Atos 27
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Entonces aṉgu'mba'sta'm qui'pscøpoyaju va'cø cø'vejta'møjtzi Italia nasomo barco'omo va'cø maṉdamø. Tzi'ocuyajtøj Pablo y eyata'mbø nø cyoqueñajtøjupø soldado covi'najøcøsi ñøyipø'is Julio. Pyartido lo que je'is 'yaṉgui'myajpa ñøjayajpana'ṉ Augusto'is ñe.
1 Aki au Italy na’at na isan hinot hiyayabuna ufunamaim Paul naatu dibur sabuw afa bairi hibuwih Rome baiyowayah hai orot ukwarin babanamaim wabin Julius umanamaim hiya’i. Caesar baiyowayah orot hai kou’ay wabin Aiwob ana Baiyowayah. |alt="map" src="Paulrome.tif" size="col" ref="Acts 27.1"
2 Ijtuna'ṉ jeni tum barco Adramitio cumgu'yomo tzu'ṉupø. Ijtuna'ṉ listo va'cø chu'ṉø va'cø maṉ Asia nasomo. Je'tomo tøjcøtya'møjtzi y tzu'ṉda'møjtzi. Ijtuna'ṉ øtzji'ṉ Aristarco Tesalónica cumgu'yombø. Tesalónica cumguy Macedonia nas co'aṉjajme'om ijtu.
2 Aki wa tafaram Adaramitiamane na batabat abai, iti wa i Asia wanawanan awar etei run titamih nununuw abai. Masedonia orot wabin Aristakus ana tafaram Thessalonica i auman is ra’at bairi an.
3 Y jyo'pit nu'cta'møjtzi Sidón cumguyomo. Mø'chøqui ñømaṉ Pablo como vøjpø pønse Julio'is, y chi' lugar va'cø myaṉ 'yamigo'is tyøcmøta'm va'cø chi'tøj lo que ti nø syunupø.
3 Anan marto Sidon arun, Julius, Paul isan i igewasin, baibasit itin ana ofonah bainanawanihimih itih ana kokok abisa baibaisin isan iu.
4 Je'nø tzu'ṉdam maṉdam barco'omo, y aṉna'yomo tzø'y Chipre cucnas, porque sava'is ji'na'ṉ yaj cøjtam emøc.
4 Nati’imaim atit maiye ana, baise yabat kufuti, imih aki wa abai ai kewakew Cyprus nuw sisibinamaim isinfafari anunuw an.
5 Jetse vijta'mø majromo cøjtatyam Cilicia nas y Panfilia nas y nu'ctam Mira cumgu'yomo Licia nas co'aṉjajme'omo.
5 Anunuw anan i atit are Silisia naatu Pamfilia hai riy yan foun autubun arabon ana Maira arun Laisia wanawanan.
6 Y pya'tu jiṉ soldado covi'najø'is Alejandría cumgu'yombø barco nø myaṉupø Italia nasomo. Je'tom yac tøjcøtya'møjtzi.
6 Nati’imaim Julius orot ukwarin Alexandria hai wa ta au Italy nununuw tita’ur, basit aki imaim yara’ahi.
7 Vøti jama tu'ṉajta'møjtzi choc choc, y penavini nu'ctam tome Gnido cumgu'yomo. Entonces como ji'na'ṉ mus cøjtamø porque suj vitu'tamø ancø sava'is, por eso Creta cucnasomo ndzi'tam velta, tome Salmon nascøsi.
7 Veya moumurih maiyow efamaim aremor, yabat rabi auman awani ayey ana bar merar Sinidus anatabir. Baise yabat i ra’at men karam boro mutufor atanunuw, imih aki Kurit nuw isinfafari anunuw Samone sisibin rounane.
8 Con trabajo cøjtam acapoya y nu'cta'møjtzi nøjayajpamø Buenos Puertos tome Lasea cumgu'yomo.
8 Kufuti auman awani tor rewarewan anunuw ana efan wabin Umabibin imaim atit, bar merar Lasea sisibinamaim Umabibin imaim arun.
9 Jetse tocotya'møjtzi vøti jama y peligrona'ṉ va'cø tu'ṉajtam nø'cø'mø, porque mana'ṉ nu'c ji'n vyøjpø tiempo. Por eso Pablo'is jetse chajmayaju,
9 Nati’imaim veya manin maiyow ama naatu busurufin maiye na isan yabat i ra’at re sakirafut. Anayabin gagar ana veya i mar etei notawiyen ana hiyuw ufunamaim ebubusuruf. Imih Paul imatnuwih eo,
10 ñøjayaju:
10 “Oro’orot ayu ai’itin it tanatit tananan i boro kakafin wan tanamara’at, wa boro nataseb, sawar etei boro tanisaroun naatu it auman boro tanamorob.”
11 Pero soldado covi'najø'is más vya'ṉjajmayu lo que chajmayajupø ñøvitpapø'is barco y barco comi'is, y ni ja vya'ṉjajmayaj Pablo'is chajmayuse.
11 Baise baiyowayan hai orot gagamih Julius, Paul ana tur men nowar, baise wa ana kaifenayan, naatu wa matuwan abisa hio hai tur i’ufunun.
12 Y como ji'n vyøj lugar va'cø jiṉ cøjtatyam pacac aṉsøṉ, por eso vøti pø'nis jyajmba'tyaju que vøjø va'cø tzu'ṉdam jeni y va'cø ndzøjquistamø a ver o'ca muspa nu'ctam Fenice cumgu'yomo, y jen va'cø cøjtatyam pacac ansøṉ. Jiṉ Creta cucnasombø lugar quenbamø jama qui'mgucyøsi nu'cyajpamø barco.
12 Naatu nati awar wa rouwin rarab siba’u imaim ma isan men igewasin, imih orot etei hai kok i boro wa hitimtawiy takakaram na’at atarabon Phoenix imaim rarab siba’u atama. Phoenix awar i tafaram Kurit wanawanan naatu nati awar i gewasin anayabin umabibin oyaw na’atune veya ere’er boro ina’itin nare.
13 Cuando choc choc popyana'ṉ sava va'cø sujnømaṉdam jut sunbamø maṉdamø, cyomo'yajpana'ṉ que muspana'ṉ ndzøctam chamyajuse. Ñøqui'myaj barco'is tø'ṉgupyø cho'ṉdzø'cuy, y aṉgacøpotyam Creta cucnas.
13 Waruw kikimin gurufune tarsisin, orot hinotanot abisa hio i mamatar, imih aumor hitain hiyen naatu rarar hibora’aten Kurit dones sisibin akutitiy.
14 Pero ni ja mastøc ya'i maṉu'øc barco, pocho'tz pømipø sava ñøjayajpapø Nordeste.
14 Baise men yok yabat gagamin wabin wowog oyawane babin re.
15 Syujnøpoy barco sava'is, y jetse ja musø maṉdamø porque sava'is sujvitu'ta'møjtzi, y jetse ni ti ja mus ndzøctamø.
15 Wa rab, aki bai kewakew run maiye isan abiwa’an men karam basit yabat wan amara’at atit are.
16 Y jetse sujtongøjtam che'pø cucnasis syaya'omo ñøyipø'is Clauda. Jiṉ ji'na'ṉ más pømi cøt sava. Y jeni penapit nøqui'mdam che'pø barco møjapø barcocøsi.
16 Baise anunuw ana nuw kikimin wabin Kauda guruf na’atune bat aki sisibin umabibin isinfafari, naatu hifafair wa kikimin uranane atain yen,
17 Cyotqui'myajujcam che'pø barco, vyatyaj møjapø barco møjtzapø tzayji'ṉ va'cø jana yajø. Pero como na'chaju utyem ma tøjcøtyam nø'cheja'omo ijtumø po'yo, por eso ñømø'nayaj barco'is lyona y jetse chacyaju va'cø ñømaṉ barco sava'is.
17 murab hibow hikiktatan gaigiwas, wa afe’en baginayah yabat buwih run Libia dones yen yara’ahih hirouw hibir, basit rar hitaiyen hire wa bat earuw.
18 Y jena'ṉ nø sujnøvijtam na'ñchaṉbø sava'is, y jetcøtoya jyo'pit ñøputyaj vene chømi pyatzpø'yaj nø'cø'mø.
18 Yabat i wan fus kubar rouw in marto, naatu wa afe’en sabuw sawar hibow hisrouruwen riy yan hire.
19 Y tu'cay jamapit ne'c nømbujtam barco'is yac yosyajpapø tiyø, mbatzpø'taṉgue'tuti'tzi.
19 Naatu veya baitaunin i wa ana sawar afa: rar, murab, koutataren, naatu boy i hibow taiyan hitaiyen hire.
20 Jetse vøti jama ja ista'møjtzi ni jama ni matza y na'nchaṉna'ṉ popya sava y nømna'ṉ ṉgui'pstamu que ji'nna'ṉ maṉ cotzoctame.
20 Tafaram etei gugum aki sumar, daman men a’itah veya manin maiyow yabat kutuw rouw inan aki etei akasiy yawas isan anotanot ai not etei sawar.
21 Pero cuando ijtuna'ṉ vøti jama ji'na'ṉ ṉgu'jtamemø, entonces Pablo te'ndontzu'ṉ je'tista'm cyujcomo y nømu:
21 Orot nati wa afe’en veya bai’ab ama yabat rarabi bay men yait ta eaan, Paul misir nah yan foun bat eo, “Oro’orot kwa gewasin ayu fanau kwatanowar Kurit tatama’am iti sawar boro men hita’af naatu boro men ta yababan tab.
22 Pero yøti øtz mi ndzajmatyamba va'cø mi mbyaquitzoco'yajtamø, porque ni jutipø pøn yø'c tø ijtamuse ji'n maṉ cya'e, unico barco maṉba yaje.
22 Baise boun i kwa abifefeyani koufair kwanab, anayabin kwa orot etei boro men ta inamorobomih. Wa akisinamo boro natafofor na’unun.
23 Porque ma'tøc tzu'i øtzji'ṉna'ṉ te'nu tum angeles cyø'vejupø Diosis, øjchøṉ je Diosis ñe, y jet ⁿyosapapø'tzi.
23 Fai gugumin God ayu aru, naatu God ayu akwakwafir i ana tounamatar iyafar ayu sisibu’umaim bat,
24 Angelesis nøja'yøjtzi: “Uy ña'tze Pablo. Tiene que va'cø mi nu'c møja'ṉ aṉgui'mbapøcø'mø. Yøti cøma'nøyø. Mi ṉguentacøsi Diosis maṉba yaj cotzocyaj mumu lo que nø myaṉyajupø mitzji'ṉ yøṉ barco'omo; ji'n maṉ cya' nø'cø'm ni tumø”.
24 naatu iuwu, ‘Paul men inabir, o i boro Caesar nanamaim ubar hibit hinibabatiyi. God i ana kabeberamaim sabuw iti bairi wa afe’en kwanan hai yawas etei o umamaim ya, imih boro men yait ta namorob.’
25 Jetcøtoya mi mbyø'nista'm, ni ti u maṉ mi ṉgui'pstamu. Porque øtz va'ṉjajmba Dios que maṉba tuqui lo que tzajmayuse angelesis.
25 Imih oro’orot koufair kwanab! Anayabin ayu God abitumitum abisa eo anonowar na’atube boro nasinaf.
26 Pero tiene que va'cø tø tzø'tyam patzpø'u cuenta tum cucnasomo.
26 Baise it i boro narabit tanan nuw ta ana donesamaim boro nayara’ahit.”
27 Pero cuando cøjtumna'ṉ metza semana y nømna'ṉ sujnømaṉdyam øjta'm sava'is Adria majromo, cuctzu'omo barco nø ñøtu'ṉajyajupø'is ni'aṉjajmyaju que nømna'ṉ tyome'aj nas.
27 Yabat rabi Mediterenean tor yan areremor fur rou’ab sawar veya 14 baib ana veya nati ana gugumin imaim wa afe’en baginayah naniyah hibaib aki i ana tafaram abiyubin.
28 Y myujquisyaj jujche'ṉomna'ṉ jøṉ nø', y myujquisyaju que ips sajomdina'ṉ jøṉu. Usyña cøtyajque'tu myujquisyajque'tu, y yøjtay sajomdimna'ṉ jøṉu.
28 Basit murab hibai aumor hi’utan hitaiy re taiy hifufufum ana fofonin i 40 metres naatu hima kafai naatu hifufun maiye hi’tin i 30 metres.
29 Y como na'chaj usyñana'ṉ va'cø nu'cyajø tza'cøtøcmø, por eso yac mø'ñaj barco'is jyøsmø macsycuy tø'ṉguy va'cø jen yac te'ndzø'y barco; y suñajpana'ṉ va'cø yac sø'ṉbø'nøm pronto.
29 Naatu hai bir i ra’at yabin yabat boro wa nab anan ar afe’en nayara’ah, imih aumor etei kwafe’en wa uranane hitaiyen hire naatu mar saise to isan hima hiyoyoban.
30 Y nømna'ṉ syun pyoyaj ñøtu'ṉayajpapø'is barco, y nømna'ṉ ñønu'mø'ñaj che'pø barco majromo como que maṉbana'ṉ yac mø'ñaj tø'ṉguy barco'is vyi'nomo.
30 Imaibo wa afe’en bowayah wa baihamiyin bihiramih hima hiyakitifuw. Naatu wa kafai hirufam harew yan hitaiy re, hitifuwen wa nanane aumor baitaiyin hitarouw hitanan i aunah hitanamih.
31 Pero Pablo'is ñøjayaj soldado covi'najø y eyata'mbø soldadota'm:
31 Baise Paul baiyowayah hai orot ukwarin bobonawiyih naatu baiyowayah iuwih eo, “Iti wa afe’en bowayah wa afe’en men hinama’am na’at, kwa etei i men karam boro yawas kwanab.”
32 Entonces soldado'is jyajcayaj chay nø jyø'mø'ñajupøji'ṉ che'pø barco, y yaj quecyaj che'pø barco nø'cø'mø.
32 Basit baiyowayah kaiy hibow wa kafai ana murab hi’afuw naatu hitumar e’aruw in.
33 Cuando nø tye'ñchu'ṉdzo'tzu'øc sø'ṉgø, Pablo'is chajmayaj mumu pøn va'cø cyu'tyajø y ñøjayaju:
33 Mar sibisib auman, Paul orot etei iuwih eo, “Kwa i bay kwanaa, anayabin bay en kwama’am boun fur rou’ab sawar naatu ya wanawanan i men abisa ta ema’am.
34 Jetcøtoya øtz mi va'ṉgatya'mbøjtzi va'cø mi ⁿ'yuctamø ṉgyu'jtamø va'cø mi mbyømipøctamø. Porque ni tum ji'n ma tocoy mi ṉgo'cøvay.
34 Imih abifefeyani bay kwanaa fair kwanab, arib boro men ta nata’uy nare nakasiyomih.”
35 Yøcse nømujcam, pyøc pan y ñøjay Dios yøscøtoya mumu pø'nista'm vyi'naṉdøjqui, y vye'nujcam pan, ñe'c cyø'scho'tzu.
35 Paul iti eo ufunamaim rafiy bai orot etei nahimaim God ana merar yi, imasib naatu busuruf eaan.
36 Jicsyejcam mumu paquichoco'yajyaju y cyø'syajque'tuti.
36 Etei hi’itin koufair hibai naatu etei’imak bay afa hibow yah hirutan.
37 Ijtamuna'ṉø barco'omo doscientos setenta y seis pønda'm.
37 Naatu aki nati wa afe’en anan nai etei i 276.
38 Cu'tyajujcam, pyatzpø'yaj trigo tzømi majromo va'cø jyøñjøñaj barco.
38 Orot etei bay hi’aa yah biw ufunamaim, wheat nati wa afe’en hi’iuin hibow harew yan hitaiyen hire wa kerer.
39 Cuando sø'ṉbø'nømujcam, ni ja ispøcyaj tiyø nasete. Isyaj acapoya jut ji'n más nø myicsimø nø', y ijtumø playa ja ityømø tza'. Jen sunbana'ṉ chøjquisyajø o'ca muspa yac tøjcøyaj barco.
39 Mar totoririb ana veya wa afe’en baginayah dones men hi’inan, baise umabibin ana dones hi’itin naatu wa hibai hisinaftobon nati dones yen baitet ra’ahin isan hinunuw.
40 Y jyajcayaj tø'ṉgu'is chay lo que cho'ṉdzø'pyapø'is barco, chacyaj tø'ṉguy majromo. Y pyu'pø'ayaj barco'is me'nvitu'u'is chay va'cø mus yac maṉyaj barco jut nø syunumø va'cø nø mya'ṉøyajø. Yaj qui'mayaj barco'is vyi'nomo lyona va'cø ñuc sava'is. Jetse maṉ va'cø viyuṉ nu'c playa'omo.
40 Wa ana aumor hi’afuw tai yan hi’in naatu gunig ana murab au ta’imon hirufam, imaibo rar hibora’ah wa bai aki au dones anunuw arun.
41 Pero nu'c barco tumøcøtpamø metzcupyø nø', y jen pajquinduc barco. Barco'is vyin nu'c nascøs jojmo mientras ya'itøc acapoya va'cø pyutø. Jetse barco'is vyin møtøtcøne'cu po'yo'omo mientras barco jøsmø yajtzo'tzu pømipø nø'ta'mgø'is.
41 Baise wa nunuw rur yabat rab mamay yan yen naatu yara’ah nanane re tatab bai’etaw isan men karam, naatu uranane yabat rab tagurugurus.
42 Entonces quipsyaju soldado'is va'cø yaj ca'yaj nø cyoqueñajupø ni jutipø va'cø jyana pyu'nbutø.
42 Baiyowayah dibur etei rouw morob isan hiyakitifuw, men hikok boro hitataiy dones hitayen hitabihir.
43 Pero soldado covi'najø'is sunbana'ṉ yaj cotzoc Pablo, y ya'inducyaj soldadota'm ni tumø va'cø jyana yaj ca'yajø. Soldado covi'najø'is 'yaṉgui'myaju muspapø pyu'ñajø va'cø pyu'nbutyaj vi'na va'cø putyaj aṉboya;
43 Baise baiyowayah hai orot gagamin i Paul tiyawas imih baiyowayah abisa hinot hio i eotanih, naatu iuwih eo, “O yait itaiy isoso’ob wan kukununuw kure kutaiy kwen dones kuyen.
44 y eyata'mbø va'cø pu'nbutyaj tablacøsi o barco'is ti jana ticøsta'm. Y jetse mumu cotzocyaju putyaj aṉboya.
44 Naatu afa i boro uf hinare wa rab tatagurugurus rebarebah afe’eh hinayen hinataiy hinarun.” Aki iti na’atube asinaf etei yawasi ataiy an dones yan ayen men yait ta morob. Wa tafofor hire au dones tetataiy|alt="shipwrecked people making for shore" src="cn02045B.tif" size="col" loc="Act 27.44" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.44"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.