Atos 17
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Cøtyajumna'ṉ Anfípolis cumgu'yomo y Apolonia cumgu'yomo, nu'cyaj Tesalónica cumgu'yomo. Jena'ṉ it Israel pøn tu'myajpamø.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Chøcpaseti Pablo'is, tøjcøy jetji'ṉda'm. Y tu'cay sapøjcuy jama'omo cha'maṉvajcayaju jachø'yuse Diosis 'yote.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Cha'maṉvajcayaju y isindzi'yaju que jachø'yuse que Cristo tiene que va'cø toya'isø y va'cø visa'ø cuando ca'ujcam. Nøm Pablo:
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Vene'ṉomo je'tista'm vya'ṉjajmyaju y tu'myaj Pablo y Silasji'ṉ. Ityajuna'ṉ vøti pøn lo que ji'ndyet Israel pøn pero cyøna'tzøyajpapø'is Dios y vya'ṉjajmyaju. Vøti covi'najøta'mbø yomo'is vya'ṉjajmyajque'tuti.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Pero ji'n vya'njajmoyajepø Israel pøn qui'syca'yaju, y yac tu'myaj yatzita'mbø pøn calle'om jargan vityajpapø, y jetji'ṉ tu'myaj vøti pøn y so'natejyaj cumguy. Nu'cyaj Jaso'nis tyøcmø y maṉbana'ṉ pyu'ṉaṉvac tyøc. Sunbana'n ñøputyaj Pablo y Silas cumgupyø'nis vyi'naṉdøjqui.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Pero como ja pya'tyaj jen Pablo y Silas, entonces jyøcøcøtøjcøyaj Jasón eyata'mbø va'njajmocuy tøvøji'ṉ y ñønu'cyaj cumgu'yombø aṉgui'mbacø'mø y vejaṉgøtyaju, cyøsujtzøyaju y nømyaju:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Y Jaso'nis yac tøjcøyaj tyøjcomo. Pero mumu yøṉ pø'nis qui'sayajpa møja'aṉ aṉgui'mbapø Cesajris 'yaṉgui'mguy. Nømyajpa que it eyapø møja'aṉ aṉgui'mbapø ñøyipø'is Jesús.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Jetse yac so'natejyaj vøti pøn y aṉgui'mbata'm cuando cyøsujtzøyaju que ji'n cyøna'tzøyaj møjaṉ angui'mbapø César.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Pero chi'yaj tumin Jaso'nis y eyata'mbø'is, y jetse chøcøpø'yaju.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Jicsye'cti va'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm tzu'cøsi yac maṉyaj Pablo y Silas va'cø myaṉyaj Berea cumgu'yomo. Cuando nu'cyaj jiṉø, tøjcøyaj Israel pøn tu'myajpamø.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Yøṉø tu'myajpapø'is ñø'oyaj más vøjpø chocoy que ji'n Tesalónica cumgu'yomda'mbø'is, porque pyøjcøchoṉjayaj ote vøjpø qui'psocuji'ṉ. Tumdum jama tyu'nme'chajpana'ṉ jachø'yupø Diosis 'yote, va'cø 'ya'myaj yøcsepø tiyø a ver o'ca viyuṉsepø tiyete.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Jetsemete vøti pø'nis vya'ṉjajmyaju. Vya'ṉjajmyaj vøti yomo'is lo que ji'ndyet Israel yomo'is lo que mumu cumgupyø'nis vyøcotzøcyajpapøna'ṉ, y vøti pø'nis lo que ji'ndyet Israel pø'nis vya'njamyajque'tu.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Y myusyaj Tesalónica cumgu'yomda'mbø Israel pø'nis que jetsena'ṉgue't Berea cumgu'yomo chamgøpucsyaj Dios 'yote Pablo'is. Entonces Tesalónica cumgu'yomda'mbø maṉyaj jiṉø Berea cumgu'yomo y yac so'natejyaj cumgupyønda'm, qui'sayaj Pablo.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Por eso yøti yøti vya'ṉjamyajpapø'is Jesús yac maṉyaj Pablo hasta ijtumø mar. Pero Silas y Timoteo tzø'yaj Berea cumgu'yomo.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Opø'is ñømaṉyaje oy chacpø'yaj Pablo hasta Atenas cumgu'yomo, y Pablo'is cyø'vejayaj ote Silas y Timoteo jiṉ va'cø myaṉyajque'tati pronto. Y jetse opø'is chacpø'yaj Pablo vitu'yajque'tu.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Mientras nømna'ṉ jyo'cyaj Pablo'is Atenas cumgu'yomo, 'ya'mu que tas cumguy comi chøquiji'ṉ, y maya'u y qui'syca'u choco'yomo.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Jetsemete Pablo'is 'yo'nøyaj Israel pønda'm tu'myajpamø y 'yo'nøyajque't eyata'mbø cyøna'tzøyajpapø'is Dios. Y tumdum jama 'yo'nøyajpa jutipø pøn pyatpa plaza'omo.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Ityajuna'ṉ jeni pøn qui'psocu'yoyuse chøcpa'is vyin, veneta'mbø 'yaṉmayajpapø'is epicúreo aṉma'yocuy; y veneta'mbø 'yaṉmayajpapø'is estoico aṉma'yocuy. Je'tis 'yo'nøyaj Pablo. Tum nømbana'ṉ:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Entonces ñømaṉyaj Pablo lugajromo ñøyipø'is Areópago opamøna'n tu'mnømi. Y ñøjayaj Pablo:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Porque øjta'm manda'møjtzi ji'n ndø ṉgøñøctøyøyitamepø tiyø mitz ndzambase. Su'nba mustam tiyøṉ yøṉø.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Jetse nømyaju porque Atenas cumgu'yomda'mbø'is, y eyata'mbø cumgu'yomda'mbø'is jejyajpapø'is jiṉø, más que ni jutipø tiyø sunbana'ṉ chamyajø y cyøma'nøyajø lo que ja myañajøpøtøc tiyø.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Entonces Pablo te'nu Areópago cujcomo y nømu:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Porque cuando nømna'ṉø cøt calle'omo, ⁿisø mitz ṉgonocstambamø, y mba't tum altar ijtupøcøs jachø'yupø: “Yøṉete altar ji'n ndø comusipø Diosis señe”. Pues øtz nø mi ndza'maṉvajcatyam yøti jic Dios mi ṉgøna'tzøtyamba sin que ji'n mi ṉgomustamepø.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 ”Jiquete Dios lo que chøjcupø'is tzap y nasacopac y mumu tiyø lo que ti ijtupø tzajpomo y nascøsi. Como nas y tzap Diosis señe, Diosis ni ji'n ñøc'ijtøy masandøc pø'nis chøjcupø cyø'ji'ṉ.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Ni jujche ji'n mus ndø cotzoṉ Dios ndø cø'ji'ṉ, porque ni ti'is ji'n chøjcay falta. En cambio ñe'c tø tzi'pa ndø quenguy y tø yac je'pøcpa. Mumu ti tø tzi'pa Diosis.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 ”Y Diosis chøc mumu pøn tumbø nø'pin døvø va'cø ñøc ijtøpø'yaj mumu nasacopac. Ñe'c vi'nati qui'psminu jujchøcpø tiempo'omo y jutipø lugajromo maṉba tø ijtam nascøsi.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Jetse chøc Diosis va'cø ndø quipsme'tztam ñe'cø, y va'cø ndø qui'psisø a ver o'ca ndø mba'tpa Dios. Porque viyuṉse Dios ji'n ya'i, tome it tumdum pø'nis vyi'nomo.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Porque je'tis tø yaj quendamba, tø yac micstamba, y tø yac ijtamba. También veneta'm mijtzom jayajpapø'is nømyajque'tuti jetse. Nømyaju: “Porque también tø øjtzi Diosis tø 'yuneta'm”. Jache'ṉomo jyayaju; y øtz nømgue'tpøjtzi:
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Siendo que Diosis tø 'yuneta'm, ji'n mus tø qui'pstamø que Dios oropøte o platapøte o tza'pøte. Porque jetseta'mbø, pø'nis chøcyajpa segun lo que jujche ñe' qui'psyajpase.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Pero cøjtupø tiemp'omo cuando ji'na'ṉ myusyaje'øc jujchepøt Dios, Diosis jetse yac tzø'yaju. Pero yøti Diosis nø 'yaṉgui'myaj mumu pøn mumu nasvindumø va'cø qui'psvitu'yajø.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Porque Diosis cyoqui'psu'am jujchøcpø jama ñe'c maṉba cyøme'chaj vøjø mumu pøn cyojapit. Y Diosis cyojtu'am jic pøn jutipøji'n manba cøme'tzoye; y yac musyaj viyuṉsye mumu pøn iyete, porque yac visa'u cuando ca'u.
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Cuando mañaju que oy visa' ca'upø pøn, vene'aṉbø'nis syijcayaju: eyata'mbø nømyajque'tu:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Entonces Pablo tzu'ṉ je'tomda'm.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Pero veneta'mbø'is maṉ pya'tyaj Pablo y vya'ṉjamyaju. Entre ñe'comda'm ijtuna'ṉ Dionisio, aṉgui'mbapø pønete Areopago'omo; tum yomo ñøyipø'is Dámaris; y jetseti eyata'mbø maṉ pyatyaj Pablo.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.