Lucas 5

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Tumgojama'omo Jesús te'n Genesaret majraṉvini. Entonces jen cyøtu'mayaj vøti pø'nis va'cø cyøma'nøjayaj Diosis 'yote; hasta tyonavityaj jeni Jesusis vyi'nomo.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Jesusis is metzcuy barco tome nø'aṉvini. Ataraya pønda'm putyaju'jcam y nømna'ṉ cyøtze'yaj 'yataraya.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Tøjcøy Jesús Simo'nis byarco'omo, y ñøjay Simón va' cyot barco usta'm más jyøṉumø. Jesús po'cs barco'omo y nømna'ṉ 'yaṉmayaj vøti pøn nascøs ityajupø.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Cha'maṉjeju'jcam, ñøjmay Simón:
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 'Yaṉdzoṉ Simo'ṉis:
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Chøcyaj jujche chajmayajuse Jesusis, y ñucyaj vøti coque hasta jacto'pacsye'ṉomo 'yataraya.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Chøjcayaj seña eyata'mbø tyøvø ityajupø eyapø barco'omo va' min cyotzoṉyajø. Y miñaju y piṉdasyaj mye'chcøy barco, hasta que cøvøṉyajto'pacse'ṉomda'm.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Cuando Simón Pedro'is isu'øc jujche tujcuse, cutcøne'c Jesuscø'mø; y Pedro'is ñøjmay Jesús:
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Porque Pedro y mumu ñe'cji'ṉna'ṉ ityajupø nømna'ṉ ñømaya'comø'ñaju vøtipø coque ñucyajupø.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Jetseti nømna'ṉ ñømaya'yajque't Jacobo'is y Jua'nis. Jacobo y Juan Zebedeo'is 'yune, y Simo'nis ñøtuṉ. Y Jesusis ñøjay Simón:
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Entonces ñøputyaj barco playa'omo, cøyindzacpø'yaj mumu tiyø, y maṉ pya'tyaj Jesús.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Tum cumgu'yomo ijtu'øc Jesús, nu'c tum pøn ñø'ijtupø'is yachputzi ca'cuy ñøyipø'is lepra. Cuando is Jesús, japcøne'c nascøsi va'cø cyøna'tzøyø, y ñøjayu:
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Entonces Jesusis yac mø'n cyø' y pi'quisu, ñøjmayu:
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Pero Jesusis ñøjayu va' jyana tzajmay ni 'iyø, y ñøjmayu:
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Pero jicsye'c aunque jujna'ṉ más tzajmayajtøju lo que nømna'ṉ chøc Jesusis. Y cyøtu'myajpana'ṉ vøti pø'nis va'cø cyøma'nøyajø y cya'cuy va' yac tzojcayajø.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Pero Jesús opyana'ṉ jya'ijnømømø va'cø 'yo'nøy Dios.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Y tujcu tumgojama que Jesús nømna'ṉ 'yaṉma'yoy tøjcomo. Y Israel pø'nomo ityajuna'ṉ veneta'mbø ñøyipø'is fariseo. Fariseota'm y anma'yoyajpapø aṉgui'mgupit jena'ṉ po'csyaju, y ityajuna'ṉ aunque jujta'mbø cumgu'yomo tzu'ṉyajupø. Tzu'ṉyaju Galilea nasomo, y Judea nasomo, Jerusalén gumgu'yomo. Y Jesusis ñø'it ndø Comi Diosis milagro'ajcuy va'cø yac tzojcoya.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Y tum pøn ji'n musipø vitø tyøvø'is nømna'ṉ ñømiñaj tze'schøquicøsi. Mye'chajpana'ṉ va' ñøtøjcøyaj tøjcomo va' cyojtayaj Jesusis vyi'nomo.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Pero ja pya'tyaj jut va'cø ñøtøjcøyaj tøjcomo, porque tas tøc vøti pø'nis. Entonces qui'myaj møji tøjcøsi y piṉbø'yaj teja, y jen jyø'mø'ñaj tze'scøsi pøn ca'epø va'cø ñu'c cujcomo ijtumø Jesús.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Cuando is Jesusis que nømna'ṉ vya'ṉjamyaju, ñøjmay ca'epø:
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Jicsye'omo aṉma'yoyajpapø aṉgui'mgupit y fariseota'm na ñøjayajtøju: “¿Ipø pøn acsque't? ¿Ti'ajcuy chamba vyin como Dios siendo ji'ndyet jicø? Jetse nø cyø'o'nø'oyu porque ni i's ji'n mus yaj cøtocojay coja sino sólo Diosis myuspa”.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Jesusis myusu lo que jujche qui'psyajupø ñe'cta'm, y 'yaṉdzoṉyaju:
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 ¿Jutipø más fácil, va' tø ṉomø: “Mi nchø'pya cøvajcupø mi ṉgojaji'ṉ”, o va'cø tø nømø: “Te'nchu'nø y ca'ṉbø'ø”?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Pero ma'ṉbø mi isindzi'tame que øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø nø'ijtøjtzi aṉgui'mguy yøṉø nascøsi va'cø ⁿyaj cøtocojayaj pø'nis cyoja.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Misma hora te'nchu'ṉ mumu pø'nis vyi'naṉdøjquita'm, y pyin 'yøṉupøcøsna'ṉ, y vyøcotzøcpa Dios maṉ tyøcmø.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Maya'yaj mumu y vyøcotzøcyaj Dios, y mumuna'ṉ na'chaj vøti, nømyaju:
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Jisye'omo Jesús a'ṉgomo pujtu y is tum pøn gobierno'is yaj cobratzøjcopyapø ñøyipø'is Leví. Mesacø'mna'ṉ po'csu cyoyojoñømbamø, y ñøjmay Jesusis:
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Y cøyindzacpø' mumu, te'nchu'ṉu, y maṉ pya'te.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Entonces Levi'is chøjcay møjasøṉ Jesuscøtoya tyøjcomo. Y itcomø'ñajuna'ṉ cobratzøjcoyajpyapø y eyata'mbø ñe'cji'ṉ po'csyajupø mesacø'mø.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Y fariseo'sta'm y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit 'yojnayaj Jesusis ñøtundøvø, ñøjmayaju:
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Pero Jesusis ñøjmayaju:
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Por eso ja myi'nøjtzi va'cø ndzajmayajø vøjta'mbø pøn ja ityøpø'is cyoja va'cø qui'psvitu'yajø, sino mi'nøjtzi va'cø ndzajmayaj cojapa'tyajupø va'cø qui'psvitu'yajø.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Jicsyomo ñøjmayaj Jesús:
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Jesusis ñøjmayaju:
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Pero o'ca minba jyama cuando pøn mapø co'tøjcaje yac tzu'ṉdøjpa, jic jama 'yamigota'm ji'n ma cu'tyaje ji'n ma ucyaje. Jetsetique't øtzque't; cuando øchac tzu'ṉdøjque'tpøjtzi, ø nønduṉda'm ji'n ma cu'tyaj ucyajque't jic jama.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Entonces Jesusis 'yaṉmayaj historiaji'ṉ; nømu:
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Ni i'is ji'n titpø' jomepø uvanø' pecapø naca cojtocu'yomo. Va' chøc jetse, uvanø' fermentatzøcpa y tzitzpa naca cojtocuy y uvanø' tecpø'pa y cojtocuy tocopya.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Pero jomepø uvanø' jome cojtocu'yomo ndø cotpa, y ji'n tocoy ni jutipø.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Después que tyo'ṉisu'cam peca vinu, ni i'sam ji'n maṉ sun tyo'ṉ jome vinu, porque maṉba nømi: “Pecapø más omba”.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.