Atos 10

Francisco León Zoque NT (ZOS_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ijtuna'ṉ tum pøn Cesarea cumgu'yomo ñøyipø'is Cornelio, soldado covi'najøna'ṉete, y pyartido lo que je'is 'yaṉgui'myajpa ñøjayajpana'ṉ Italiano.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Yøṉ Cornelio'is jyajmba vya'ṉjajmocuy y cyøna'tzøpana'ṉ Dios mumu fyamiliaji'ṉducu. Chi'yajpana'ṉ vøti tumin pobreta'mbø pøn y siempre 'yo'nøpyana'n Dios.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Nømna'ṉ ñu'c como las tres de la tarde cuando como napasyi'omse Diosis 'yangelesis 'yac is vyin y Cornelio'is is vøjø. Angeles tøjcøy jetcø'mø y ñøjayu: ―Cornelio.
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Cornelio'is 'ya'm angeles y na'tzu, y ñøjayu: ―¿Ti'sque'te, øjtzø mi Ṉgomi? Y ñøjay angelesis: ―Myan Diosis como nø mi ⁿo'nøyuse, y isu'am lo que ti nø mi sajtzi'yaj pobreta'm.
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Y yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj Simón ñøyipø'sque't Pedro.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Yøṉ Pedro tøjcojejpa eyapø pønji'ṉ ñøyipø'sque't Simón, vyøjøtzøcpapø'is naca. Majranvini it tyøc. Pedro'is maṉba mi ñcha'maṉvajcaye jujche vøjø va'cø mi ndzøcø.
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Entonces tzu'ṉ angeles oyupø'is 'yo'nøy Cornelio y Cornelio'is ñøveju va'cø miñaj metzcuy mozo y tum soldado cøna'tzø'yopyapø Cornelioji'ṉ yospapø mumu jama.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Cornelio'is chajmayaj mumu jujche oyuse is angeles, y cyø'vejyaj mozo y soldado va'cø myaṉyaj Jope cumgu'yomo.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Jyo'pit mientras que nømdøc myaṉyaj ñu'cscuy tu'ṉomo y nømna'ṉ ñu'cyaj tome cumgu'yomo, Pedro qui'm møji tøjcøsi cøjø'ṉbø tøjcø copajcomo va'cø ma 'yo'nøy Dios. Nømna'ṉ pyaṉguc jama'ajnømu.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Osenayu, y nømna'ṉ cyu'to'u. Mientras nømdøcna'ṉ tyuc cu'tcuy, napasyi'omse tujcu.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Is tzap aṉvajcupø, y nømna'ṉ myø'n como tum cojtocusyepø jujche møjapø sabanasepø macsyaṉguin si'nupø.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Je'tomo ijtuna'ṉ yempe jujchepø copøn macsycuy cosota'mbø, y tza'mø copøn, y jyøcøyajpa'is vyin, y sava'om sititvityajpapø paloma.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Y Pedro'is myan ote ñøjayupø: ―Te'nchu'ṉø, Pedro, yaj ca'ø y vi'cø.
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Pero Pedro'is ñøjayu: ―Ji'nø mus vi'ṉgø, øjtzø mi Ṉgomi, porque ni ja vi'ṉguisøtø'ctzi jetseta'mbø copøn o sea ji'n vyøjta'mbø tiyø lo que ya'inducpa aṉgui'mgu'is.
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Y menajcomo myangue't ote ñøjayupø: ―Lo que Diosis cyotque'tuse aṉgui'mguy va'cø ndø vi'cø, u mi ñømu que ji'ndyet vyøjpø tiyø.
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Jetseti o tujque't tu'cañajcøsi; y jicsye'cti vøcoqui'mgue'tu tucusepø.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Mientras Pedro'is nømna'ṉ qui'ps choco'yomo tina'ṉ oyupø is napasyi'omse, entonces pøn oyupø cyø'vej Cornelio'is nu'cyaj andyuṉgø'mø, nømna'ṉ 'yocva'cayaju Simo'nis tyøc, jute ijtu.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Vyejyaju, 'yaṉgøva'cyaju o'ca jen jej Simón, tum ñøyipø'sque't Pedro.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Mientras jetse tujcu, Pedro'is nømna'ṉ qui'psu que tiyø isupø napasyi'omse, y ñøjay Pedro Masanbø Espiritu Santo'is: ―Tu'caṉbønbø'is nø mi mye'ndzu.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Tzu'ṉø y mø'nø; u mi ṉgui'psu que ji'n vyøjø va'cø mi myaṉ jetji'ṉda'm, porque øjtze ṉgø'vejyajupø.
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Entonces Pedro mø'nu y nu'cu ityajumø pøn lo que cyø'vejyajupø Cornelio'is, y ñøjayaju: ―Øjchøṉ nø mi me'tztamupø. ¿Ticøtoya nø mi ndø me'tztamu?
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Je'is ñøjayaju: ―Cornelio'is cø'vejta'møjtzi. Cornelio soldado covi'najøte, vøjpø pønete, cyøna'tzøpyapø'is Dios, vyøcotzøcyajpa mumu Israel pø'nista'm. Masanbø angelesis 'yaṉgui'm Cornelio va'cø mi ñøvejø, va'cø mi myaṉ tyøcmø, y va'cø mi ṉgyøma'nøjay Cornelio'is mi onde mitz mapø mi ndzamsaje.
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Entonces Pedro'is yac tøjcøyaj tyøjcomo y chi'yaj jejcuy. Jyo'pit tzu'ṉyaju, y Pedro maṉyaj jetji'ṉda'm. Y veneta'mbø'is Jope cumgu'yomda'mbø va'ṉjajmocuy tyøvø'is maṉ pya'tyajque'te.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Jyo'pit nu'cyaj Cesarea cumgu'yomo. Y Cornelio'is nømna'ṉ jyo'cyaj jiṉø. Cornelio'is vyejaṉdø'pyajumna'ṉ tyøvøta'm y más syuñajpapø 'yamigota'm, parejo nø jyo'cyaju.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Cuando tøjcøy Pedro, Cornelio'is min pyøjcøchove. Cornelio'is myucsquejcay Pedro'is cyosocø'mø va'cø cyøna'tzøy Pedro.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Pero Pedro'is yac te'ñchu'ṉu y ñøjmayu: ―Te'ñchu'ṉø, øtz pøndi chøṉgue't como mijtze.
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Entonces Pedro Cornelioji'ṉ vejvejneyu, y tøjcøyaju, y Pedro'is isu que it vøti pøn tu'myajupø.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Y Pedro'is ñøjmayaju: ―Mitz mi mustamba que Israel pø'nis 'yaṉgui'mgu'is ya'inducpa Israel pøn va'cø jyana motyajø eyata'mbø pønji'ṉ lo que ji'ndyet Israel pøn; ni va'cø jyana tøjcøy tyøjcomo. (Y øtz Israel pøn chøṉø, y mitz ji'ndyet jicø. Y por eso ji'na'ṉ mus tøjcøy mi ndøjcomo.) Pero isindzi'ø Diosis que ni jutipø pøn ji'nø mus nømø que ja cyøvajcøyøpøte va'cø jyana mot jetji'ṉ.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Jetcøtoya cuando mi ndø nøveju, mi'nøjtzi, ja jye'ṉøjtzi va'cø minø. Jetse nø'ø aṉgøva'cu ticøtoya mi ndø nøveju.
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Y Cornelio'is ñøjay Pedro: ―Cøjtu'came macsycuy jama ijtuna'ṉ øjtzi ø ndøjcomo yøcse hora como las tres de la tarde. Nømna'n ø o'nøy Dios jana uquipø, jana cu'tipø. Y joviseti ⁿisøjtzi tum pøn sø'ṉbapø'is tyucu te'nupø ø ⁿvi'nomo.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Y nøjma'yøjtzi je'is: “Cornelio, myan Diosis nø mi ⁿo'nøyuse, y Diosis jyajmba ti mi sajtzi'yaj pobre.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Yøti cø'vejyaj pøn Jope cumgu'yomo va'cø maṉ mye'chaj tum ñøyipø'is Simón; y mismo pøn ñøyipø'istique't Pedro. Jic Pedro cojeju eyapø Simo'nis tyøcmø, vyøjøtzøcpapø'is ñaca, tome majranvini. Cuando minba, je'is maṉba mi yo'nøyi”.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Jetcøtoya prontoti mi yac me'tztøjøjtzi, y ndzøjcuti mi vøjø, mi minundi. Pues yøti mumu øjta'm yø'c ijta'møjtzi Diosis vyi'naṉdøjqui va'cø ngøma'nøtyamø mumu lo que Diosis mi nchajmayuse va'cø mi ndø tzajmatyamø.
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Entonces Pedro ondzo'tzu ñøjmayaju: ―Viyuṉse yøti muspa'mtzi que Diosis parejo syuñajpa mumu pøn.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Diosis pyøjcøchoṉba mumu cyøna'tzøyajpapø'is y chøcpapø'is vøjpø tiyø, aunque jutpø cumgu'yombø.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Diosis cyø'vejayaj ote Israel pønda'm chajmayaj vøjpø ote que Jesucristo'is tø yac vø'ajtamba. Jesús mumu i'is y mumu ti'se Cyomi.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Mijta'm mustamba ote lo que tzambotyøjupø mumu Judea nasomo. Tzambotyøju lo que jujche tuctzo'tz Galilea nasomo después que Jua'nis chajmayaj pønda'm va'cø ñø'yøyajø.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Tzambotyøju que Nazaret cumgu'yombø Jesús chi' Diosis Masanbø Espiritu Santo y musocuy. Jetse Jesús vitpana'ṉ, y chøcpana'ṉ vøpø tiyø, y yac tzocyajpana'ṉ mumu nø yac toya'isyajupø yatzi'ajcu'is; porque ñe'c Jesús Diosji'ṉbøna'ṉete.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Y øtz ista'møjtzi mumu lo que chøjcupø Jesusis Judea nasomo y Jerusalén gumgu'yomo. Pero Jesús mya'mga'yaj cucyøsi.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Y yøṉ Jesús Diosis yac visa' tu'cay jamapit, y yaj quejatya'møjtzi.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Diosis ja yac isyaj Jesús mumu pøn. Na más cøpindamupø'stzi vi'na va'cø istamø, øtz istamøjtzi. Y øtz cu'jta'møjtzi ucta'møjtzi Jesusji'n después que visa'u ca'yajupø'omo.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Por eso Diosis angui'mda'møjtzi va'cø ndzambotyam pø'nomo, y va'cø ndzajmayajø que Diosis cyot Jesús va'cø cyøme'chaj cyojapit mumu pøn, sea queñajpapø, sea ca'yajupø.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Mismo jetsetique't oy chamsajyajque't mumu tza'maṉvajcopapø'is que mumu vya'ṉjamyajpapø'is Jesús maṉba cøtocoyaj cyojapit por lo que Jesusis chøjcupøpit.
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Nømdøcna'ṉ cham Pedro'is yøcspø ote, y nu'c Masanbø Espiritu Santo mumu pøngøsi ityajusecø'yi mientras nømna'ṉ cyøma'nøyaj Pedro.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Israel pønda'm vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús lo que miñajupø Pedroji'n nømna'ṉ ñømaya'yaju porque tujcu nunca ji'n tuquise. Porque va'ctzi'tøj Masanbø Espiritu Santo eyapø pøn lo que ji'ndyet Israel pøn.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Porque myañaju que jic pø'nis aunque ji'ndyet Israel pø'nis, cyacpø'yaj ote, eyapø ote'omda'm oñaju, y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Entonces Pedro'is ñøjayaju: ―Como yøṉ pø'nista'm pyøjcøchoṉyaj Masanbø Espiritu Santo jujche tø øtz ndø pøjcøchondamuse, øtz nø'mbøjtzi que ji'n mus ndø ya'inductamø va'cø jyana nø'yøyajø. Y mitz ¿ti mi ndzamdamba?
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Entonces Pedro'is 'yaṉgui'myaju va'cø yac nø'yøyajtøj Jesucristo'is nøyicøsi. Después vya'cayaj Pedro va'cø chø'y siguiera tumø metza jamase'ṉomo.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.