Lucas 19

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Entonces Jesús tøjcøy Jericó cumgu'yomo y nømna'ṉ cyøjtu.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Ijtuna'ṉ jinø tum pøn ñøyipø'is Zaqueo. Jet más covi'najøpø cobratzøjcopyapø, y ricupø pønete.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Je'is sunbana'ṉ 'ya'm Jesús iyete; pero como tañipø pønete y itcomø'nømuna'ṉ vøti, jetse ji'nam mus 'ya'mø.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Entonces popya maṉ vi'najpa y qui'm møji sicómoro cucyøsi a ver o'ca ispana'ṉ Jesús, porque jen maṉba cøti.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Cuando Jesús nu'cu jicø ijtumø, entonces quenqui'm møji y ñøjmayu:
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Entonces Zaqueo mø'n yøti yøti, y pyøjcøchoṉ Jesús y casøyu.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Pero cuando isyaj mumu pø'nis que jetse nø chøjcu, entonces cyø'o'nøyaj Jesús; nømyaju:
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Pero Zaqueo te'nu y ñøjmay ndø Comi:
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Entonces Jesús nømu:
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Porque øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø mi'nøjtzi va'cø min me'chajø tocoyajupø pøn va'cø ø ⁿyaj cotzocyajø.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Jetsepø vejvejnecuy cyøma'nøyajpana'ṉ pø'nista'm, y entonces Jesusis chajmayajque't eyapø historia va'cø 'yaṉmayajø. Chajmayaj yøṉ historia porque ya meromna'ṉ ma nu'c Jesús Jerusalén gumgu'yomo, y pø'nis cyomo'yajpana'ṉ que prontona'ṉ ma it Diosis 'yaṉgui'mguy. (Cyomo'yajpana'ṉ que Diosis maṉba cyot Jesús va'cø 'yaṉgui'm Jerusalén gumgu'yomo.)
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Yøcse chamu:
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Pero antes que maṉba mave, ricu'is vyejay majcay chøsi, y chi'yaj tumdum pøn tumø tumin valetzøcpapø. Y ñøjmayu: “Tzøctam negocio yøṉø tuminji'ṉ hasta que vitu'pa øjtzi”.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Pero cumgupyø'nis qui'sayajpana'ṉ je ricu, y por eso cyø'vejyaj pøn cuenta de representante mismo møja'ṉ aṉgui'mbacøsi va'cø ñøjmayajø: “Ji'n ø sundam je pøn va'cø 'yaṉgui'm øjtzomda'm”.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Pero pyøjcøchoṉuti aṉgui'mguy ricu'is, y vitu'u. Y entonces cyø'vejayaju va'cø maṉ vyejayajtøj va'cø min 'yandzoṉyajø je chøsita'm chi'yajupø tumin. Sunba myusø jujche gyanatzøc tumdum pø'nis chi'yajupø tuminji'ṉ.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Entonces min vi'napø y nømu: “Ø Ṉgomi, mi ndum'nis gyanatzøc majcay más”.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Y ricu'is ñøjmayu: “Vøjti jetse, ⁿvyøjpø mitz ñchøsi. Porque vøj mi ⁿnøyosu ancø uspø tumin, por eso maṉba mi aṉgui'm majcay cøcumguy”.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Y min myetzcu'yombø, y nømu: “Ø Ṉgomi, mi ndumi'nis gyanatzøc mosay más”.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Y ñøjmacye't ricu'is: “Mitz maṉba aṉgui'm mosay cøcumguy”.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 ”Y min eyapø y nømu: “Ø Ṉgomi, yø'c it mi ndumin. Mi vajtaṉne'ca'yøjtzi payu'omo.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Es que mi na'ndzøjtzi porque mi mbyaqui chocopya mbyønete. Mi mbøcpa lo que ja mi ṉgotapø, y mi ṉgosechatzøcpa ja mi nimbøpø”.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Y ñøjmay ricu'is: “Mitz yandzipøte mi nchøsi. Mismo mi ne'c mi ondepit mi ⁿyaj quecpa mi ⁿvin. Muspa mijtzi que øtz paqui chocopyø chønø. Øtz mbøcpøjtzi lo que ja ṉgyotapø øjtzi, y ṉgosechatzøcpøjtzi lo que ja ñimbapø øjtzi.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Entonces ¿ti'ajcuy ja mi ndø cojtay ø ndumin cyoyojyajpamø tumin une, va'cø mbøjcøchovana'ṉ 'yuneji'ṉ cuando mi'nøjtzi?”
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Y ricu'is ñøjmayaj jen ityajupø: “Yac tzu'ṉatyam tyumin, y tzi'tam ñø'ijtupø'is majcay tumin”.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Y ñøjayaju: “Ø Ṉgomi, pero je'is nø'ijtuti majcay tyumin”.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Ricu'is ñøjmayu: “Øtz mi nøjandya'mbøjtzi que mumu ñø'ijtupø'is vøti, maṉba tzi'aṉøtyøji, y ñø'ijtupø'is usyi, hasta usy ñø'ijtupø maṉba yac jøcøjatyøji.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Pero nømindam yø'c jicø qui'sayajpapø'stzi, que ji'n vyø'møyaje va' øtz aṉgui'm je'tomda'm, y yaj ca'tam ø ⁿvi'naṉdøjqui”.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Jetse Jesusis nømna'ṉ chamu, y cuando cha'maṉjeju, ñe'c Jesús vi'naju, nømna'ṉ myaṉyaj Jerusalén gumgu'yomo.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Cuando nu'cyaj tome Olivos cotzøjcøsi tomemø ispa Betfagé gumguy y Betania cumguy, jeni Jesusis cyø'vejyaju metzcuy ñøtuṉdøvø va'cø chøjcayaj nu'csocuy.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Y ñøjmayaju:
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Y o'ca iyø jutipø'is mi ñøjandyamba: “¿Ticøtoya nø mi mbucspø' burro?” ñøjmatyamø: “Porque ndø Comi'is nø syunu que maṉba ñøyose”.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Jetse maṉyaj cyø'vejyajupø y pya'tyaj burro jujche Jesusis ñøjmayajuse.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Cuando nømna'ṉ pyucspø'yaj burro, cyomi'is ñøjmayaju:
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Y je'tista'm ñøjmayaju:
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Entonces Jesuscø'mø jøcønømiñaj burro y tyo'cøyaj tyucu burrocøsi, yac po'csyaj jetcøs Jesús.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Y jut cyøtpamø Jesús, jen tyo'cøjayaj tyucu tu'ṉomo jetcøs va'cø cyøtø.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Y cuando nømna'ṉ myø'ndzo'chaj Olivos cotzøjcøsi, entonces mumu ñøtuṉdøvø'is cyøcasøcho'chaj Jesús. Y pømi vejaṉgøtyaju, vyøcotzøcyaj Dios; porque isyaju ancø maya'cusyeta'mbø tiyø.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Nømyaju:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Entonces metzcu tu'capyø fariseo'is ityaju'is vøti pø'nomo ñøjmayaj Jesús:
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Pero Jesusis 'yaṉdzoṉyaju:
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Entonces Jesusis cuando nu'c tome y ischøc cumguy, cyøvo'u.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Nømu:
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Eya jama maṉba min mi enemigo. Je'is maṉba vye'cøvitu'yaj mi ṉgumguy, jetse maṉba aṉga'mbø'yaje, ji'n ma chacyaj ni jut va'cø mi mbyujtamø, ni jut va'cø mi ndyøjcøtyamø.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Maṉba yac ju'mbø'yaj mi ṉgumguy y maṉba mi ṉgya'pø'tam mi ijtamuse, y ji'n ma chacyaj ni tum tza' no'tzø'yupø cha'tøvøcøsi. Jetse maṉba tuqui porque oy min mi ṉgyotzoṉdam Diosis, pero ja mi mustamø.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Y Jesús tøjcøy masandøc solajromo y myacputputvøyaju mumu jen ma'ajyajpapø y ju'yoyajpapø.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Ñøjmayaju:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Y Jesús aṉma'yopyana'ṉ tumdum jama masandøjcomo, pero pane covi'najø'is y aṉma'yoyajpapø'is aṉgui'mgupit y pø'nista'm cyovi'najø'is nømna'ṉ cyøme'chaj jujche muspa yaj ca'yaj Jesús.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Pero ji'na'ṉ pya'tyaj jujche muspa ti chøjcayajø, porque mumu pø'nis tum chocoy cyøma'nøyajpana'ṉ Jesús.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.