marto. Jesus arar yanamaim eyoyoyoban|alt="Jesus praying in wilderness" src="cn01698B.tif" size="col" loc="Luk 6.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="6.12"
13 Jyo'pit jama'omo Jesusis vyejmiñaj ñøtuṉdøvø y cyøpiṉyaj macvøstøjcapyø ñe'comda'm, y yac nøyi'aj yøṉ macvøstøjcapyø pøn apostoles.
13 Mar auman basit, ana bai’ufununayah etei eaf ayuwih hiru’ay, naatu wanawanahimaim orot etei 12 rubinih, wabih tur abarayan iwaben.
14 Tum cyøpiṉyajupø ñøyipø'is Simón; mismo je pøn Jesusis yac nøyi'ajque't Pedro. Y Jesusis cyøpiṉyajque't Pedro'is tyøvø Andrés, tumbø jatacøsti tzu'ṉyajupø. Y cyøpiṉyajque't Jesusis Jacobo y Juan; Felipe y Bartolomé;
14 Naatu iti i tur abarayah wabih, Simon (wabin ta Peter, Jesu uf biwab) naatu Peter tain Andrew, James, John, Philip naatu Bartholomew,
15 Mateo y Tomás, Alfeo'is 'yune Jacobo, Simón nøyipø'is Zelote;
15 Matthew, Thomas naatu Alpheus natun James naatu Simon (Zerot teo),
16 Jacobo'is tyøvø Judas, y Judas Iscariote. Judas Iscariote'is jøsi'jcam chi'ocuyaj Jesús 'yenemigocøsi.
16 James natun Judas, naatu Judas Iscariot, (Jesu baban eo momorob).
17 Y Jesús lomacøs mø'ñaj jic ñøtuṉdøvøji'ṉ, y te'ndzø'yaj cøjø'ṉomo. Y jena'n ityajque't vøti eyata'mbø ñøtuṉdøvø; y vøti pøn tzu'nyajupø mumu Judea nasis cyo'aṉjajme'omo, y ityajuna'ṉ Jerusalén gumgu'yomo tzunyajupø. Ityajque't Tiro cumgu'yomo y Sidón gumgu'yomo tome majraṉvini tzu'ṉyajupø. Nu'cyaju va'cø cyøma'nøyaj Jesús, y va'cø yac tzocyajtøj ca'eta'mbø.
17 Jesu ana tur abarayah bairi oyawane himatabir hire hina hititit ana maramaim, ana bai’ufununayah etei hiru’ay butun ana yabarinamaim bairi hibat, naatu sabuw maumurih na’in Judea wanawanan, Jerusalem wanawanan hiru’ay, naatu torane bar merar rou’ab, Taiya, Sidon auman sabuw etei hiru’ay.
18 Hasta yatzi'ajcu'is nø yac toya'isyajupø tzø'yaj tzocyajupø.
18 Hiruru’ay anayabin i tur nowar isan naatu hai sawow yumatah ta ta hibow hima’am baiyawasih isan hina. Naatu sabuw afa demon kakafih hibiwawa’anih auman hinan etei iyawasih.
19 Mumu jena'ṉ ityaju pø'nis sunbana'ṉ jyasisyaj Jesús, porque Jesusis yac tzocyajpana'ṉ myusocuvinipit.
19 Sabuw etei i hikokok Jesu hitabutubun, anayabin hibubutubun ana veya, ana fair titit i etei biyawasih.
20 Y Jesusis cyøque'nøyaj ñøtuṉdøvø y ñøjmayaju:
20 Jesu ana bai’ufununayah nutitiyih in sawar basit eo,
21 Vøjti mi ijtam mi mijta'm lo que nø mi ⁿ'yostambapø'is yøti, porque maṉba mi ñdyastame. Vøjti mi ijtam mi mijta'm que yøti mi ⁿvyo'ndambapø'is, porque maṉba mi syictame.
21 Kwa iyab boun bayumih kwabi’akir
22 Vøjti mi ijtamu cuando pø'nista'm mi ṉgui'satyamba, y cuando mi yac ne'pujtamba como si fuera yatzita'mbø pønse; cuando mi ñdyopa'o'nøtyamba; y cuando mi yandzicotzøctamba porque mi ndø va'ṉjamdamba ancø ndøvø øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
22 Sabuw hinifa’ifa’i, hinakwahiri, tur kakafih hina’uwi naatu kakafi hinarouw hinao ana maramaim kwaniyasisir, anayabin Orot Natun kwabi’ufunun!
23 Cuando jetse mi ñchøjcatyamba, casøtyamø y alegre'ajtamø; porque Diosis más maṉba mi ñchi'tam vøti mi ṉgoyoja tzajpomo. Porque jetse yacsutzøcyajque't pyeca jata'sta'm tza'maṉvajcoyajpapø.
23 Imih sawar iti na’atube hinamamatar ana veya kwanakawasa naatu kwaniyasisir kwanaben. Anayabin a baiyan gagamin na’in maramaim inu’in. Abisa tisisinaf anayabin hai a’agir dinab oro’orot isah sawar iti na’atube hisinaf.
24 ”Pero lástima mijta'm mi riṉgu'sta'm, porque mi mbøjcøchoṉdamu'am mi alegre'ajcuy; pero maṉba mi ñdyoya'istam jøsi'jcam.
24 Baise kwa iyab boun sawar wairafi kwama’am
25 Lástima mijta'm yøti mi ṉgyu'jtambapø'is mi ñdyastamba'csye'ṉomda'm, porque jøsi'jcam maṉba mi ⁿ'yostame. Lástima mijta'm yøti mi syictambapø'is, porque maṉba mi vyø'ndame, maṉba mi ⁿvyejtame jøsi'jcam.
25 Kwa iyab boun bay kwa’aa ya higadid kwama’am
26 Lástima mi mijta'm cuando mumu pø'nis mi vyømbøpøngotzøctamba, porque jetseti ya'møc ijtuna'ṉ sutzcuy cha'maṉvacyajpapø'is y vyøpøpøngotzøcyajpana'ṉ pyeca jata'sta'm.
26 Kwa iyab sabuw wab tebobora’ara’ah boro yababan gagamin maiyow kwanab! Anayabin hai a’agir dinab baifufuwenayah isah na’atube hisinaf.
27 ”Pero mijta'm mi ndø cøma'nøtyambapø'is nøjmandya'mbøjtzi: Sundamø mi enemigota'm. Tzøjcatyam bien mi ṉgui'satyambapø'is.
27 Kwa iyab iti tur kwanonowar a tur ao’owen a kamabiy sabuw kwaniyabuwih, sabuw iyab tibifa’ifa’i isah gewasin kwanasinaf.
28 Vøjcotzøctam mi yandzicotzøctambapø'is; o'nøjatyam Dios va'cø cyotzoṉyaj mi ṉgyø'o'nøtyambapø'is.
28 Sabuw iyab hinao’orarafi, God kwanifefeyan baigegewasin nitih, naatu sabuw iyab isa kakafin hinasisinaf isah kwanayoyoban.
29 O'ca mi ñchaṉdøjpa mi aṉgacøsi, yac tzaṉgue'tati mi ⁿvin tu'møṉ. O'ca mi yac tzu'ṉatyøjpa vingøspø mi nducu, yac pøjque'tati jojmopø.
29 Orot yait rebareb nabifafar na’at, raunane’ebo inabotabir nifafar. Naatu orot ta a biyabaibiyon tafan nikiya’ub nabaib na’at, baban auman inau nikiya’ub nab.
30 Auṉqueti mi vya'ṉgatyøjpa, vactzi'ø. Y o'ca mi mbyøjcatyøjpa mijtzene, uyam mi ⁿva'cvitu'u.
30 Orot babin ta sawar isan nabifefeyani initih, naatu orot babin ta sawar o nowa ebaib, kwihamiy ebai, men bainamih inao maiye.
31 Tzøjcatyam bien aunque jutipø en la misma forma como mi sundamba va' mi ñchøjcatyandøj bien.
31 A kok mi’itube sabuw isa tisisinaf na’atube, ibo isah na’atube inasinaf.
32 ”Na's jejti va'cø mi sundamø mi syundambapø'is ¿ticøtoya maṉba mi ṉgyoyojtandøji? Porque hasta yatzita'mbø pøn jetseti na syuñajtøjque'tpa na syuñajtøjpapøji'ṉ.
32 Sabuw o tibiyabuw akisih isah inabiyabow na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw kakafih turahinah tibiyabuwih akisih boro hiniyabuwih!
33 Y na's jejti va'cø mi ndzøjcatyam bien mi nchøjcatyambapø'is bien, ¿ticøtoya maṉba mi ngyoyojtandøji? Porque asta yatzita'mbø pøn jetse na chøjcayajtøjpa bien.
33 Naatu sabuw o isa gewasin tesisinafuwat isah gewasin inasisinaf na’at, aisim boro baigegewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih na’atube tisisinaf.
34 O'ca mi nu'cschi'tamba na's maṉbapø'is mi ñchi'vitu'tame, ¿ticotoya maṉba mi ngyoyojtam Diosis? Porque hasta yatzita'mbø pø'nis ñu'cschi'yajpa tyøvøcøsi va'cø pyøjcøchoṉyaj ju'nche'nom ñu'cschi'yajuse.
34 Sabuw iyab kubitih o iso’ob i boro wan hinay maiye hinabit na’at, aisim boro baigewasin inab? Sabuw bowabow kakafin wairafih i hiso’ob turahinah tibitih ana fofonin boro wan hinab maiye!
35 Pero mijtzi sundamø mi enemigo, y tzøjcatyam bien, y nu'cschi'tamø sin que mi aṉjo'ctamø va'cø mi ñchi'vitu'tamø; y Diosis maṉba mi ñchi'vitu'tam más vøjpø tiyø. Y jetse Møjipø'is mi 'yune'ajtamba. Porque Diosis tyoya'ṉøyajpa mumu pøn aunque yatzita'mbø y ji'n chøjcayaje'is cuendø o'ca Diosis nø tyoya'ṉøyaju.
35 En! Baise akamabiy sabuw kwaniyabuwih, a gewasin kwanitih. Kwanitin men wan isan kwananot. Saise a baiyan gagamin na’in boro kwanab, naatu God auyomtoro’ot natunatunamih boro kwanamatar. Anayabin sabuw iyab aurih merarayow en, sabuw kakafih God nati sabuw isah i ebigewasin.
36 To'ya'ṉø'otyamø jujche ndø Janda Dios to'ya'ṉø'opya.
36 Tamat ekakabeber na’atube kwanakabeber.
37 ”U mi ṉgøme'tztam ni iyø cyojapit, y jetse ji'n mi ṉgyøme'tzque't Diosis mi ṉgojapit. U mi yaj coja'ajtam mi mbøndøvø ni ticøsi, y ni mitz ji'n ma mi ⁿyaj coja'ajtam Diosis. Lo que eyapø'is ti mi ñchøjcatyamba, yac tzø'y jetse; y jetseti maṉba mi ⁿyaj ṉgotocojatyaṉgue't Diosis mi ṉgoja.
37 Taituwa inibatiyih, God boro obo nibatiyi, naatu taituwa ubar initih God boro obo ubar nit, taituwa hai kakafin inanotawiy, God boro a kakafin nanotawiy.
38 Tzi'tamø ti syuñajpa, y mitz ma mi ñchi'taṉgue't Diosis; Diosis ma mi ñchi'tam vøti aunque tiyø. Como si fuera ndø tzi'tambase ndø tøvø chunu'omo tum muqui titpø'pacsye'ṉomo; jetse Diosis maṉba mi ñchi'tam vøti aunque ti vøjpø. Porque jujche'ṉom mi ndzi'pa, jetse maṉba mi ñchi'vitu'tøji.
38 Uma natasasar taituw isah, God boro uman natasasar o isa. Tur anababatun o boro inab uma awan nakasuwai. Turobe baibais boro uma yan nasuwa nare inab nayen uma awan nakaratan. Sabuw inabitih ana fofonin God boro na’atube fofon ta’imon nit.”
39 Jetse cham Jesusis, y entonces historiaji'ṉ 'yaṉma'yaṉøyu, nømu:
39 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Orot matan fim men karam boro fim turan nanawiy hairi hinan, anayabin nanawiy hairi hinanan na’at boro hairi’ika hinan hub hinare.
40 Aṉma'yopyapø más musopya, y nø 'yaṉmayupø ji'n más musoye. Lo que myuspa'cse'ṉomo aṉma'yopyapø'is, jenche'ṉomdi ma myusque't nø 'yaṉmayupø'is cuando aṉmacota'nba.
40 Kirum kek men yait ta boro ana bai’obaiyenayan nanatabirimih, baise na kirum nan yomanin na’a’asa’ub ana veya, i boro ana bai’obaiyenayan na’atube namatar.
41 ”¿Ti'ajcuy mi ndzøjcapya cuenda mi ndøvø'is cyoja y ji'n mi ndzøjcay cuenda vøti mi ne' mi ṉgoja? Como si fuera ijtuna'ṉ mi ndøvø'is vyitø'momo putzi puchtøjcøyu, y ne' mi vindø'momo ijtuna'ṉ møjacuy; jetse mi ṉgoja vøti ijtu y mi ndøvø'is ñe' usyti ijtu.
41 Aisim tai matan momor i’itin ku’u? Baise o mata ai bahun yi ebatabat men kutatatam.
42 Ji'n mus mi nøjay mi ndøvø: “Tøvøy, tzacø tø nø mbut putzi puchtøjcøy mi ⁿvindø'momo”, porque ji'n mi ndzøjcay cuenda que it mi ne' mi vindø'momo møjacuy. 'Yaṉgøma'cø'otyambapøte mijtzi, nøput vi'nac mi vindø'momo møjacuy ijtupø. Jicsye'cti ma mi is vøjø va' mi nømbujtay putzi mi ndøvø'is vyitø'momo. Jetse tiene que va'cø mi ⁿyaj vøti mi ṉgoja mi ne', antes que va'cø mi ndzajmay mi ndøvø ti cyoja.
42 O mata ai bahun yi batabat men itatam, naatu tai isan i’o Aro, nekuna mata momor abosair, a naniyan mi’itube ibai kuo? Wanawanan rerekabih! Matoro’ot o mata ai bahun ina’uy, imaibo boro inanuw gewas tai matan momor ina’itin inabosair.
43 ”Como jujche itpa vøjpø cuy, jetse itque'tpati vøjpø pøn. Vøjpø cuy tø'møpya y vøjti tyøm. Pero ji'n vyøjpø cuy tø'møpya y ji'n vyøj tyøm.
43 Ai gewasin nabiw ro’on boro men kakafin nayai, na’atube ai wanawanan kour nabiw ro’on boro men gewasin nayai.
44 O'ca vøj tyøm ndø cøcye'nøjapya cuy o'ca vøjpø cuyete. Jetseti pøn o'ca vøjpø ti chøcpa, ndø cøque'nøpya pøn o'ca vøjpø pønete. Porque higo cu'is tyøm ji'n it apitcucyøsi, y uvatza'is tyøm ji'n it ta'nacøsi.
44 Ai etei’imak boro ro’ohimaim ina’itah, fafou ro’on boro men agor afe’en inima’ub, na’atube waris boro men digumar afe’en inawasarir hinare.
45 Jetsetique't o'ca vøjpø pønete, vøjpø qui'psocuy ñø'it chococyøsi. Y ñømaṉba vøjø aunque iyø. Y yatzipø pø'nis ñø'it chococyøsi yatzipø qui'psocuy, y yatzipø aunque ti chøcpa; porque como aṉjambase chococyøsi, jetse 'yaṉnaca'omo chamgue'tpa.
45 Orot gewasin totobuyoy gewasin dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Orot kakafin totobuyoy kakafih dogoronamaim tema’am boro nitaman nit. Anayabin orot awanamaim abisa kakafin ititit, dogoron wanawanan i kakafin awan karatan inu’in.
46 ”¿Ti'ajcuy mi ndø nøjañdyamba, “Øjtzø mi Ṉgomi, øjtzø mi Ṉgomi”, y ji'n mi ndzøctam øtz ndzambase?
46 Aisim ayu isau kwa’o, ‘Regah, Regah,’ baise abisa au’uwi i men na’atube kwasisinaf?
47 Maṉba mi ndzajmatyam isemete aunque jutipø pøn que minba øtzcø'mø, y myanba ø onde, y chøcpa øtz ndzajmapyase.
47 Orot yait na ayu au tur nowar ebobosiyasiyar, ana itinin i iti ani’obaiyi kwana’itin.
48 Jetsepø pø'nis ñø'it vøjpø qui'psocuy como tum pøn chøjcupø'is tyøc ñø'it qui'psocuy. Porque vi'na tyajay jojmo y tza'cøs ñøtzo'tzu. Y jicsye'cam min jojmo'aj nø', y nø'is ñucjo'y pømi tøc, pero ni ja yac micsø, porque tza'cøs no'jtzu'ṉu.
48 Orot ana bar wowabinamih hub kair re kabay afe’en tutut rouw, bar wowab. Harew tit yen bar bufut rab, baise bar men iyuwiyuw, anayabin bar wowab gewas.
49 Pero o'ca aunque jutipø pø'nis myanba ø onde y ji'n chøc lo que ndzajmayupø; jetsepø pø'nis ja ñø'it vøjpø qui'psocuy como tum pøn chøjcupø'is tyøc, pero nascøs ñøtzu'ṉu, ni ja ñipø. Nø'is ñuc jicø tøc pømi, y tumø hora yaj quejcu, y oy yajpø' jej tøc.
49 Baise o yait ayu au tur inowar men kubobosiyasiyar, i orot ana bar wabat en wowowab na’atube, bar tutut en wowab batabat, harew tit yen bar rabirab ana veya mar ta’imonamo ufar re, naatu nati bar re’er i mutufor tarogowan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.