Lucas 10
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Cøjtu'cam jetse, cyøpin ndø Comi'is eyapø setenta ñøtuṉdøvø y cyø'vejyaj metzcuy metzcuy va'cø vi'na maṉyajø mumu cumgu'yomda'm y eyata'mbø itcu'yomo jut maṉbamø nu'c ñe'cø.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Y Jesusis ñøjmayaju:
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Maṉdamø; øjtzø mi ṉgø'vejtamba ijtumø na'tzcuy. Como peligro va'cø maṉ borrego ijtumø yach copøn; jetseti itque't peligro va'cø mi myaṉdam jutø øtz mi yac maṉdamba.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Y uy ñømaṉdam ni morral, ni tumingotcuy, ni vaṉgasnaca. Y tu'ṉomo u mi ngøtzø'tyam vøti hora va' mi ⁿyuschi'tam aunque iyø.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Yempe jutipø tøcmø mi ñdyøjcøtyamba, vi'na'c yuschi'tam yøcse: “Vøj ijtam yøṉø tøjcomo”.
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Y o'ca it pøn jiṉø sunbapø it vøjø, maṉba it vøjø mitzji'nda'm. Pero o'ca ja it vøjpø pøn, mi yuschi'ocuy maṉba vitu' mitzcøsi.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Tzø'tyam jete mismo tøjcomo, jen cu'jtamø, jen uctamø lo que mi ñchi'tandøjpacsye'ṉomo. Porque yospapø pøn tiene que va'cø cyoyojtøjø. Uy mi ṉgyøjtam tøcmaye.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba y mi mbyøjcøchoṉdandøjpa, cu'jtam tiyøti mi ñchi'tandøjpapø.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 O'ca ityajpa ca'eta'mbø jeni, yac tzoctamø, y nøjmatyamø: “Ya mero maṉba aṉgui'm Dios mijtzomda'm”.
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Pero aunque jutipø cumgu'yomo mi ñdyøjcøtyamba, o'ca ji'n mi mbyøjcøchoṉdandøji, pujtam calle'omo, y nømdamø:
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 “Mi ṉgumgupyo'yo ne'cschø'yupø ø ṉgosocøsta'm, ṉgøjastamba ø ṉgoso pyo'yopit. Jete señamete que it mi ṉgojata'm. Pero mustamø que maṉbana'ṉ aṉgui'm Dios mijtzomda'm”.
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Y mitz mi nøjandya'mbøjtzi; cuando Diosis maṉba yaj coja'ajyaje ijtu'is cyoja; jic jama maṉba ñøcøtyaj toya Sodoma cumgu'yomda'mbø'is. Pero jic ja mi mbyøjcøchoṉyajøpø'is más maṉba ñøcøtyaj toya.
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 ”¡Lástima mijta'm Corazín gumgu'yomda'mbø! ¡Lástima mijta'm Betsaida cumgu'yomda'mbø! O'ca Tiro cumgu'yomo y Sidón gumgu'yomo tzøcyajtøjuna'ṉ milagro'ajcuy como tzøctøjuse mijtzomda'm, desde ya'møcti qui'psvitu'yajumna'ṉ jic cumgu'yomda'mbø'is; y como seña myesyajuna'ṉ tucu tzøcyajupø costal y cyøjajsøyajpana'ṉ vyin cujyamji'n.
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Por tanto Tiro y Sidon cumgu'yomda'mbø'is menos maṉba ñøcøtyaj toya que ji'n mitzta'm jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'n.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Y mijtzi Capernaum gumgu'yomda'mbø'is; mi ṉgomo'tyamba que vøj mi ijtamu como tzajpomse, pero hasta yatzi'ajcu'yomo maṉba mi yac mø'ndandøj cø'yi.
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Entonces Jesusis ñøjmayajque't ñøtundøvø:
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Después cuando vitu'yaj je setentata'mbø, casøyaju, ñøjmayaj Jesús:
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Y Jesusis ñøjmayaju:
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Øjchøṉ mi ndzi'tamba aṉgui'mguy va'cø mi nde'ngøpajcøtyam tzan y cacve, y va'cø mi yajandyam mumu mi enemigo'is pyømi, y ni ti'is ji'n mus mi nchøjcatyam ni tiyø.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Pero uy mi ṉgyøcajsøtyamø o'ca yatzi'ajcu'ista'm mi ṉgyøma'nøndyamba mijtzi, sino cøcajsøtyamø o'ca mi nøyinda'm jachø'yupøte tzajpomo.
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Jicø misma hora Masanbø Espiritu Santo'is yaj casøcomø'n Jesús; Jesús nømu:
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 ”Ø ṉgø'omo cyot ø Janda'is mumu tiyø. Ni i'is ji'n comus øjtzi øtz Diosis chøṉ 'Yune, sino ø Janda'is comuspøjtzi. Y ni i'is ji'n cyomus ø Janda sino øtz je'is 'Yune chøṉø, øtz ṉgomuspøjtzi. Solamente i su'nbø ⁿyaj comusø, je'is cyømusque'tpati ø Janda.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Entonces Jesús que'naj vitu'u va'cø 'ya'myaj ñøtuṉdøvø, y jejti ñøjmayaju jana myan eyata'mbø'is:
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Porque mi nøjandya'mbøjtzi; vøti tza'maṉvajcoyajpapø'is y møja'ṉ aṉgui'myajpapø'is sununa'n isyajø lo que nø mi istamupø mijtzi, pero ja isyajø. Y nømna'ṉ sun myañajø mitz nø mi mandamupø, pero ja myañajø.
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Tum aṉma'yopyapø Moisesis 'yaṉgui'mgupit te'nchu'ṉu va' 'yaṉgøva'quis Jesús y ñøjmayu:
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Jesusis ñøjmayu:
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Je'tis 'yaṉdzoṉu Jesús ñøjmayu:
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Jesusis ñøjmayu:
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Pero pø'nis nømna'ṉ sun cyot vyin vøjø y ñøjmay Jesús:
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjmayu:
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 De repente nømna'ṉ myø'n tum Israel pane jicø tu'ṉomo, y jen pya't tzaṉdu'tyøjupø, pero tu'ṉu saya'om cyøjtayu.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Jetsetique't tum levita pøn yospapø masandøjcomo nu'que't tome jicø lugar y isu, y jendi cyøjtacye'tu tu'ṉu saya'omo.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Pero tum Samaria cumgupyøn jendina'ṉ nø vyitque'tu mismo tu'ṉomo, y nu'c tome yajupø pøngø'mø, y isu, y tyoya'nøyu.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Y nu'c je'tecø'mø y vyajtay yaje, y cho'yøjay yaje aceiteji'ṉ y vinuji'ṉ, y yac po'cs ñe' cyopøn y ñømaṉ cojejcu'yomo y jen cuendatzøjcu.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Jyo'pit nømna'ṉ chu'ṉu'øc, ñøput metzcuy tumin nøjayajpapø denario y chi' vø'tøc y ñøjmayu: “Tø cuidatzøjcay yajupø, y mumu lo que tiyø gasto jujche putpa, cuando vitu'que'tpøjtzi, jeni mi ṉgoyojpøjtzi”.
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Entonces Jesusis ñøjay aṉma'yopapø Moisesis 'yaṉgi'mgupit:
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Y aṉma'yopa pø'nis ñøjmayu:
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Entonces cuando nømna'ṉ vyityaj Jesús, tøjcøyaj tum che'pø cumgu'yomo. Y tum yomo ñøyipø'is Marta, je'is tyøjcom yac tøjcøy Jesús.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Y jena'ṉ itque'tu Marta'is tyøvø ñøyipø'is María; y jet po'csu Jesusis cyosocø'mø y cyøma'nøjapyana'ṉ 'yote.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Pero Marta nømna'ṉ yosu afligido, y por eso tyo'møy Jesús y ñøjmayu:
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Pero Jesusis ñøjmay:
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Pero tumbø titi vøj ndø tzøcø. Y Maria'is más vøjpø ti syunu; y ji'n ma yac jøcøjatyøji tiyø nø syunu.
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.