Atos 21

Mahanji Bible (ZGA_MUL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Twavile tulekhehine navo, tugenda muganja, tukhafikha moja khwa moja mumbunchege kwa khukosi, ikhigono ikhyavili tukhafikha mumbunchege uwa Rodo, ukhuhuma ukhu tukhafikha mumbunchage kwa Patara.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Twavile tukhavile igalava iyilovokha ukhuluta khui Foinike, tukhitoga tulikhugenda.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Twavile tufikhe khuvulugolo khukhisiva ikhya Kipro, tukhayelekha ikhivokho ikhya khuhege, tukhagenda mpakha khu Siria, tukhagatalukha mumbunchege uwa mu Tiro, ulwakhuva ukhwa igalava vaisyaga imichiga.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Vutuvawene avakongi, tukhatama ukhu ifigono saba. Avakhongi ava vakhambula u-Pavuli ukhugendela khu Mepo ukhuta umwene alekhe ukhuluta khu Yelusalemu.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Twavile tumalile isikhu ila, ufwe tukhahega tulikhuluta. Twevoni paninie, navadala vavo na vana vavo, vakhatuvikhilincha khunjila ncheto mpakha twavile tukhumile khunji. Khuvunchege tukhafugama, tukhadova, tukhalekhehana khela munu.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 Tukhitoga igalava, ukhu avevalikhuvuya khunjavoyo khavili.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Twavile tumalile isafwari yeto ukhuma khu Tiro, tukhafikha khu Tolemai. Pala tukhaponia avalukhu, tukhatama navo ikhigono khimo.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Ilya khilavo tukhahega tukhaluta khu Kaisaria. Ufwe tukhigela munyumba iya Filipo, udumbeleli va limenyu, avealepaninie na vala saba, nafwe tukhatama paninie nave.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Umunu uyu alenavakhencha vane uvusavahudekhile avene valagulaga.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Twavile tutamile ukhu akhikha uyamalago ukhuhuma khu Vuyahudi alikhutambuliwa Agabo.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Umwene akhincha khulyufwe pwu akhatola ukhanda gwa Pavuli. akhikuga amalunde namavokho ga mwene nu khunchova, “Umepo Umbalanche inchova nde,” “Avayahudi ava mu Yerusalemu vikhukhuga umunu uveilolela ukhanda ugu, pwa avene vikhumbikha mumavokho ga vanyapanji.”
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Twavile tupulikhe inogwa incho, ufwe paninie na vanu avatamaga pala tukhadova u-Pavuli alekhe ukhutoga ukhuluta khu Yerusalemu.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Pwu u-Pavuli akhanda, “Mwigakha ndeti mwilela nukhudeya amakha gago? Ulwakhuva nilitayari, sio ukhukugiwa, hata ukhufwila ukwa khu Yerusalemu khulitawa Ntwa uYesu.”
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ulwakhuva u-Pavuli salikhunogwa ukhuvuliwa, tukhelekhelwa ukhunchuva, “Uvunogwe wa Ntwa vikhogiwagwe.”
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Tukhatola imielugo gweto tulikhutoga ukhuluta khu Yelusalemu.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Avage avakhongi ukhuhuma khu Kaisalia tukhakhogenehaninia nufwe. Vakhagega umunu yumo alikhutambuliwa Mnasoni, umunu uva khu Kipro, ukhogi uvakhatali, uvitwale nave.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Twavile tifikhe khu Yerusalemu, avalukolo vakhatwambilila khuluhekhelo.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Ilya khilavo uPavuli akhaluta paninie nufwe khwa Yakobo, avadyakhoni voni valepwuvale.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Twavile tuvaponinche, alikhuvapa indegilo yemo yemo incha mbombo ncha Nguluve inchuavombile nifilunga ukhugendela imbombo ya mwene.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Vavile vapulikhe incho, vakhaginia Unguluve, nukhuvunimbila, “Wilola, lukholo, ulwiemaelfu galengi vidikhe ukhuluma khuVayuta. Voni vinogwa ukhwibata indegilo.
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Vavuliwe uve ukhuta vumayisya Avayahudi avitama khuvuyapanzi ukhulekhehona nu Mose, nukhuta vukhuvavula valekhe ukhukoga iyikho incha khatari.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Tunogiwa tugahendeti? vipulikha ukhuta uve winelile.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Pwu uvombe khila ikhyutukhuvula lino: tuli navanu vane avavikhiwe nekhelo.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Vavoleavanu avawivalanche yuve paninie navene, pwu uvahombele indalama nchavene, vakhate imitwe giavene. Pwu khila munu alumanye ukhuta inogwa inchuvakhavuliwe ukhuhusu uve ncha vudesi. Vimeyila ukhuta uve vukonga indagilo.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Khunogwa incha vanyapanji uvuvene vavile vakilisite, tukhasimbile nukhuhumya ululagilo ukhuta vinogiwa ukhufilekha ifinu ifya khumatekhelo nukhisa, ukhuluma ulukhila ikhyuvaniogwile, vavulekhe uvuligu.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Pwu, u-Pavuli akhavatola avagosi isikhu iyavile akhivalancha umwene paninie navo, akhigila Mutembile, ukhulagila usikhe ugwa sikhu incha khuevalancha impaka isadakha yekhuminchiwe khuvulila munu.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Isikhu incho saba nchavile chikhegelile ukhusila, Avayahudi vadebe ukhuhuma khu Asia vakhambona u-Pavuli Mutembile, avakeresite vakhavipa, valikhumwinulila amavokho.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Valikhu pwuta, “Vanu vakhu Israeli, tutage. Uyu ve munu uveimayisya avanu khila ponu inogwa inchilitofauti na vanu, indegilo, ncha apa. Pwu akhuvagega Avayunani Mutembile nukhupananga pavuvalanche.”
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Ulwakhuva pakhutagula vakhambwene Trofimo Mwefeso akhale nave mumbuchege, avene valikhusaga ukhuta u-Pavuli agegile mutembile.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Uvunchege woni vakhava nuludwada avanu vakhayilapanie nukhumwibata u-Pavuli. Vakhagumia mu Tembile, imilya gu gikhadediwa.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Wuvigela ukhumbuda, inogwa neivikha fikhile usikhakhali umbakha ukhuta khu Yelusalemu khwoni khudegile ifujo.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Usikhe ugwa akhavatola avasikhali alikhuyila khululundamano. Avanu vavile vambwene umbaha va vasikhali, na vasikhali vakhelekhelwa ukhunto u-Pavuli.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Umbakha vavasikhali akhakhegelela akhamwibata u-Pavuli, akhalamula akhugiwe imiregekhe gevile. Akhambucha umwene veni na agakhile khikhi.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Avanu palulundamano valikhupwuta uyuge ili uyuge ulwakhuva ambakha va vasikhali savavule khinu ukhukogana nu ywego. Akhalagila u-Pavuli vagelikhe munyumba.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Avile ifikha mugeto akhatoliwa na vasikhali ukhuhumana nifujo ncha vayalulumdamano.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Ululundano lwe vanu valikhukoga nu khupwata, “Mugenche uyu!”
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 U-Pavuli avileikhelekhiwa mugati akhambula umbakha va vasikhali, “Niwesya ukhukhuvula ikhinu?” Umbakha va vasikhali akhata, “Winchova ikhi Yunani?
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Uve, siyo veve Imisiri uvealonginche uvutulanogwa, akhatola avabudi elfu nne khufwimba?”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 U-Pavuli ukhata, “Une nili Njahudi, ukhuhuma mumbuchege uwa khu Tarso iya khu Kilikia. Une nilivambunchege uvuvakha, nidova, mnavuleninchove na vanu.”
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Avile umbakha va vasikhali antamile, u-Pavuli akhima mugeto akhahumya eishala khuvanu khukhivokho khya mwene. Ulwale mie, akhanchovanavo khukhi Ebrania. Akhata,
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.