Atos 19
Francisco León Zoque NT (ZOS_TBL) vs AAI
1 Mientras que ijtuna'ṉ Apolos Corinto cumgu'yomo, Pablo emøc o cøt ijnømumø møjmø y nu'c Efeso cumgu'yomo y pya'tyaj jiṉ 'yaṉmayajpapø'is ndø Comi'is 'yote.
1 Apollos Corinth ma’am ana veya Paul tafaram ta ta oyaw wanane run tit remor na Ephesus tit. Nati’imaim bai’ufununayah sabuw afa titaurih.
2 Pablo'is 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju: ―¿Oy mi mbøjcøchoṉdam Masanbø Espiritu Santo cuando mi va'ṉjajmdamu'øc? Pero je'tis ñøjmayaju: ―Pues ji'nø nø mandamu o'ca it Masanbø Espiritu Santo.
2 Naatu bai’ufununayah ibatiyih, “Kwabitumatum ana maramaim Anun kakafiyin re iwani?” Hiya’afut hio, “Aki nati Anun Kakafiyin ana tur men kafa’imo hio anowar.” |alt="map" src="Pauljr3.tif" size="col" ref="Acts 19.2"
3 Entonces Pablo'is ñøjayaju: ―Cuando mi ñø'yøndyamu, ¿jujchepø nø'yø'ocuy mi mbøjcøchoṉdamu? Y je'tis ñøjayaju: ―Jua'nis ñø'yø'ocuy.
3 Basit Paul ibatiyih, “Bo kwa bapataito i menatan kwabai?” Hiya’afut hio, “John Baptist nowan.”
4 Y ñøjayaj Pablo'is: ―Viyuṉsye Jua'nis ñø'yøyaju como seña que qui'psvitu'yaju. Pero también chajmayaj pøn va'cø vya'ṉjamyaj maṉbapø mini jøsi'cam, jetemete Cristo Jesús.
4 Paul iuwih eo, “John ana bapataito i dogor baikitabiren kakafih hibihamiyen isan. Naatu orot ta wabin Jesu i ufunamaim nan baitutumin isan iuwih.
5 Cuando myañajujcam chamuse Pablo'is, oy ñø'yøyaje ndø Comi Jesusis ñøyicøsi.
5 Tur iti na’atube eo hinonowar ufunamaim etei Regah Jesu wabinamaim bapataito hibai.
6 Entonces Pablo'is cyot cyø' jetcøsta'm y nu'c jetcøsta'm Masanbø Espiritu Santo. Y oñajpana'ṉ eyapø ote'omo nuṉcatøc ja 'yoñajøse, y tza'maṉvajcoyajpana'ṉ.
6 Naatu Paul uman tafah yara’aten yoyoban ana veya Anun Kakafiyin re iwanih menah botabir tur ta ta hio naatu tur Godane nan hi’orerereb.
7 Ityajuna'ṉ como macvøstøjcaṉbønsye'ṉomo myumaṉgø'tya'm lo que nø'yøyaju.
7 Orot nah etei i 12 iti kou’ay wanawanan.
8 Entonces tøjcøy Pablo tu'myajpamø Israel pøn, y tu'cay poya oyu, o cha'maṉvajcayaj Diosis 'yote jana na'tzcuy, cha'mindzi'yaju jujche aṉgui'mbase Dios, va'cø vyø'møyajø.
8 Paul Kou’ay Bar run itafofor sumar tounu wanawanan sabuw bairi hio, God ana aiwob isan sabuw iuwih dogoroh rouw tafofofor.
9 Pero veneta'mbø'is ja syuñajø y ja vya'ṉjamyajø, y topa'o'nøyaj Diosis 'yaṉma'yocuy vøti pø'nis vyi'naṉdøjqui. Entonces Pablo tzu'n jetcø'mda'm nø 'yaṉmayajupø'ji'ṉ y tøjcøyaj Tirano'is tyøjcomo porque jen anmayoñømbana'ṉ. Y jen oy cha'mindzi'yaj ndø Comi'is 'yote tumdum jama.
9 Baise sabuw afa dogoroh fokar, men kafa’imo hikok boro hititumatum naatu bebeyanamaim Regah ana ef gewasin isan tur kakafih maiyow hi’o. Basit Paul ihamiyih naatu bai’ufununayah buwih bairi hin. Veya matan yimo Tyrannus ana bai’obaiyen efanamaim ma bi’obaibiyih.
10 Metza ame o aṉma'yoy jetse. Por esomete mumu ityajupø'isna'ṉ Asia nasomo myajnayaj ndø Comi'is 'yote. Tanto Israel pø'nista'm, tanto ji'ndyet Israel pø'nista'm cyøma'nøjayaju.
10 Iti na’atube ma sinaf kwamur rou’ab sawar, naatu sabuw etei nati Asia wanawanan Jew naatu Ufun Sabuw etei Regah ana tur hinowar.
11 Y Diosis chi' Pablo musocuy va'cø chøc milagro'ajcuy y ji'n ndø isipø tiyø.
11 Paul wanawananamaim God ina’inan fokarih maiyow sisinaf.
12 Hasta payu y tucu oyupø Pablo'is vyingøsi ñømaṉyaju y cyotyaj ca'epøcøsi. Entonces tzocyaj ca'eta'mbø, y yatzi'ajcuy putyajpana'ṉ je'tomda'm.
12 Paul ana agesaf naatu ana faifuw i biyan gubamin hibai hin sawusawuwih biyah hiyayanowahih i hiyayawas naatu afiy kakafih auman i hibibihir.
13 Y ityajuna'n vityajpapø Israel pøn ñøputyajpapø'is yatzi'ajcuy. Y veneta'mbø je'is chøjquisjo'yaju va'cø chajmay Jesusis ñøyi pøngø'mø ijtupø'omo yatzi'ajcuy va'cø pyutø, ñøjmayaju: ―Mi aṉgui'mba Jesusis ñøyicøsi lo que Pablo'is chambo'papø va'cø mi mbyutø.
13 Jew sabuw afa bar merar ta ta hirun hitit sabuw iyab biyahimaim afiy kakafih hitar sumih hima’am Regah Jesu wabinamaim hinununih. Naatu hai tur i iti na’atube hio, “Demon kakafih hinununih seven Paul ana orot wabin Jesu isan ebibinan i wabinamaim kwa abi’a’ari kwatit!”
14 Ijtuna'ṉ tum Israel pøn pane covi'najø ñøyipø'is Esceva. Cu'yayna'ṉ it Esceva'is 'yune. Y je cu'yapyø Esceva'is 'yune'is chøjquisjo'yaju jetse va'cø ñøputyaj yatzi'ajcuy.
14 Naatu Jew hai Firis Gagamin wabin Skeva natunatun etei seven i iti na’atube auman hisisinaf.
15 Pero 'yaṉdzoṉ yatzi'ajcu'is ñøjayaju: ―Jesús ispøcpøjtzi. Y muspøjtzi iyete Pablo. Pero mijta'm, ¿inda'mete?
15 Baise afiy kakafin iuwih eo, “Jesu i ayu aso’ob naatu Paul auman i ayu aso’ob, bo kwa iyab?”
16 Y pøn yatzi'ajcu'is ñøc ijtøyupø, je'is ñøquipyaj pøn nø syunupø'isna'ṉ nøputyajø, y tøpnu'cyaj jetcøsta'm y cyønu'cayaju y yac poyeputyaj tøjcomo nicotacsyita'mbø y yacsutzøcyajtøjupø.
16 Naatu orot nati afiy kakafih hiwan ma’am misir bow yow tar, hai faifuw seb nunih ufun hitit segar biyah ererara ana bar hihamiy hibihir.
17 Y mumu ityajupø'is Efeso cumgu'yomo, tanto Israel pø'nis, tanto ji'ndyet Israel pø'nis, oy myusyaj ti ose tuqui, y o na'chaje mumu jejta'm y vyøcotzøcyajpana'ṉ ndø Comi Jesusis ñøyi.
17 Jew sabuw etei naatu Ufun Sabuw etei iyab nati Ephesus wanawanan hima’am iti tur hinonowar ana veya, etei yah birubir fafar, naatu Regah Jesu Keriso wabin bora’ara’aten gagamin maiyow hitin.
18 Y vøti pøn vya'njamyajpapø'is Jesús tu'myaju y chamyaju lo que tiyø yatzitzoco'yajcuy chøcyajpana'ṉ vi'na.
18 Sabuw moumurih na’in iyab hina bai’ufununayah himamatar bebeyanamaim hitit abisa kakafin hisisinaf isan etei hi’e’en.
19 Y vøti chøcyajpapø'isna'ṉ brujo'ajcuy ñønucyaj brujo libro; pyoṉbø'yaj mumu pø'nis vyi'naṉdøjqui. Nøputyaj cuenta jujchena'ṉ valetzøcpana'ṉ libro, y put cincuenta mil platapø tumin valetzøcyajpa.
19 Sabuw moumurih na’in iyab hikwerakwer hai buk hibow hina hibutuw naatu sabuw etei matahimaim hi’afusar. Naatu buk ta’ita’imon hai baiyan hibiyab i 50,000 drachma ana fofonin. Paul Efasis hai kwerakwer buk hi’afusar bat i’itah|alt="Paul watching Ephesians burn books" src="cn02003B.tif" size="col" loc="Act 19.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.19"
20 Jetse vøti pø'nis cyøma'nøjayaju y pyøjcøchojṉayaj ndø Comi's 'yote; y jetse pømi o yos ndø Comi 'yoteji'ṉ.
20 Sinaf fairih iti himamataramaim Regah ana tur tasasar tit naatu busuruf ra’at ana fair bai yen.
21 Cøjtu'cam yøcsepø tiyø, qui'psmin Pablo'is choco'yomo va'cø myaṉ Jerusalén gumgu'yomo. Pero vi'na sunbana'ṉ vijtocøtpø' Macedonia nas y Acaya nas. Nømu: ―Después oyu'ca'mtzi Jerusalén gumgu'yomo, Roma cumguy nø'ø sun a'misto'que'ta.
21 Sawar iti himamatar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Akaiya naatu Masedonia tafaram hairi wanawanahiwat remor na. Naatu na Jerusalem titamih ana not bogaigiwas eo, “Iti tafaram anabinanawan ufunamaim ayu boro anan Rome ana’itin.”
22 Entonces oy cyø'vejyaj Macedonia nasomo metzcuy oyupø'is cyotzoṉyaje, tum ñøyipø'is Timoteo y tum ñøyipø'is Erasto. Mismo Pablo oyutøc ya'ye Asia nasomo.
22 Basit ana baibais orot rou’ab Timothy, Erastus hairi iyafarih hin Masedonia wanawanan hima, i baise veya au gagaminaka Asia wanawanan imaim ma.
23 Jic jama'omo oy maya'aṉ so'natejcuy, o qui'sayaj jetsepø aṉma'yocuy ñøtu'ṉajyajpa'is.
23 Nati ana veya’amaim yare kakafin anababatun Ephesus wanawanan matar, anayabin Regah ana Ef isan.
24 Porque ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Demetrio, plataji'ṉ yospapø. Yospa tyøvøji'ṉ je'is chøcyajpana'ṉ che'pø masandøc tzøqui, chøjcaṉgøpujtøjayajpana'ṉ Diana'is myasandøc. (Diana yomopø cyomi tzøquite.) Je masandøc tzøqui mya'ayajpana'ṉ y gyanatzøcyajpana'n vøti tumin.
24 Orot wabin Demetrius silver imaim sawar ebu’ur temamatar i nati’imaim ma’am. Iti orot i god babin wabin Artemis ana kwafiren gagamin ana yumatabe, silver amaim bu’ur sabuw hitotobon. Naatu nati bowabowamaim kabay gagamin maiyow bai ana sabuw isah rur.
25 Demetrio'is vyejtu'myaj ñe'cji'n yosyajpapø, y ne'ti yosyajpapø pero mismo yoscu'yomo. Ñøjayaju: ―Mbyønda'm, mustamba mijtzi que yø'csepø yoscuy va'cø ndø tzøcø, ndø ganatzøcpa vøti tumin.
25 Basit ana bowayah etei e’af ayuwih naatu sabuw afa i bairi hai bowabow ta’imon auman e’af hiru’ay iuwih eo “Au sabuw kwanaso’ob, ata bowabow iti’imaim kabay gagamin tatain erur.
26 Nø mi istamuse y mandamuse jujche chøcpase yøṉ pø'nis ñøyipø'is Pablo; que ji'n solo Efeso cumgu'yomo, pero casi mumu Asia nasomo, yøṉ Pablo'is yac tzacyajpa va'ṉjajmocuy vøti pøn. Nømba que ji'ndyet ndø comi lo que ndø tzøctambapø ndø cø'ji'n.
26 Naatu boun iti orot Paul abisa esisinaf i kwa taiyuw matamaim kwa’itin naatu tainimaim kwanonowar, god orot umahimaim tibiwa’an i men kafa’imo godamih.” Tur iti na’atube eo i orot babin moumurih maiyow yah ikitabir. Iti sawar i men Ephesus wanawanan akisin emamatar, baise Asia wanawanan etei kafa’imo nisawar.
27 Por eso it peligro'ajcuy maṉba ocyaj yøṉ ø ⁿyoscutya'm, y tø na'tztamba que maṉba myenos chøcyajque'tati møja'aṉ yomopø ndø comi Diana'is myasandøc; aunque cyøna'tzøyajpa Diana mumu Asia nasomda'mbø'is y mumu nasvindumøta'mbø'is. Pero jetse maṉba yaj je'is myøja'ṉo'majcuy.
27 Iti ata bowabow i kakafin wanawanan run naatu ata bowabow wabin boro na’af, men wabit akisin na’af, baise god babin Artemis ana kwafiren bar gagamin auman boro yabin en namatar. Naatu sabuw nati Asia wanawanan, naatu tafaram wanawanan sabuw etei iti god babin hikakafiy hikwakwafir boro nuhih nabur.”
28 Jetse myañaj chamuse Demetrio'is y vøti qui'syca'yaj plata yosyajpapøji'ṉ, vejyaju nømyaju: ―Myøja'ṉombøte Diana Efeso cumgu'yombø'is ñe'ta'm.
28 Sabuw hiru’ay hima iti tur hinonowar higagamat himisir hiwow hio, “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe gagamin.”
29 Jetse tumø cumguy so'natejyaju, ñucyaj Caiyo y Aristarco, Macedonia nasomda'mbø, Pablo'is ñøtuṉda'm, y ñømaṉyaju. Tumøpø qui'psocuji'ṉ poyetøjcøyaju opamø tu'mnømi.
29 Basit nati bar merar gagamin wanawanan uruw ra’at, na hibuyuw ne hibuyuw hinunuw. Masedonia orot rou’ab Gaius Aristakus hairi Paul bairi hinanawan hinan hibuwih hinunuw hin sabuw hai rou’ay efan gagaminamaim hitit.
30 Pablo'is sunbana'n tyøjcøy vøti pø'nomo, pero vya'ṉjajmocuy tøvø'is ja yac tøjcøyajø.
30 Paul akisin i kok sabuw nahimaim tatit, baise bai’ufununayah hi’otan.
31 Ityajuna'ṉ Pablo'is 'yamigota'm Asia nasomda'mbø covi'najø. Je'is cyø'vejay ote va'cø jyana tøjcøy Pablo vøti pø'nomo.
31 Nati tafaram wanawanan hai orot gagamih, iyab Paul ana ofonah auman tur hiyafar hifefeyan men hikok boro tan kou’ay ana efan gagaminamaim yumatan ta’ototait.
32 Eyata'mbø vejyaju que yø'cse chøc ji'quis, eyata'mbø vejyaju que ji'ndyet jetse; jetse suniti vejaṉgøtyaju, casi mumu ji'na'n myusyaj ticøtoya nø tyu'mnømu.
32 Nati ana veya’amaim kou’ay ana efanamaim uruw i na’at, sabuw afa nati’imaim i tur ta hiwow hio, sabuw afa ni’imaim ibo tur ta hiwow hio. Naatu sabuw au moumurihika i men kafai hiso’ob aisim hina iti kou’ayamaim hitit.
33 Entonces Israel pø'nis myatz tøjcøyaj Alejandro va'cø te'n vøti pø'nis vyi'nomo, va'cø chamø ti nø syun man chamø. Alejandro'is chøc seña cyø'ji'ṉ va'cø yac vøṉneyajø,
33 Naatu Jew sabuw afa Alexander hibonawiy hitit nahine bat, naatu sabuw afa roube’aten tur hitin, imaibo Alexander umanamaim sabuw rutanih awah fot naatu i taiyuwin wasfafarin isan ana tur eo.
34 Pero cuando myusyaj Alejandro que Israel pønete, (como Israel pø'nis ji'n vya'ṉjamyaj Diana, por eso) mumu vejaṉgøtyaj tome metza hora, tu'mbac vejyaju nømyaju: ―Myøja'ṉombøte Diana Efeso cumgu'yombø'is ñe'ta'm.
34 Baise nati veya’amaim i hi’inan Alexander i Jew orot, imih sabuw etei au ta’imon hiwow sawar ta’imon isan hio inan hours rou’ab sawar. “Ephesus ana god Artemis akisinamo i turobe Gagamin!”
35 Al fin secretario'is yac vøṉneyaj vøti pøn y nømu: ―Efeso pø'nista'm, mumu pø'nis myusyajpa que mi Efeso cumgu'yomda'mbø'is mi ṉgüendatzøctamba myøja'ṉombø Diana'is myasandøc, y je'is chøqui lo que quejcupø nasomo tzajpom tzu'ṉupø.
35 Inan yomaninamaim bar merar ana kirumayan sabuw rou’ay gagamin eotatanih inan nuwarob e’afuw basit eo, “Ephesus ana orot ana babin! Sabuw etei hiso’ob Ephesus bar merar i god gagamin Artemis ma’uh ema’am. Iti kabay kakafiyin marane hea’obow re’er boun iti inu’in auman ma’uh ema’am.
36 Como ni i ji'n mus nømø que ji'ndyet jetse, sunba va'cø mi vyøṉnendyamø, va'cø jana mi ⁿjyovindzøctam ni tiyø.
36 Iti sawar i boro men yait ta nayaubamih, isan imih kwa yate enub kwamare naatu men abisa ta nota’e mata nakabiy kwanasinafumih.
37 Porque nø mi nømindam yøn pøn que ji'n ñu'myaje'is tumin masandøjcomo, y ni ji'n cyø'o'nøyajepø'is yomopø mi ⁿdios.
37 Kwa iti orot kwabow kwana ai’itih i men Tafaror Bar ana sawar ta hi’afiy o ata god babin isan tur kakafih hi’omih.
38 O'ca Demetrio'is y jetsepø yoscuy chøcyajpapø'is sunba cyøva'cøyaj aunque iyø, pues jetcøtoya it jut va'cø mi ṉgøvacøtyamø. Ityaj atcani jen va'cø ndø cøtza'møtyamø.
38 Baise Demetrius ana bowayah orot bairi orot babin isan hai gamin tur afa hinama’am na’at, ata orot gagamih tur nowarayah i tema’am. Naatu tur nowar yababan yabaituturin isan ana efan i bobotawiyin inu’in boro hinan imaim hiyabaitutur.
39 O'ca it eyapø asunto, entonces sunba va'cø mi ñdyu'mdamø jujche ijtuse aṉgui'mguy.
39 Baise yababan tur gagaminaka omih na’at i kwanan Kou’ay Bar gagaminamaim orot tur nowarayah matahimaim a yababan kwanaorereb tur nowarayah boro hinayabunei.
40 Porque muspa tø cøtza'møtyandøjø omø syo'natejnøm yøti; porque ji'n mus tø andzo'ṉoya ticøtoya o tø tu'mdam jetse.
40 Naatu boun hibubuyuw isan hina’af tanarun hinabibatiy boro tanao kwanekwan, anayabin tur ana’an it men taso’ob naatu it men karam boro asir tanao tanifufuwen.”
41 Cuando jetse nømujcam, nømu que cøjtum tu'mguy.
41 Iti eo ufunamaim, sabuw iuwih hai ubar hin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.