Atos 9

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Saulo nømdøcna'ṉ jyayatzamu va'cø chøcna'chaj vya'ṉjajmyajpapø'is ndø Comi. Nømu que maṉba yaj ca'yaje. Por eso nu'c pane covi'najøcø'mø.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Y vya'cay pane va'cø chøjcay carta Damasco cumgu'yom aṉgui'myajpapø Israel pøn tu'myajpamø. Saulo'is syunu va'cø chi'tøj permiso va'cø mus ñucyaj Jesusis vya'ṉjajmocuy ñø'ityajupø'is o'ca i pya'tpa, que sea pøn, que sea yomo; y va'cø ñønu'cyaj mo'csupø Jerusalén gumgu'yomo.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Jetse Saulo nømna'ṉ myaṉ tu'ṉomo, nømna'ṉ ñu'cto' tome Damasco cumgu'yomo cuando joviti sø'ṉguec tzajpombø sø'ṉgø, y Saulo sø'ngø cucmø tzø'yu.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Y Saulo quec nasomo y myan ote ñøjayupø:
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Y Saulo'is ñøjayu:
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Saulo na'tzu y søtøjtu y ñøjmayu:
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Mientras jetse tujcu, pøn nø myaṉyajupø Sauloji'ṉ te'ndzø'yaju, ja mus oñaj na'tzcu'is. Myañajpana'ṉ ote pero ja isyaj ni iyø.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Te'nchu'ṉ nasomo Saulo. Pero cuando que'naṉvajcu, ni ti ja isø. Por eso jitinømaṉyaj cyø'cøsi ñøtu'ṉis; jetse nu'cyaj Damasco cumgu'yomo.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Jen tu'cay jama ja oy isoye, y ji'na'ṉ cyu'ti ni ji'na'ṉ 'yuqui ni ji'na'ṉ tyo'ṉ ni tiyø.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Damasco cumgu'yomo ijtuna'ṉ tum pøn nø 'yaṉmayupø'is Diosis 'yote ñøyipø'is Ananías. Oy quejay Ananías ndø Comi'is como ñapasyi'omse y ñøjayu:
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Y nøjay ndø Comi'is:
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Y oy quejay Saulo ñapasyi'omse tum pø'nis ñøyipø'is Ananías. Y napasyi'omse Saulo'is is Ananías nø tyøjcøyupø y nø cyojtupø cyø' ñe Saulo'is vyingøsi va'cø yac tzojcay vyitøm.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Jetse ndø Comi'is chajmay Ananías, pero Ananiasis 'yaṉdzoṉu ñøjayu:
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Y yøti min yø'qui je Saulo, y pane covi'najø'is chi'yaj aṉgui'mguy va'cø cøyin ñucyaj mi ⁿ'yo'nøyajpapø'is
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Entonces ñøjay ndø Comi'is Ananías:
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Porque øjti maṉba isindzi' Saulo jujche tiene que va'cø toya'isø maṉba aṉcø chamboy ø onde.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Entonces Ananías maṉu y tøjcøy tøjcomo y cyot cyø' Saulo'is vyingøsi y ñøjayu:
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Jicsye'cti quecyaj vyitø'momo jujche quejsiseta'mbø, y sø'ṉ vyitøm, y te'ñchu'ṉu, y maṉ nø'yøtyøji.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Entonces Saulo cu'tu y pømipøjcu y oy ya'e usyaṉ hora Damasco cumgu'yomo vya'ṉjajmocuy tyøvøji'ṉ.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Y entonces Israel pøn tu'myajpamø Saulo'is chambopyana'ṉ Cristo que jiquete Diosis 'Yune.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Mumu myañajupø'is qui'psyaju ti'ajcuy jetse nø chøjcu y nømyaju:
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Pero Saulo más pømipøjcu y vøjpø qui'psocuji'ṉ chambana'ṉ, y ja mus 'yaṉdzoṉyajø Israel pø'nis Damasco cumgu'yom ityajupø'is. Saulo'is isindzi'yaju myusocuji'ṉ que viyuṉsye Jesús Cristote Diosis cyø'vejupø.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Y cøjtujcam vøti jama, Israel pø'nis tyu'mbajcayaju va'cø yaj ca'yaj Saulo.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Pero Saulo'is myusu lo que jujchena'ṉ nø cyømejcøyaju. Ijtuna'ṉ no'tze cumgu'acapoya entero vocøvitu'is cumguy, y je'tis jyo'cyajpana'ṉ tzu'ji'ṉ jamaji'ṉ ityajumø putcuy va'cø yaj ca'yaj Saulo.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Por eso vya'ṉjamyajpapø'is Jesús ñømaṉyaj Saulo tzu'yi no'tzecø'mø, qui'myaj møji, y møjapø vaca'omo yac votzomø'ñaj a'ṉgomo. Jetse yac poyaju.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Y Saulo nu'c Jerusalén gumgu'yomo y nømna'ṉ syunu va'cø cyøtu'myaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús. Pero mumu nømna'ṉ ña'chaju va'cø tu'myaj Sauloji'n. Ji'na'ṉ vyaṉjamyaje o'ca de veras vya'ṉjamba Jesús.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Entonces Bernabe'is pyøc Saulo y ñømaṉ apostolescø'mø y Bernabe'is chajmayaj apostoles jujche Saulo'is oy is ndø Comi tu'ṉomo y ndø Comi'is 'yo'nøy Saulo. Chajmayajque'tu jujche Damasco cumgu'yomo Saulo'is cha'maṉvajcay Jesusis 'yote jana na'tzcuy.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Entonces Saulo o tzø'y Jerusalén gumgu'yomo, y parejona'ṉ vityajpa jetji'n.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Y Saulo'is jana na'tzcuy cha'maṉvajcapyana'ṉ ndø Comi's 'yote, y 'yo'nøyajpana'ṉ griego ote'omo oñajpapø Israel pønda'm. Jetji'ṉna'ṉ onguipyajpa. Pero je's chøcme'chajpana'ṉ jujche muspa yaj ca'yaj Saulo.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Cuando va'ṉjajmocuy tyøvø'is myusaju que maṉbana'ṉ yaj ca'yaj Saulo, maṉ chacpø'yaje hasta Cesarea cumgu'yomo, y jeni cyø'vejyaj Tarso cumgu'yomo.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús mumu Judea nasomo y Galilea nasomo y Samaria nasomo vøj ityaju; ni i'samna'ṉ ji'n yacsutzøcyaje, va'ṉjajmoyajpa'm mø'chøqui. Cyøna'tzøyajpana'ṉ ndø Comi, y por eso jujche syunbase ndø Comi'is, jetsena'ṉ chøcyajpa. Y Masanbø Espiritu Santo'is yajayaj myaya'cuy va'cø contento ityajø, y masamna'ṉ nø vyøti'ajyaju vya'ṉjamyajpapø'is Jesús.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Y Pedro'is nømna'ṉ 'yocvijtu va'cø tyu'ñaj vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús, y jetse o tyu'ñaj va'ṉjajmoyajpapø ityajupø Lida cumgu'yomo.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Y pya't jiṉ tum pøn ñøyipø'is Eneas que tucutujtay amemna'ṉ ijtupø øṉgu'yomo ca'epø ji'na'ṉ mus vitø.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Y ñøjay Pedro'is:
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Isyaj pøn yac tzojcupø mumu Lida cumgu'yomda'mbø'is y Sarón gumgu'yomda'mbø'is. Y qui'psvitu'yaj ndø Comicøsi.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Y ijtuna'ṉ Jope cumgu'yomo tum yomo vya'ṉjajmbapø'is Jesús ñøyipø'is Tabita. Griego ote'omo ñøjayajpa Dorcas. Yø'ṉis chøcpana'ṉ vøjpø tiyø, vøti cyotzoṉyajpana'ṉ pobreta'mbø.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Cuando Pedro ijtu'øc Lida cumgu'yomo, je yomo Tabita ca'cupya'tu y ca'u. Yac tziṉyaju y cyotyaj møjipø cuarto'omo.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Como Lida cumgu'is tyome'ispa Jope cumguy, cuando vya'ṉjamyajpapø'is Jesús myusyaju que Pedro jena'ṉ it Lida cumgu'yomo, entonces cyø'vejyaj metzpøn va'cø maṉ mye'chaj Pedro. Je'is ñøjayaj Pedro:
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Pedro tzu'ṉu y maṉ jetji'ṉda'm. Cuando nu'cyaj Jope cumgu'yomo, ñømaṉyaj Pedro møjipø cuarto'omo ijtumø ca'upø. Jen cyønu'cyaj Pedro yaṉbajquista'm, vo'yajpana'n y isindzi'ayajpana'ṉ eya cuentata'mbø tucu Dorcasis ña'cupø cuando jetji'ṉdøcna'n ijtu'øc.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Pero Pedro'is yac putpø'yaju cuarto'om ityajupø. Entonces cutquejcu y 'yo'nøy Dios. Y cyøque'nøy ca'upø y ñøjmayu:
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Pedro'is ñuc cyø'cøsi y jyøcøtonde'nu. Ñøvejyaj va'ṉjajmoyajpapø y yaṉbacta'm y yac isyaj yomo visa'upø'am.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Min myusyaj mumu Jope cumgu'yomda'mbø'is jujche tujcu, y vya'ṉjamyaj vøti pø'nis ndø Comi.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Vøti jama oy tzø'y Pedro Jope cumgu'yomo tum pø'nis tyøjcomo ñøyipø'is Simón, vyøjøtzøcpapø'is naca.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.