Atos 5

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Y ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Ananías y yomo'is ñøyina'ṉ Safira. Je'is mya'ayajque't nas.
1 Orot wabin Ananias aawan Sapphira hairi auman hai sawar turin hiya’aitit sabuw hitubun.
2 Veneti cyoyoja yaj quejayu y vene 'yaṉgøvø'nayu va'cø ñe'c ñøyosa, y nømdina'ṉ myusque't yomo'is. Veneti ñønu'cay cyoyoja y chi'yaj apostoles.
2 Naatu kabay turin i botan, aawan i so’ob, naatu i ana baibasit auman iwa’an, turinawat bai in tur abarayah nahimaim ihouw ra’iy.
3 Pero nøjay Pedro'is:
3 Peter Ananias isan eo, “Aisim Satan not kakafin dogor wanawanan yaru’uy Anun Kakafiyin matanamaim ifuwen, a me hitutubun kabay turin o isa ibotan?
4 Antes mi ⁿma'aj nas, muspana'n mi nøc yosøyø mi sunbase mi ne'ṉgø. Y cuando mi ⁿma'aju, muspana'ṉ mi yac yosay cyoyoja mi ne'c mi sunbase. ¿Ti'ajcuy mi ṉgui'ps mi ndzoco'yomo va'cø mi angøvø'nay vene cyoyoja? Dios mi sujtzayu, que ji'ndyet pøn.
4 Inaso’ob iti me i o nowa, baise o a baibasitamaim sabuw hitubun, naatu sabuw hitutubun ufunamaim iti kabay i o nowa. Aisim iti na’atube isinaf? O men orot ifuw, baise God ifuw.”
5 Y myanu'cti Ananiasis jetse, quec nasomo y ca'u. Y møja'n na'tzco'ñaj mumu lo que myañajupø'is jujche tujcuse.
5 Ananias tur iti nonowar ana maramaim an uy re morob, sabuw etei’imak tur iti hinonowar hai hibir ra’at.
6 Entonces miñaj soca, cyeteyaj tucuji'ṉ, ñømaṉyaju, maṉ ñipyaje.
6 Oro’orot boubuh hina hirun biyan hibai hisum hibai hin rahemaim hiyai.
7 Cøjtumna'ṉ como tu'cay hora, tøcøy Ananiasis yomo. Ji'na'ṉ nø myusu tina'ṉ tujcu.
7 Three hours na’atube sasawar ufunamaim aawan babin na tit, i men so’ob Ananias isan abisa mamatar.
8 Pedro'is ñøjay yomo:
8 Peter babin ibatiy, “Ku’o gewas anowar, aaw airi a me hitutubun baiyanaban ana fofonin iti kwabai?” Babin iya’afut eo, “Me hitutubun ana baiyan etei i nati.”
9 Pedro'is ñøjayu:
9 Peter babin isan eo, “Aisim aaw airi kwaibasit, Regah Anunin kwarutubun? Oro’orot iyab o aaw hibai hin hiya’iy i nati etawanamaim tebatabat o hina’abar kwananamih.”
10 Jicsye'cti quejque'tuti yomo Pedro'is cyosocø'mda'm y ca'que'tuti. Tøjcøyaj soca y pya'tyaj ca'upø y ñøputyajque'tu maṉ nipyajque'te tu'mbac jyayaji'ṉ.
10 Mar ta’imon babin Peter anamaim ra’iy rab morob, oro’orot boubuh hina hirur babin morob inu’in hi’itin hi’abar hin aawan sisibinamaim hiyai.
11 Y mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús møja'ṉ na'chaju y mumu myañajupø'is jujche oy tuqui na'chajque'tu.
11 Sawar iti mamatar ekaleisia sabuw naatu sabuw afa auman iti tur hinonowar hi’oror sa’irih naatu hai hibir ra’at.
12 Diosis chi'yaj apostoles musocuy va'cø chøcyaj vøti milagro'ajcuy y ji'ndø isyajepø tiyø sone pø'nomo. Y mumu tu'myaju Salomo'nis cyoredojromo tumbø qui'psocuji'ṉ.
12 Tur Abarayah ina’inan naatu baifofofor moumurih maiyow sabuw wanawanahimaim hisisinaf. Naatu baitumatumayah hai rou’ay mar etei i Solomon ana sebosebomaim hiruru’ay.
13 Pero ni jutipø eyapø pø'nis ja ñø'itøna'ṉ pyaqui choco'yajcuy va'cø tyu'myaj jetji'ṉ. Pero cumgupyø'nis myøja'ṉomgotzøcyajpana'ṉ apostoles.
13 Orot babin ufunane men karam boro hitakofanih, basit baitumatumayah hai gewasih isan sabuw wabih hibobora’ara’ah.
14 Más vøti'ajyajpana'ṉ vya'njamyajpapø'is ndø Comi; vøti tøjcøyajpana'ṉ ndø Comicø'mø, tanto pøn, tanto yomo.
14 Naatu orot babin iyab Regah hibitumatum hina hirun kou’ay yayababar yen ra’at.
15 Y cyotyajpana'ṉ ca'eta'mbø calle'omda'm øṉgucyøsi y patacøsi maṉbamø cøt Pedro, va'cø cyøcøjtay ca'eta'mbø aunque sea Pedro'is cyømø'ṉis.
15 Rou’obow nati’imaim sabuw sawusawuwih hi’abaren hitit ef gagamih yah emo’em afe’eh naatu ir yah hi’i’inuwih, saise Peter tanan ana youn afa tafahimaim tarabon isan.
16 Y tzu'ṉyajque'tu vøti pøn eyata'mbø cumgu'yomda'm tome isyajpapø'is Jerusalén gumguy, y nu'cyaj Jerusalén gumgu'yomo. Ṉømiñajpana'ṉ ca'eta'mbø y yatzipø espiritu'is yacsutzøcyajupø; y cøyin dzocyaju.
16 Sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay, naatu bar merar afa Jerusalem sisibinamaim hima’am hai sabuw sawusawuwih naatu afa afiy kakafih hitoun buriburih hima’am hibuwih hinan etei’imak hiyayawasih.
17 Entonces møja'aṉ pane covi'najø y mumu lo que jetji'ṉna'ṉ ityajupø vøti qui'syca'yaju. Yø'ṉista'm saduceo'is va'ṉjajmocuy ñø'ityajuna'ṉ.
17 Firis Gagamin ana ofonah etei naatu Sadducee hai kou’ay bairi hibusuruf tur abarayah isah yah so’ar hibobowen, naatu sinafumaim hiyai.
18 Por eso ñucyaj apostolesta'm y syomyaju.
18 Tur Abarayah hibow hifatumih naatu hibuwih hin dibur bar gagaminamaim hiyariyih.
19 Pero ndø Comi'is yangelesis oy 'yaṉvajcay tzu'i preso aṉdyun y ñøputyaj apostoles y ñøjayaju:
19 Baise gugumin wanawanan Regah ana tounamatar na etawan etei botawiyen tur abarayah iunawiyih hitit, iuwih eo, Tounamatar tur abarayah dibur barane botaitih|alt="angel frees the apostles from the prison" src="cn01911b.tif" size="col" loc="Act 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19-20"
20 ―Maṉdamø, y te'ndzø'tyam masandøjcomo y tzajmayaj mumu pøn yøn aṉma'yocuy tø yaj quendambapø'is.
20 “Kwanan Tafaror Bar gagamin wanawanan kwanabat iti yawas boubun ana tur tutufin sabuw etei hai tur kwana’owen.”
21 Myañaju'cam jetse, tøjcøyaju y aṉma'yoyaju. Emøc tu'myaj pane covi'najø y mumu jetji'ṉna'ṉ ityajupø. Ñøvejyaj aṉgui'myajpapø y mumu Israel tzambønda'm va'cø tu'myajø. Entonces cyø'vejyaj policía va'cø maṉ mye'chaj apostoles preso'omo.
21 Mar sibisib auman tur abarayah Tafaror Bar wanawanan was efanamaim hibusuruf sabuw hi’obaibiyih.
22 Pero nu'cyaj policía y ja pya'tyaj jeni. Vitu'yaju maṉ chamyaje que ja ityaja'am jeni preso'omo.
22 Baise hina dibur baremaim hititit hibouyuwih naatu ma’utenayah hai ukwarih himatabir maiye hina hai tur hio’wen hio,
23 Ñøjayaju:
23 “Aki an dibur bar atitit etawan etei i tufatufbonen naatu etawan ma’utenayah auman hibatabat ai’itih, baise etawan abobotawiyen i men yait ta nati bar wanawananamaim atita’urimih.”
24 Myañaj yøcsepø ote møja'aṉ pane covi'najø'is y masandøjcomo aṉgui'mbapø'is y pane covi'najø'sta'm; y maya'yaju; ji'na'ṉ myusyaje ti más maṉba tuqui.
24 Firis ukwarih naatu Tafaror Bar kaifenayan hai ukwarin iti tur hinonowar etei hai kasiy ra’at hio, “Iti orot isah abisa matar?”
25 Entonces oy nu'c tum pøn oyu'is cyotzame y ñøjayaju:
25 Rubira’e orot ta na run eo, “Kwananowar oro’orot kwabow dibur kwaya’aya i Tafaror Bar wanawanan sabuw tibi’obaibiyih.”
26 Entonces maṉyaj aṉgui'mba y policía y maṉ mye'chaj apostoles. Ja ñømiñaj obligado, porque na'chaj aṉgui'mbata'm que maṉbana'ṉ pyu'ṉyaj tza'pit vøti pø'nistam.
26 Naatu kaifenayan ukwarin ana orot afa bairi hin tur abarayah hibuwih bairi himatabir maiye, men hifair o hikwararihimih, anayabin sabuw agimamaim borabirabih hirouw hibir.
27 Ñønu'cyaj apostoles, y presentatzøcyaj tu'myajupø aṉgui'mbapø'is vyi'naṉdøjqui. Y møja'aṉombø pane covi'najø'is cyø'ocva'cyaju.
27 Tur Abarayah hibuwih hina hirun Kaniser (Sanhedrin) nahimaim hibat naatu Firis Gagamin ibatiyih eo,
28 Nøjayaju:
28 “Aki tur fokarin maiyow ao fafari iti orot wabinamaim sabuw men kwani’obaiyih, naatu baise kwa abai’obaiyen i tit Jerusalem wanawanan sabuw etei tenonowar, naatu kwakok iti orot momorob ana ubar aki bain isan kwayayamatat.”
29 Entonces 'yandzoṉyaj Pedro'is y eyata'mbø apostolesis, ñøjayaju:
29 Peter naatu tur abarayah afa bairi hiyafutih hio, “Aki i God fanan anab men orot fanahimih.
30 Mismo Dios lo que ndø jandatzu'ṉgu'ista'm oyupø vya'ṉjamyaje, je'is yac visa' Jesús cuando mitz oyu'cam mi ma'mga'tam cucyøsi.
30 It ata a’agir hai God Jesu kwa onaf tafanamaim kwa’onaf kwa’asabun momorob i morobone God bora’ah maiye,
31 Y mismo yøṉ Jesús Diosis yac møja'ṉo'maju ñe'c chø'na'nomo va'cø møja'ṉ aṉgui'mø, y va'cø yaj cotzojcoya; va'cø chi' qui'psocuy Israel pønda'm va'cø mus qui'psvitu'yajø; va'cø yac tzu'ṉayaj cyoja Diosis.
31 God bora’ah yen uman ana asukwafune ima’an, bonawiyenayan naatu baiyawasayan matar, saise Israel sabuw hai ef nabotawiy dogor baikitabiren naatu notawiyen hinab.
32 Jetseta'mbø tiyø øtz ndzamda'mbøjtzi, y Masanbø Espiritu Santo jetseti chamgue'tpa. Y yøṉ Espiritu Santo chi'pa Diosis cyøma'nøjapyapø'is 'yote.
32 Aki i iti sawar hai sifrubonayah, naatu sabuw iyab hibifanabow isan God Anun Kakafiyin bitih auman siftirurubon.”
33 Aṉqui'myajpapø'is myañaju jetsepø ote nø chamupø Pedro'is, y vøti qui'syca'yaju. Sunbana'ṉ yaj ca'yaj apostoles.
33 Kaniser sabuw iti tur hinonowar ana veya, gagamat yen bufutih hikokok kwanekwan i boro tur abarayah hita’asbunih.
34 Pero tum pøn te'nchu'ṉ angui'myajpapø'omo, ñøyipø'is Gamaliel, fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is. Jet 'yaṉma'yopyana'ṉ Moisesis 'yaṉgui'mgucyøsi y cumgupyø'nis vyøcotzøcjajpana'ṉ. Je'is 'yangui'myaj policía va'cø ñømaṉyaj apostoles a'ṉgomo usyaṉ hora.
34 Baise Pharisee orot wabin Gamaliel, ofafar bai’obaiyenayan, sabuw etei iti orot hikakakafiy, kou’ay wanawanan misir iuwih tur abarayah hibuwih hitit ufunamaim mar kafai hibat.
35 Entonces ñøjmay Gamaliejlis aṉgui'mbata'm:
35 Naatu imaibo Kaniser iuwih eo, “Taituwau Israel, abisa iti orot isah kwayayakitifuw mata toniwa’an gewas kwananotabo kwanasinaf.
36 Porque vi'na ijtuna'ṉ pøn ñøyina'ṉ Teudas, y nøm ñe'cø que møjapønete. Tu'myaj jetji'ṉ como cuatrocientos pønsye'ṉomo. Pero yaj ca'tøj Teudas y mumu lo que opø'is pya'tyaje maṉyaj emøc yø'qui jeni; ni ti jay chøcyajø.
36 Kwananot iti boro’omo Theudas tit orot gagamin ta rouw eorereb naatu oro’orot etei 400 na’atube hikofan, Baise hi’a’asabun ana veya ana bai’ufununayah etei hitaragiy nanabin hin, naatu ana kou’ay re rumoromorob sawar.
37 Y más jøsi'jcam ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Judas, Galilea nasomo tzu'ṉupø, cuando oy japøjcoñømi. Vøti pø'nis o pya'tyaje. Pero ca'que'tuti jicø, y mumu lo que opø'sti pya'tyaje maṉbø'yaju yø'qui jeni.
37 Nati ufunamaim Judas Galilee orot sabuw hibiyab ana veya tit, sabuw bow kou’ay busuruf, baise i auman hi’asabun naatu ana bai’ufununayah hitaragiy nanabin hin.
38 Y yøti mi ndzajmatyamba øjtzi va'cø ni ti jana mi ndzøjcatyam yøṉ pønda'm. Tzactamø va'cø myaṉyajø. Porque o'ca yøṉø aṉma'yocuy y yoscuy pø'nis señe, maṉba cøyaje.
38 Isan imih abisa iti boun emamatar isan au’uwi, iti orot kwaihamiyih, naatu kwa’uwih ten, anayabin orot ana notane hinayakitifuw hinasisinaf na’at boro nasawar.
39 Y o'ca Diosis señe, ji'n mus mi ⁿyaj cøyajtamø u'tyem Dios mi nøṉguiptamu.
39 Baise Godane nanan na’at, kwa men karam boro kwana’otanih, kwa boro taiyuw God bairi kwanabiyow kwana’itin.”
40 Y vyø'møyajuti'am jetji'ṉ y ñøvejyaj apostoles, y yac nacstochøcyajtøju y 'yaṉgui'myaju va'cø jyana tzajmayaj ni iyø Jesusis 'yaṉma'yocuy. Y jetse chøcøpø'yaj apostoles.
40 Tur Abarayah hi’afih hirun naatu hirouw. Imaibo tur fokarin maiyow hi’uwih naatu hiofafarih Jesu wabin men hinao rerereb, naatu hi’uwih hai au ubar hin.
41 Jejta'm casøyaju porque Diosis myusu que vøjta'mbø pønete y por eso Diosis syunu va'cø ñøcøtyaj toya Jesuscøtoya.
41 Tur Abarayah Kaniser hihamiyih hitit naatu ereyasisir auman hin, anayabin Jesu wabinamaim hibi’akir i igewasin kwanekwan.
42 Pero mumu jama masandøjcomo y tyøcnamaye ji'na'ṉ nitu'yaje va'cø 'yaṉma'yoyajø y va'cø cyotzamyaj Jesucristo.
42 Mar etei Tafaror Baremaim naatu hai baremaim sabuw hibi’obaiyih naatu tur gewasin Jesu Keriso isan sabuw hai tur hi’o’owen.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.