João 6

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jøsijcam Jesús maṉ Galilea majris cyøtu'møṉ. Jic mar ñøyipø'stique't Tiberias.
1 Nati ufunamaim ana veya ta, Jesu Galilee harew isobon rabon rewan rounane (wabin ta Taibirias kukuf.)
2 Y vøti pø'nis maṉ pya'tyaj Jesús porque isyaju jujche chøcpana'ṉ milagro'ajcuy va'cø yac tzocyaj ca'eta'mbø.
2 Naatu sabuw rou’ay gagamin maiyow hi’ufunun hin anayabin sabuw sawusawuwih biyahimaim ina’inan sinaf biyawasih hi’itan isan.
3 Y Jesús qui'm loma chøquicøsi y jiṉ po'csyaju ñøtuṉdøvøji'ṉ.
3 Naatu Jesu yen in oyaw sisibinamaim tit naatu ana bai’ufununayah hina biyanamaim himarir hima.
4 Y nømna'ṉ tyome'aj Israel pø'nis syøṉda'm ñøyipø'is pascua søṉ.
4 Jew sabuw hai Tar Nowaten hiyuw ana veya i na biyubin.
5 Jesús quende'nu y is vøti pøn nø cyønu'cyajupø'is. Entonces Jesusis ñøjay Felipe:
5 Jesu nuw ra’at sabuw rou’ay gagamin maiyow isan hinan itih, naatu Philip ibatiy, “Rafiy menamaim boro tanatobon iti sabuw tanituwih?”
6 Jetse ñøjayu a ver tina'ṉ chamba Felipe'is, porque ñe'c Jesusis qui'psminu que ti maṉba chøqui.
6 Iti i Philip fufunin isan ibibatiy, anayabin i ana notamaim so’obaka i boro abistan nasinaf.
7 Felipe'is 'yaṉdzoṉu ñøjayu:
7 Philip iya’afut eo, “Orot ana baiyan sumar eight ana fofonin tatab rafiy tatutubun sabuw ta’ita’imon tatabituwih i kikimin kwanekwan.”
8 Pero ijtuna'ṉ jen tum Andrés, Jesusis ñøtuṉdøvøque't y Simóṉ Pedro'is tyøvø. Je'is ñøjay Jesús:
8 Imaibo ana bai’ufununayah orot ta, Andrew, Simon Peter tain awan tara’ah eo,
9 ―Yøc ijtu tum ṉga'e ñø'ijtupø'is mosay paṉ cebadapø y metzcuy coque, pero jet ji'ndyet ni tiyø para vøti pøngøtoya.
9 “Kek ta iti’imaim rafiy afu’afusar umat roun naatu siy rou’ab umanamaim hima’am aitin. Baise anotanot boro men nakaram, sabuw i ra’at kwanekwan.”
10 Entonces Jesusis ñøjayu:
10 Nati’imaim samar gewasin tuw inu’in, imih Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih samar yan timarir. naatu sabuw samar yan himarir hima, naatu oro’orotowat hibiyab etei 5,000.
11 Y Jesusis pyøc paṉ y ñøjay Dios yøscøtoya, vye'ndzi'yaj paṉ ñøtuṉdøvø y je'is vye'nayaj todo lo que po'csyajuse, y jetseti vye'ñayajque't coque, chi'yaj tumdum pøn cu'tastasneyajpa'cse'ṉomo.
11 Jesu faraw bai, God ana merar yi, naatu sabuw himarir hima’am faramih, siy bai ef ta’imon sinaf, etei hi’aa yah gadid hai fofonin bai.
12 Cuando cu'tyaj tasemøta'm, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
12 Naatu hai fofonin baib ufunamaim, Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Hi’aa tuturih etei kwaita’ay, men ta kwanihamiy.”
13 Por eso piṉaṉdø'pyaju cyu'tzacyajupø y macvøstøjcay cøvaca piṉyaj paṉ cebadapø sobratzøjcupø cuando cu'tyajujcam.
13 Basit hi’aa tuturih hi’o’on naatu kaifet hibiwanen etei 12, iti i rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamaim sabuw bituwih.
14 Entonces cuando pø'nis isaju milago'ajcuy Jesusis chøjcupø, nømyaju:
14 Iti ina’inan Jesu sinaf sabuw hi’i’itin ufunamaim hibusuruf hi’o, “Turobe iti orot i dinabamon, i namih hi’o’oban na tafaramamaim tit.”
15 Pero Jesusis cyønøctøyøyu que maṉbana'ṉ miñaje vøti pøn va'cø yac aṉgui'myajø y por eso tzu'ṉ tyumgø'y maṉ cotzøjcøsi va'cø jana yac aṉgui'myajø.
15 Jesu itih so’ob boro kafa’imo hinan hinab naatu hinau’kikin ni’aiwob, imih i hamenamo nati efan ihamiy naatu akisinamo yen in oyaw wan.
16 Cuando tza'i'ajnømu, mø'ñaj nø'aṉvini ñøtuṉdøvø.
16 Veya re birabirab ana bai’ufununayah hire hin harew kukuf hitit,
17 Y tøjcøyaj barco'omo tzu'ṉyaju va'cø myaṉyaj nø'cøtumaṉ Capernaum cumgu'yomo. Cuando pi'tzø'ajnømu, Jesús ja ñu'cøtøcna'ṉ.
17 Jesu isan hima hikakaif mar bu’u’um, men na biyah tit, imih wa hibai hiboy hirabon au Capernaum.
18 Entonces pocho'tz pømi sava y syujcølapslapsvøy nø'.
18 Nati ana veya kotar bitufuwan wanawanan hin naatu yabat busuruf ra’at.
19 Como tumø legua mediase'ṉomo nømømna'ṉ myanijatzøcyaj barco cuando isyaj Jesús nø vijtupø nø' vingøsi como si fuera nascøs nø minuse, y nømømna'ṉ ñu'c tome barco'aṉvini, y na'tzemiñaju.
19 Hiboy hitit hire hikuyowen five o six kilometres na’atube hinuwanuw Jesu nahine riy yan bat remor wa isan nan hi’itin yah birubir fafar.
20 Pero je'is ñøjayaju:
20 Baise isah eaf eo, “Ayu o! men kwanabirumih!”
21 Entonces paquichoco'yajyaju pyøjcøchoṉyaj Jesús barco'omo. Y jø'nøti nu'cu barco nø' acapoya nø myaṉyajumø.
21 Imaibo ereyasisir hiu na wa afe’en yen, naatu men yok efan hinot hinanamaim awar hiyut.
22 Pero jut tzu'ṉyajumø Jesusis ñøtuṉdøvø, jiṉ tzø'yajuna'ṉ vøti pøn. Y je'is chi'yaj cuenta que ñøtuṉdøvø tøjcøyajuna'ṉ barco'como y tzu'ṉyajuna'ṉ, pero Jesús ja tøjcøyaj jetji'ṉ barco'omo, y ja itøna'ṉ eyapø barco jinø.
22 Marto, sabuw rou’ay nati harew kukuf rounane hima hinunuwabon wa ta’imon nati’imaim batabat hi’inan, naatu hiso’ob Jesu i men nati wa’amaim isra’at bairi hinamih, baise ana bai’ufununayah akisihimo hinan hi’itih.
23 Pero eyata'mbø barco Tiberias cumgu'yomo tzu'ṉyajupø oyuna'ṉ cøtyaj tome jic lugarcøsi oyumø pyaṉgu'tyaje vøti pønda'm después que ndø Comi'is oyuna'ṉ ñøjay yøscøtoya Dios.
23 Imaibo wa afa Taibiriasine hina efan nati Regah faraw bai igegewasin sabuw bituwih sisibinamaim hirun.
24 Entonces jyo'pit chi'yaj cuenta pø'nista'm que Jesús ja ityøna'ṉ jeni, ni ja ityajøna'ṉ jeni ñøtuṉdøvø. Entonces vøti pøn tøjcøyajque't barco'omda'm va'cø myaṉyaj Capernaum cumgu'yomo. Y jeni nømna'ṉ mye'chaj Jesús jut ijtu.
24 Naatu sabuw wa afe’en hinunuwatet Jesu ana bai’ufununayah bairi men hi’it fa’arih, matah kabiy wa hibow au Capernaum na’at Jesu hinuwih hin.
25 Y cuando pya'tyaj Jesús nø'cøtumaṉ, ñøjayaju:
25 Jesu harew kukuf rewan rounane ma’am hitita’ur, naatu hibatiy, “Bai’obaiyenayan, biyika ina itit kuma’am?”
26 Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju:
26 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu kwanunuwuhu i men ina’inan asisinaf kwa’i’itin isan, baise kwa rafiy kwa’aan ya gagadid isan ayu kwanuwuhu kwanan.
27 U mi yostam yajpapø cutcucøtoya, sino que yostamø nunca ji'n yajepø cu'tcucøtoya lo que mi nchi'tambapø'is ji'n yajepø quenguy. Jetsepø cu'tcuy øtz ma'ṉbø mi ndzi'tame. Øtz pø'nis chøṉ tyøvøta'm, y ndø Janda Diosis cøpi'ṉøjtzi.
27 Bay nati eafe’af isan men kwanabowamih, baise ma’ama wanatowan ana bay isan i raro nanababan, nati bay i Orot Natun boro kwa nit. Anayabin God ayu Tamai ana baibasit nati bay roufaramin isan ana fair ayu itu.”
28 Entonces ñøjayaju Jesús:
28 Imaibo Jesu hibatiy, “Bo aki boro mi’itube anasinaf saise God abistan eo imaim anasinaf?”
29 Jesusis 'yaṉdzoyaju ñøjayaju:
29 Jesu iyafutih eo, “God ana bowabow bow isan i iti. Orot yait God biyafar i kwanitumitum.
30 Entonces Jesús ñøjayajque'tu:
30 Imih i hibatiy, “Ina’inan fairin menatan boro inasinaf aki ana’itin naatu o anitutumi? O boro abistan inasinaf?
31 Porque ndø Janda tzu'ṉgu'ista'm cyu'tyaju cu'tcuy ñøyipø'is maná cuando vityaju'c tøtzønasomo. Como it jaychø'yupø totocøsi: “Tzi'yajtøj cu'tcuy tzajpom mø'nupø va'cø cyu'tyajø”.
31 It ata a’agir arar yanamaim i rafiy wabin manna hi’aa; Buk Atamaninamaim hikirum hi’o’o na’atube, I mar ana rafiy itih hi’aa.”
32 Entonces Jesusis ñøjayaju:
32 Naatu Jesu hai tur eowen eo, “Anababatun a tur ao’owen, “Iti mar ana rafiy kwa kwa’ani’aan i men Moses kwa itimih, baise ayu Tamai rafiy anababatun marane kwa it.
33 Porque pan lo que Diosis chi'papø, jicømete mø'nupø tzajpomo yaj queñajpapø'is nascøspø pøn.
33 Anayabin God ana rafiy i orot yait marane rara’iy sabuw etei tafaram wanawanan yawas ebitih.”
34 Entonces ñøjayaju Jesús:
34 Sabuw hi’o, “Regah iti rafiy i mar etei initi ana’aan.”
35 Y Jesusis ñøjayaju:
35 Imaibo Jesu iuwih eo, “Ayu i yawas ana rafiy. Orot Yait ayu isou enan i boro men kafa’imo bayumih namorob, naatu orot yait ayu isou ebitumatum boro men kafa’imo sikan namamahimih.”
36 Pero como ndzajmayu'mtzi, mitz mi ndø istamu, pero ja mi ndø va'ṉjamda'mø.
36 Naatu iti tur i ao kwanowaraka naatu mata yan kwa’i’itin baise men kafa’imo kwabitutumu.
37 Mumu pøn lo que ndø Janda'is tziyajupø'stzi, maṉba minyaj øtzcø'mø. Y i minba øtzcø'mo, øtz nunca ji'n ma macpø'i ni jujchøc.
37 Sabuw iyabowat ayu Tamai bitu boro ayu isou hinan, naatu orot babin yait ayu isou enan boro men ananun ufun natitamih.
38 Øtz mø'nu øjtzi tzajpomo, ji'ndyet va'cø ndzøc ø ne'c sunbapø tiyø, sino que va'cø ndzøcø lo que syunbase cø'vejupø'stzi.
38 Anayabin ayu marane arara’iy, i men ayu au kok sinaf isanamih, baise orot yait ayu iyunu anan i ana kok anasinaf.
39 Maṉba mi ndzajmatyame lo que syunbapø ø Janda'is lo que cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø jana yac tocoyø ni jutipø pøn je'is tzi'upø. Sino syunba øtz va'cø ⁿyac visa'yajø ultimopø jamacøsi.
39 Naatu orot yait ayu iyunu anan ana kok i iti, sabuw iyabowat ayu bitu etei men ta anikasiy, baise mar yomaninamaim etei’imak anabuwih hinamisir.
40 Maṉba mi ndzajmatyaṉque'te lo que jujche syunba cø'vejupø'stzi. Je'is syunba va'cø queñaj mumu jamacøtoya isyajpapø'stzi y va'ṉjamyajpapø'stzi Diosis chøṉ 'Yune. Y øtz maṉba ⁿyac visa'yaje ultimopø jamacøsi.
40 Anayabin ayu Tamai ana kok i sabuw iyab matah etei Natun akisin ti’i’itin naatu tibitumitum boro ma’ama wanatowan ana yawas hinab; naatu mar yomaninamaim ayu boro anabuwih hinamisir.
41 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju Jesús porque Jesús nømu: “Øjchønø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo”.
41 Imaibo Jew sabuw hibusuruf Jesu isan higam, anayabin i eo, “Ayu i mar ana rafiy.
42 Nømyajque'tu:
42 Basit sabuw hi’o, “Iti orot i Jesu, Joseph natun, hinah tamah i taso’ob. Naatu baise boun i eo’o, Ayu i marane ara’iy.”
43 Por eso Jesusis 'yaṉdzoṉyaju ñøjayaju:
43 Jesu iyafutih eo, “Taiyuw men kwanagam.
44 Ni i ji'n mus ñu'c øtzcø'mø mientras que ji'n yac mijnay qui'psocuy ø Janda Diosis cø'vejupø'is øjtzi. Y o'ca minba øtzcø'mø, øtz maṉba ⁿyac visa ultimopø jamacøsi.
44 Sabuw boro men ayu isou hinan kwaneyan, baise Tamai ayu iyunu anan boro nabonawiyih hinan ayu biyau hinatit; naatu mar yomaninamaim ayu boro ana bora’ahih hinamisir.
45 It jachø'yupø tza'maṉvajcoyajpapø'is jyachø'yajuse: “Mumu pøn Diosis maṉba 'yaṉmayaje”. Jetcøtoya cyøma'nøjayajpapø'is ø Janda'is 'yote, y aṉmayajpapø pøn Dioscø'mda'm, mumu jejta'm maṉba minbø'yaj øtzcø'mø.
45 Dinab oro’orot hikirum hi’o na’atube, ‘Sabuw etei boro God ni’obaiyih. Orot yait Tamai fanan nowar naatu biyanane so’ob ebaib boro ayu isou nan.
46 ”Ni i'is nunca ja is ø Janda Dios, único øtz Diosmø tzu'ṉu, øtz isøjtzi ø Janda Dios.
46 Men yait ta Tamai itin; baise orot yait Godane nan i akisinamo Tamai itin.
47 Viyuṉse mi nøjayndyambøjtzi: O'ca mi ndø va'ṉjamdamba øjtzi, maṉba mi ṉguendam mumu jama.
47 Turobe a tur ao’owen, orot yait ebitumatum, yawas wanatowan i baika.
48 Ø jchøṉ cu'tcuy sajpapø'is mumu pøngøtoya quenguy.
48 Ayu i yawas ana rafiy.
49 Ndø vi'nata'mbø ndø janda'is cyu'tyaju maná tøtzønasomo ityajupø, pero ca'pø'yaju'am.
49 Kwa a’a’agir hai veya, rafiy wabin manna arar yanamaim hibow hi’aa, baise etei himorob.
50 Pero øtz mi ndza'maṉvajcatyamba cu'tcuy mø'nupø tzajpomo que muspa cyu'tyaj pø'nis y ji'n maṉ cya'yaje.
50 Baise rafiy iti i marane ra’iy, sabuw iyab hinab hina’ani’aan boro men hina morob.
51 Øjchøṉø cu'tcuy mø'nupø tzajpomo sajpapø'is quenguy. O'ca aunque jutipø pø'nis cyu'tpa yøṉ cu'tcuy, maṉba quen mumu jamacøtoya. Y cu'tcuy lo que øtz maṉbapø ndzi'i, mismo øjtze sis. Øtz maṉba ndzi'ocuyaj ø sis va'cø yaj ca'tøjø va'cø queñaj nascøsta'mbø pøn.
51 Ayu i yawas ana rafiy, marane hiyafaru are. Orot babin yait iti rafiy na’ani’aan na’at boro nama wanatowan. Iti rafiy i ayu finimu boro anit, saise sabuw boro tafaramamaim yawas hinab hinama.”
52 Entonces Israel pø'nis cyø'o'nøyaju ñe'comda'm nømyaju:
52 Naatu Jew sabuw iti tur hinonowar isan yah so’ar hibusuruf taiyuwih wanawanahimaim higam hikwaris hio, “Iti orot biyan finimin boro mi’itube nitit tana’animih eo?”
53 Entonces Jesusis ñøjayaju:
53 Jesu iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun biyan finimin men kwana’aan naatu ana rara men kwanatomatom, kwa wanawanamaim yawas men ema’am.
54 O'ca mi ⁿvi'capya ø sis y ndo'ṉapya ø nø'mbin, mi ṉgyenba mumu jamacøtoya. Y øtz ma'ṉbø mi yac visa' ultimopø jamacøsi.
54 Orot yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom yawas wanatowan i bai, naatu yomaninamaim ayu boro ana bora’ah namisir.
55 Porque ø sis viyunsepø cu'tcuyete y ø nø'mbin viyuṉsepø ujcuyete.
55 Anayabin ayu biyou finimin i bay anababatun naatu au rara i harew anababatun,
56 Vi'capyapø'is ø sis y tyo'ṉapyapø'is ø nømbin, ø ndzoco'yom itpa y je'tis choco'yom itpøjtzi.
56 orot babin yait ayu biyou finimin na’aan naatu au rara natomatom boro wanawana’umaim nama naatu ayu i wanawananamaim anama.
57 Ø Janda cø'vejupø'is øjtzi, ñe'c quenba y je'is yaj quenba øjtzi, y jetsetique't cu'tpapø'is øjtzi, ⁿyaj quenque'tpati øjtzi.
57 Tamat yawas ana’an i ayu iyunu ana, anayabin i ema’am isan imih, ayu auman ama’am, ef ta’imonaban orot yait ayu biyau’umaim bai eani’aan boro yawasin nama anayabin ayu ama’am isan imih.
58 Øjchøṉ cu'tcuy mø'nupø tzajpomo. Vi'nata'mbø ndø Janda'is cyu'tyaj maná, pero ca'pø'yaju'am. Cyu'tpapø'is yøcsepø cu'tcuy øtz ndzambapø maṉba cyen mumu jamacøtoya.
58 Iti rafiy marane rara’iy i men kwa a a’agir manna hi’aa hibimumurub na’atube’emih, baise o yait iti rafiy boun marane rara’iy inab ina’ani’aan boro inama wanatowan.”
59 Yø'csepø ti cham Jesusis Israel pø'nis cyonocscuy tøjcomo mientras que nømna'ṉ 'yaṉma'yoyu Capernaum gumgu'yomo.
59 Tur iti etei i Capernaum Kou’ay Bar wanawananamaim ma sabuw hai tur eowen i’obaibiyih.
60 Por eso cuando myañaj vøti ñøtuṉdøvø'is nømyaju:
60 Jesu ana bai’ufununayah moumurin na’in tur iti hinonowar hi’o, “Iti bai’obaiyen i fokarin. Yait boro iti tur nanowar nab?”
61 Jesusis ñe'cti myusu que nø ñu'mgø'o'nøyaj ñøtuṉdøvø'is y ñøjayaju:
61 Baise Jesu ana bai’ufununayah abisa isan hio higamigam so’ob naatu iuwih eo, “Tur iti kwanonowar imaim kwa a naniyan ebi’afiy?
62 ¿Tiyacs ma mi ṉgui'pstame cuando maṉba mi ndø istame nøm qui'mu'ctzi tzajpomo jut ijtumøna'ṉtzi vi'na? Øjchøṉø mumu Pø'nis Tyøvøta'm.
62 Bo Orot Natun nayen ana efan marasika ma’am imaim nama kwana’itin boro mi’itube kwanao!
63 Espiritu'is tø yaj quenba, ndø sis ni ticøtoya ji'n yose. Øtz ndzambapø tiyø, Espiritute y ø ondeji'ṉ mi ṉgyendamba.
63 Anun Kakafiyin i yawas ebit biyat i aurin fair en. Iti tur kwa isa a’o i ayub ana tur naatu wanawananamaim i yawas ema’am.
64 Pero vene'aṉbøn mitzta'm ji'n mi ndø va'ṉjamdame.
64 Baise kwa afa iti kwama’am i men kwabitumatum. Anayabin iyab men hinabitumatum naatu orot yait baban na’o Jesu so’obaka.”
65 Y Jesusis ñøjayaju:
65 Ibanak eo maiye, “Anayabin iti isan kwa au’uwi, orot babin boro men asir ayu isou nan kwaneyanamih, baise Tamai ana baibasitamaim boro niwa’an isah naham hinan ayu isou.”
66 Desde jic jamacøsi vøti ñøtuṉdøvø'is chacpø'yaj Jesús, y ja maṉam pya'tyaje.
66 Nati ana veya’amaim ana bai’ufununayah moumurih na’in hihamiy naatu himatabitabir hina’ufut hin.
67 Entonces Jesusis 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju macvøstøjcapyø ñøtuṉdøvø:
67 Jesu ana bai’ufununayah nah 12 ibatiyih. “Kwa auman kwakokok kwanan?”
68 Entonces Simón Pedro'is ñøjayu Jesús:
68 Simon Peter iya’afut eo, “Regah yait isan boro anan? Yawas wanatowan ana tur o akisimo biya ema’am.
69 Y mi va'ṉjamda'mbøjtzi y musta'mbøjtzi que mijtzete Cristo, quenbapø mi Diosis 'yune.
69 Aki abitumatum naatu aso’ob o i Kakafiyin Ta’imon Godane ina.”
70 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjayaju:
70 Imaibo Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12, i ayu arubini, baise kwa wanawanamaim orot ta i demon mowan.”
71 Jesusis chamuna'ṉ Judas, Simón Iscariote'is 'yune. Porque je'is chi'ocu'yaj Jesús 'yenemigocøsi, y Judas macvøstøjca'yombøna'ṉete.
71 (Jesu iti tur eo’o i Judas Simon Iscariot natun isan, Judas i bai’ufununayan nah 12 wanawanahimaim orot ta, yomaninamaim i boro Jesu nayanuw namorob.)

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.