Atos 8
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Y Saulo'is jetseti syungue'tu va'cø yaj ca'yaj Esteban.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Tumø tzocoy cyøna'tzøyajpapø'is Dios ñømaṉyaj Esteban va'cø maṉ ñipyaje y vøti cyøvo'yaju cyøvejyaju.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Saulo'is yacsutzøcyajpana'ṉ vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, tøcmaye tøjcøyajpana'ṉ ñøputyajpana'ṉ jut pya'tyaju; myocsupø ñømaṉyajpana'ṉ pøn y yomo va'cø syomyajø.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Pero ve'nbø'pøneyajupø maṉyaj cumguñamaye maṉ cha'maṉgejyaj vøjpø ote.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Felipe mø'n Samaria cumgu'yomo y nømna'ṉ cha'maṉvajcayu que Jesús Cristote Diosis cyø'vejupø.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Y tumchocoy cyøma'nøyajpana'ṉ vøti pø'nis tina'ṉ chamba Felipe'is, porque myañaju y isyaju milagro'ajcuy nø chøjcupø.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Porque ijtuna'ṉ vøti ityaju'is yatzi'ajcuy choco'yomo, y Felipe'is ñøpujtayajpana'ṉ yatzi'ajcuy choco'yomo. Yatzi'ajcuy vejpa putyajpana'ṉ. Y tzocyaj vøti ja ityajø'is pyømi va'cø vityajø, y cømø'ṉgaṉyajpapø.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Y casøcomø'ñaj vøti jic cumgupyøn.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Itque'tutina'ṉ tum pøn ñøyipø'is Simón. Más vi'na myus majiquero'ajcuy y 'yangøma'cøyaj Samaria cumgu'yomda'mbø. Ñe'c más myøja'ṉdzambana'ṉ vyin.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Y mumu cyøma'nøyajpana'ṉ aunque sea che'ta'mbø'is, y møjata'mbø'is; sea ja itø'is aṉgui'mguy, sea møja'aṉ aṉgui'mba'is; nømyajpana'ṉ:
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Vøti pø'nis chøjcayajpana'n cuenda jic Simón porque ya'i jama 'yaṉgøma'cøyaju brujo'ajcupit.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Entonces Felipe'is nømna'ṉ chamboy vøjpø ote jujche Diosis 'yangui'mguy, y chamboyu va'cø ndø va'ṉjam Jesucristo. Y vøti pø'nis vya'njamyaju y nø'yøyaju; tanto pønis, tanto yomo'is.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Y ñe' Simonis vya'ṉjamgue'tuti, y nø'yøcye'tuti y o pya't Felipe. Simo'nis isu ji'n ndø isipø tiyø y myøja'ṉ milagro'ajcuy nø chøjcupø Felipe'is, y joviseti isu y ñømaya'u.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Entonces Jerusalén gumgu'yom ityajupø apostolesis myañaju que Samaria cumgu'yomda'mbø'is pyøjcøchoṉjayaj Diosis 'yote, y apostolesis cyø'vejyaj Pedro y Juan va'cø myaṉyaj Samaria cumgu'yomo.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Cuando nu'cyaju, Pedro'is y Jua'nis o'nøyajpana'ṉ Dios para jic cumgupyøngøtoyata'm va'cø pyøjcøchoṉyaj Masanbø Espiritu Santo.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Porque ni icøsna'ṉ ja otøc mø'ni Masanbø Espiritu, na más que oyumna'n nø'yøyaje ndø Comi Jesusis ñøyicøsi.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Entonces Pedro'is y Jua'nis cyotyaj cyø' jetcøsta'm, y pyøjcøchoṉyaj Masanb'ø Espiritu Santo.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Y is Simo'nis nø cyojtupø cyø' eyata'mbøcøsi apostolesis y pyøjcøchonyaj Masanbø Espiritu Santo, y Simo'nis vyinbø'jayaj tumin.
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 Ñøjmayaju:
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Entonces Pedro'is ñøjmay Simón:
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Ji'n mus mi ⁿyosay yøcsepø yoscuy, ja it mi ṉguenda yøcsepø yoscuyomo, porque mi ndzocoy ji'ndyet vyøjpø Diosis vyi'naṉdøjqui.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Por eso qui'psvitu'ø va'cø mi ndzac yøcsepø yatzitzoco'yajcuy, o'nøy Dios o'ca jovisyeti sunba mi ⁿyaj cotocojaye yatzipø mi ṉgui'psocuy.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Porque ndzi'pa cuenta que yatzi'ajcu'is mi ñøtzøcpa, y como tacapyø tiyø ji'n ndø suni, jetse Diosis ji'n mi syujnay mi ṉgui'psocuy.
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Entonces 'yaṉdzoṉ Simo'nis ñøjayu:
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Y Pedro'is y Jua'nis chamyaju que ndø Comi'is 'yote viyuṉete y jet chambucsyaju. Entonces vitu'yaj Jerusalén gumgu'yomo. Y Samaria nasomo cumguñamaye nømna'ṉ chamboyaj vøjpø ote mientras cøtyaju.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Ndø Comi'is 'yangelesis 'yo'nøy Felipe ñøjayu:
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Entonces Felipe tzu'ṉu y maṉu. Ijtuna'ṉ tum Etiopía nasombø eunuco, gobierno'is pyøn aṉgui'mbapø pønete, tesorerona'ṉete, cuando tum yomo ñøyipø'is Candace møja'ṉ aṉgui'mbana'ṉ Etiopía nasomo. Oy Jerusalén gumgu'yomo va'cø cyøna'tzø'yoya.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Nømna'ṉ vitu' pocsupø cyarreta'omo y nømna'ṉ tyu'nay tza'maṉvajcopapø Isaiasis libro.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Y Masanbø Espiritu Santo'is ñøjay Felipe:
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Entonces popya maṉ Felipe y cyønu'c tome carreta. Carreta'ombø pø'nis nømna'ṉ tyu'n tza'maṉvajcopapø Isaiasis libro, y Felipe'is ñøjmayu:
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Y ñøjayu:
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Nømna'ṉ tyu'numø Diosis 'yote jachø'yupø nømbamø:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Porque probrepø pønete, ja chøcayaj justicia.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Y gobierno'is pyø'nis ñøjay Felipe:
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Entonces Felipe'is cha'maṉvactzo'tz totojaye nø tyu'nupø que Jesuse nø chamu jujche o tuqui, y jetse Felipe'is cha'maṉvajca'ṉøyu jujche Jesusis tø yaj cotzocpa
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Y nømna'ṉ myaṉyaj tu'ṉomo y nu'cyaj ijtumø nø', y gobierno'is pyø'nis ñøjayu:
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Felipe'is ñøjayu:
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Entonces pø'nis yac te'ndzø'y carreta y mø'ñaj myechcø'i nø'omo, Felipe y gobierno'is pyøn; y Felipe'is ñø'yøy pøn.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Y qui'myajujcam nø'omo, ndø Comi'is 'Yespiritu Santo'is ñuc Felipe y ñømaṉu; y gobierno'is pyø'nis ja isø'am jut maṉu. Pero je gobierno'is pyø'nis syeguitzøc tu'ṉajcuy, casøpya maṉu.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Pero Felipe istøju Azoto cumgu'yomo. Nømna'ṉ cyøjtu y cha'mingøt vøjpø ote mumupø cumgu'yomo hasta que nu'c Cesarea cumgu'yomo.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.