João 8
Didza' cubi rucá'ana tsahui' (ZARNT) vs AAI
1 Guyijëʼ Jesús ga naca lu Guíʼa Yaga Olivo.
1 Imaibo Jesu Olive Oyaw na’at tit yen in.
2 Cateʼ zaʼ reníʼ budxinëʼ Jesús raʼ yudoʼ, ateʼ bilaʼdxín yúguʼtë bönachi ga zoëʼ. Guröʼë Jesús, rusédinëʼ légaquiëʼ.
2 Maraumanika Jesu matabir maiye Tafaror Bar ana meraramaim bat, sabuw moumurin maiyow hiru’ay hi’arbebera’uh naatu i busuruf ma sabuw i’ubaibiyih.
3 Níʼirö yuguʼ bönniʼ yudoʼ usedi, en yuguʼ bönniʼ yudoʼ fariseo duchë́ʼëgaquiëʼ-nu tu nigula ga zoëʼ Jesús, tuʼ gulaʼdzö́linëʼ-nu niʼ riguítsjanu xibá que yöl-laʼ nutsaga naʼ. Buluʼsudxinëʼ-nu lógaca bönachi naʼ tuʼzë́ nágagaca Jesús,
3 Ofafar bai’obaiyenayah naatu Pharisee babin turan aawan hairi hi’inu’in hibai hina hirun. Naatu hi’u kou’ay nahimaim bat.
4 ateʼ tëʼ Lëʼ:
4 Naatu Jesu isan hi’o, “Bai’obaiyenayan, iti babin i turan aawan hairi hi’inu’in atita’ur.
5 Lu xibá queëʼ Moisés, gunná béʼenëʼ netuʼ uládxiʼtuʼ-nu guiö́j nu nigula runnu caní, para gátinu. ¿Názxiga Liʼ, nacxi rnnoʼ?
5 Ofafaramaim Moses aki iti na’atube eobaiyuni, babin yait ta iti na’atube nasisinaf boro kabayamaim anarab namorob. O a not ta ema’am boro inao.”
6 Caní gulaʼnnë́ʼ para ilaʼzíʼ bëʼë Jesús para ilaʼzéquiʼnëʼ uluʼzéguiëʼ Lëʼ didzaʼ. Níʼirö biyéchuëʼ Jesús, ruyúëʼ lu yu, en ruzúajëʼ lu yu naʼ len xibö́n nëʼë.
6 Iti baibat hibai hititit i mi’itube Jesu hitikubibiruw, saise abitur ta’o na’at imaim hitabat ubar hititin isan.
7 Cateʼ gulaʼnábideʼenëʼ Lëʼ, níʼirö buzuínëʼ Jesús, en rëʼ légaquiëʼ:
7 Hi’u hibibabatiy anamaramaim, Jesu nakwetan tara’ah naatu isah eo, “O yait aur bowabow kakafin men nama’am na’at, o wan kabay kubai babin isan kurouw.”
8 Leyúbölö biyéchuëʼ Jesús, ruyúëʼ lu yu, en buguélëʼë ruzúajëʼ leyúbölö lu yu naʼ.
8 Naatu i kwafure maiye me yan ma kubebebeyan.
9 Cateʼ bilaʼyönnëʼ didzaʼ ni, buluʼxösa ládxiʼdoʼgaquiëʼ légaquiëʼ, ateʼ bilaʼrúajëʼ tu tuëʼ. Gulaʼsí lógaquiëʼ bönniʼ gúlarö ga bidxintë bönniʼ cuidiʼ. Nagáʼanëʼ Jesús niʼ, dzáganu nigula naʼ Lëʼ gatsaj láhuiʼlö nupa naʼ tuʼzë́ nágagaca Lëʼ.
9 Iti tur hinonowar anamaramaim ta’ita’imon hitabartaitit hin, oro’orot atamanih wan hi’iyon hibusuruf hitit. Babin akisinamo hihamiy Jesu nanamaim bat
10 Níʼirö buzuínëʼ Jesús leyúbölö, en cuntu nu biléʼenëʼ nu ruzegui lënu didzaʼ, pero túzinu nigula naʼ, ateʼ rëʼë-nu:
10 Jesu totofar misir babin itin basit isan eo, “Babin iti sabuw menika hin? Naatu yait ta o isa rouw’ouri ai en?”
11 Lënu rnnanu:
11 Babin eo, “Regah men yait ta ema’am.” Naatu Jesu eo, “Basit gewasin! Ayu auman men karam boro anibatiyi. Kwen, iti boun inabubusuruf bowabow kakafih men inasinaf maiye.”
12 Leyúbölö Jesús bë́ʼlenëʼ bönachi didzaʼ, rnnëʼ:
12 Jesu sabuw isah eo maiye, “Ayu i tafaram ana marakaw. Yait ayu ebi’ufnunu i boro men guguminamaim naremor, baise i boro yawas ana marakaw nab.”
13 Níʼirö tëʼ Lëʼ bönniʼ yudoʼ fariseo, taʼnnë́ʼ:
13 Pharisee Jesu isan hi’o, “Iti tur ku’o’o i o taiyuw isa ku’o’orerereb naatu abistan o ku’o’orerereb i men turobe.”
14 Bubiʼë didzaʼ Jesús, rëʼ légaquiëʼ:
14 Jesu iyafutih eo, “Ayu taiyuwu isou ana’orerereb na’at, ayu ao’orereb i turobe, anayabin ayu aso’ob menane ana naatu menamaim ananan. Baise ayu menane ana naatu menamaim ananan kwa i men kwa so’ob.
15 Libíʼiliʼ ruchiʼa rusöröliʼ ca nácagaca le taca yödzölió ni, pero nedaʼ, rácasö quiaʼ cuntu nu bönniʼ ruchiʼa rusörö́aʼ queëʼ.
15 Kwa sabuw hai itininamaim kwa’itih kwabibabatiyih. Ayu men yait ta ana itininamaim aitin abibabatiyimih.
16 Laʼtuʼ uchiʼa usörö́aʼ, ca nácatë uchiʼa usörö́aʼ, tuʼ calëga nédaʼsö uchiʼa usörö́aʼ, pero Xuzaʼ nasö́l-lëʼë nedaʼ gunëʼ nedaʼ tsözxö́n.
16 Baise ayu anabibatiyi na’at, ayu au baibatiyen i turobe. Anayabin ayu i men akisu. Ayu Tamai iyunu anan i airi ama’am.
17 Lëscaʼ caní lu xibá queëʼ Moisés nazúaj lu guichi le rnna: Le tunëʼ ba nalí chopëʼ bönniʼ, idútë li naca.
17 Kwa taiyuw a’ofafaramaim iti na’atube hikirum, anamaramaim sifroubonayan orot rou’ab te’orereb tebibasit nati i turobe.
18 Nedaʼ runaʼ ba nalí que laʼ cuinsaʼ, ateʼ Xuzaʼ nasö́l-lëʼë nedaʼ, runëʼ caʼ ba nalí quiaʼ.
18 Ayu i orot ta taiyuwu isou ao’orereb; Tamai ayu iyunu anan ayu au sifroubounayan ta.”
19 Níʼirö bönniʼ yudoʼ fariseo naʼ gulaʼnábinëʼ Lëʼ, taʼnnë́ʼ:
19 Naatu sabuw hibatiy, “O Tamat i menamaim ema’am?” Jesu iyafutih eo, “Kwa ayu men kwaso’ob na’atube Tamai auman men kwaso’ob. Kwa ayu kwatasusu’ubu na’at Tamai auman boro kwatasu’ub.”
20 Yuguʼ didzaʼ ni bëʼë Jesús cateʼ niʼ zoëʼ rusédinëʼ bönachi lu chila yudoʼ, ga naʼ nacuáʼ guíʼina gapa taʼguʼë gun que yudoʼ, pero cuntu nu guzxö́n Lëʼ, tuʼ cabí ridxini dza queëʼ tsuʼë lu náʼagaquiëʼ.
20 Iti tur i tafaroror bar wanawanan kabay teya’ay ana efan sisibinamaim Jesu ma i’obaibiyih. Men yait ta bai fatumimih, anayabin i ana veya men baimih.
21 Leyúbölö Jesús rëʼ légaquiëʼ, rnnëʼ:
21 Jesu ibanak isah eo maiye, “Ayu boro kwa anihamiyi anan, naatu kwa boro ayu isou kwananuwet naatu kwa a kakafih wanawanahimaim boro kwanamorob. Ayu menamaim ananan kwa boro men imaim kwanan.”
22 Níʼirö guluʼë didzaʼ bönniʼ judío unná bëʼ, taʼnnë́ʼ:
22 Naatu Jew hai ukwarih hi’o, “I eo, ayu menamaim anan kwa men karam kwanan. Iti eo anayabin i boro taiyuwin na’asabun?”
23 Jesús rëʼ légaquiëʼ:
23 Baise Jesu eo maiye in, “Kwa i babe ma’ani, Ayu i yate ma’anu. Kwa i tafaram nowan, baise ayu i men tafaram nowan.
24 Que lë ni naʼ gudxaʼ libíʼiliʼ: Ugáʼana dul-laʼ nabágaʼliʼ, en gátiliʼ. Channö cabí tséajlëʼëliʼ naca cazaʼ Nu usölá, ugáʼana dul-laʼ nabágaʼliʼ, en gátiliʼ.
24 Ayu ao kwanowaraka, ayu men kwanasu’ubu kwanabitutumu na’at, kwa boro anababatun a kakafih wanawanahimaim kwanamorob. Ayu’uban tur iti ao’o.”
25 Níʼirö gulaʼnábinëʼ Lëʼ, taʼnnë́ʼ:
25 Hibatiy hio, “O i yait?” Jesu iyafutih eo, “Tabubusurufika kwa a tur aowen taremor tana.
26 Zián le ral-laʼ guíaʼ libíʼiliʼ, en uchiʼa usörö́aʼ le naca queë́liʼ. Didzaʼ idútë li ruʼë Xuzaʼ nasö́l-lëʼë nedaʼ, ateʼ didzaʼ riyöndaʼ ruʼë Lëʼ, ruíʼilenaʼ bönachi yödzölió ni.
26 Kwa isa ayu boro tur moumurika anao anibabatiyi. Baise yait ayu iyunu anan i turobe? Naatu abistan i eo anonowar ayu sabuw hai tur ao’owen.”
27 Bitiʼ gulaʼyéajniʼinëʼ ruíʼilenëʼ légaquiëʼ didzaʼ ca naca queëʼ Dios Xuz.
27 Jesu Tamah isan sabuw hai tur eo’eowen naniyan men hibai.
28 Que lë ni naʼ Jesús rëʼ légaquiëʼ:
28 Imih Jesu eo, “Orot Natun kwanabobora’ah anamaramaim, kwa boro kwanaso’ob; Ayu i Yait; naatu ayu men taiyuwu au kokomaim asisinafumih, baise Tamai abistan tur mutufor bi’obaiyu’umaim ao’o.
29 Xuzaʼ nasö́l-lëʼë nedaʼ zóalenëʼ nedaʼ. Bitiʼ nucáʼanëʼ Xuzaʼ nedaʼ tuzaʼ, tuʼ rúnticaʼsaʼ le raza ládxëʼë Lëʼ.
29 Naatu yait ayu iyunu anan airi ama’am i men ihamiyu, anayabin mar etei i ana kokomaim asisinaf isan ebiyasisir.”
30 Cateʼ bëʼë Jesús didzaʼ ni, bönniʼ zián gulaʼyéajlëʼë Lëʼ.
30 Nati eo’omaim sabuw moumurih maiyow hitumitum.
31 Níʼirö Jesús gudxëʼ yuguʼ bönniʼ judío naʼ taʼyéajlëʼë Lëʼ, rnnëʼ:
31 Imih Jesu Jew sabuw iyab i hibitumatum isah eo, “Ayu au bai’obaiyen kwanabubukikin na’at, kwa i anababatun ayu au bai’ufununayah,
32 Gúnbëʼëliʼ le naca idútë li, ateʼ le naca idútë li naʼ usölá libíʼiliʼ.
32 naatu kwa boro turobe kwanaso’ob naatu turobe boro imaim narufami kwanatit.”
33 Buluʼbiʼë didzaʼ, tëʼ Lëʼ:
33 Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Abraham ana a’agir. Naatu aki men yait ta ana akir wairafin. Mi’itube inarufami anatit isan kuo’o?”
34 Jesús rëʼ légaquiëʼ:
34 Jesu sabuw isah eo, “Turobe a tur ao’owen, o yait ta bowabow kakafin kukusisinaf i bowabow kakafin ana akir wairafin imatar.
35 Nu naca bönniʼ nadóʼo bitiʼ ugáʼanaticaʼsö lidxëʼ xan yuʼu, pero nu naca zxíʼinëʼ xan yuʼu naʼ rugáʼanaticaʼsö lidxi nu naʼ naca xan yuʼu.
35 Akir wairafin taitin tuwahinah wanawanahimaim i boro namarorore, baise Natun i ana efan wanatowan.
36 Caní naca, channö Nu naʼ naca Zxíʼinëʼ Dios usölá libíʼiliʼ, le nácatë uláliʼ.
36 Imih Natun kwa narurufami, kwa i anababatun narufami,
37 Nözdaʼ naquiëʼ Abraham xuz gudödi queëliʼ, pero rizóa ribö́ʼöliʼ gútiliʼ nedaʼ, tuʼ cabí nazíʼ lu náʼaliʼ xtídzaʼa.
37 Ayu aso’ob kwa i Abraham ana a’agir, baise kwa i ef kwanunuwet ayu kwana’asbunu. Anayabin kwa dogor wanawanan, ayu au tur ana efan i men ema’am.
38 Nedaʼ ruáʼa didzaʼ ca naca le biléʼedaʼ ga naʼ zoëʼ Xuzaʼ, pero libíʼiliʼ runliʼ le biyö́niliʼ ga zoa xuz quéziliʼ.
38 Ayu Tamai ana taragub wanawanan abistan i’obaiyu ai’itin i a tur ao’owen, naatu kwabo tamat demon hi’o kwanonowar na’at kwasisinaf.”
39 Buluʼbiʼë didzaʼ, tëʼ Lëʼ:
39 Sabuw hiya’afut hi’o, “Abraham i aki tamai.” Jesu eo maiye, “Kwa Abraham natunatun na’at kwa boro i sisinafube kwatasinaf.
40 Naʼa, rizóa ribö́ʼöliʼ gútiliʼ nedaʼ, sal-laʼ ruíʼilenaʼ libíʼiliʼ didzaʼ idútë li, didzaʼ naʼ biyöndaʼ bëʼë Dios. Bitiʼ benëʼ Abraham caní.
40 Itinin i iti. God anababatun au tur eowen ao kwanonowar isan kwa a not kwabobaifufun ayu asabunu’umih. Abraham iti na’atube men sinaf.
41 Libíʼiliʼ runliʼ ca run xuz quéziliʼ.
41 Kwa tamatanah mi’itube hisisinaf na’atube kwasisinaf.” Sabuw hiya’afut hi’o, “Aki Tamai i ta’imon God akisinamo, aki i men ometakek aki i natunatun anababatun.”
42 Níʼirö Jesús rëʼ légaquiëʼ:
42 Jesu sabuw isah eo, “God kwa Tamat na’at ayu boro kwatiyabuwu, anayabin ayu Godane ana naatu boun iti bairit tama’am. Ayu men taiyuwu au kokomaim anamih, baise i ayu iyunu ana.
43 ¿Bizx que bitiʼ gaca tséajniʼiliʼ didzaʼ ruáʼa? Naca tuʼ cabí rë́ʼëniliʼ uzë́ nágaliʼ xtídzaʼa.
43 Aisimamih ayu tur ao’o naniyan men kwabaib? Abistan ayu ao men kwananonowar anayabin kwa tain i gugurih.
44 Xuz quéziliʼ naca tuʼ xihuiʼ. Néquiliʼ que tuʼ xihuiʼ, en rë́ʼëniliʼ gunliʼ le rizë́ ladxiʼ xúziliʼ naʼ. Dza niʼte naca tuʼ xihuiʼ nu guti bönachi, en cabí nazíʼ lu nëʼe le naca idútë li, tuʼ cabí ruíʼi didzaʼ idútë li. Cateʼ rizíʼ yëʼ tuʼ xihuiʼ, ca naca caz ruíʼi didzaʼ, tuʼ naca nu rizíʼ yëʼ, en naca ca xúzgaca caz nupa taʼzíʼ yëʼ.
44 Kwa i tamat demon mowan natunatun, naatu kwa a kok i tamat esisinafube kwani’ufunun. Aneika i asbunubunuwenayan, i men turobe’emaim batamih, anayabin i wanawanan turobe en. Baifufuwen nati i ana tur, anayabin i baifufuwenayan naatu baifufuwenayah etei tamah.
45 Tuʼ ruáʼa nedaʼ didzaʼ idútë li bitiʼ réajlëʼëliʼ nedaʼ.
45 Baise ayu tur anababatun ao’o, kwa i men kwabitutumu.
46 ¿Núzxilöliʼ gaca usubágaʼliʼ nedaʼ dul-laʼ? Channö ruáʼa didzaʼ idútë li, ¿bizx que bitiʼ réajlëʼëliʼ nedaʼ?
46 O yait ta karam ayu au kakafin inaorerereb? Ayu turobe ana’o na’at, aisim men kwabitutumu?
47 Nu naca queëʼ Dios, ruzë́ nagui xtídzëʼë Dios, pero libíʼiliʼ, tuʼ cabí nácaliʼ queëʼ Dios, bitiʼ ruzë́ nágaliʼ xtídzëʼë.
47 Yait Godamaim ema’am naatu ana tur enonowar i i God nowan. Kwa tur men kwanonowar anayabin Kwa i men God nowan.”
48 Níʼirö buluʼbiʼë didzaʼ yuguʼ bönniʼ judío, tëʼ Jesús:
48 Jew sabuw Jesu hiya’afut hi’o, “Aki’ima turobe ao’o, oma Samaria mowan naatu demon hitounbuburi kuma’am.”
49 Bubiʼë didzaʼ Jesús, rëʼ légaquiëʼ:
49 Jesu iya’afutih eo, “Ayu men demon hitounbuburu ama’am. Ayu Tamai akisinamo akakakafiy, baise kwa ayu men kwakakafiyu.
50 Bitiʼ runaʼ zxön cuinaʼ. Zoa Nu run zxön nedaʼ, ateʼ Lëʼ ruchiʼa rusörö́ëʼ rëʼu.
50 Ayu men taiyuwu wabu bora’ara’ahin isan anunuwet, baise orot ta i ayu isou akisinamo nanuwet naatu i boro ayu nibabatiyu.
51 Le nácatë reaʼ libíʼiliʼ: Nu bönniʼ siʼ lu nëʼë xtídzaʼa, bitiʼ caʼ gátiëʼ bönniʼ naʼ.
51 Tur anababatun au’uwi, yait ayu au tur ebobosiyasiyar boro men namorob.”
52 Níʼirö yuguʼ bönniʼ judío naʼ tëʼ Lëʼ, taʼnnë́ʼ:
52 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “Aki bounabo aso’ob o i demon hitoububuni kuma’am! Abraham morob naatu dinab oro’orot himorob, baise o ku’o’o yait ta ayu au tur nabobosiyasiyar boro men namorob.
53 ¿Naruʼ nácatërötsoʼ Liʼ zxön ca xúziruʼ Abraham? Gútiëʼ lëʼ, ateʼ gulátiëʼ caʼ bönniʼ guluʼë didzaʼ uláz queëʼ Dios. ¿Nuzxi caz run cuinuʼ?
53 Aki tamai Abraham i morob o men taiyuw inabora’ahi Abraham inanatabir? Naatu God ana dinab auman himorob. O kunotanot o i yait?”
54 Bubiʼë didzaʼ Jesús, rëʼ légaquiëʼ:
54 Jesu iya’afutih eo, “Ayu taiyuwu anabobora’ahu na’at ayu au bora’ara’aten anayabin en. Ayu Tamai kwa a God kwarouw kwa’o’o i akisinamo ayu ebobora’ara’ahu.
55 Libíʼiliʼ bitiʼ núnbëʼëliʼ-nëʼ Dios Xuz, pero nedaʼ núnbëʼa-nëʼ. Laʼtuʼ inníaʼ: Bitiʼ núnbëʼa-nëʼ, gacaʼ nu rizíʼ yëʼ ca naʼ nácaliʼ libíʼiliʼ, rizíʼ yë́ʼëliʼ. Naʼa, le nácatë núnbëʼa-nëʼ, en nazíʼ lu naʼa xtídzëʼë.
55 Kwa i men kafa’imo kwasu’ub, baise ayu asu’ub. Ayu men su’ubin anarouw ana’o na’at, ayu boro baifuwenayan kwa ana karam, baise ayu i asu’ub naatu i ana tur abobosiyasiyar.
56 Xúziliʼ Abraham budzéjanëʼ tuʼ ral-laʼ iléʼenëʼ dza soaʼ yödzölió ni, en sal-laʼ gútiëʼ dza niʼte, biléʼenëʼ le, en budzéjadeʼenëʼ.
56 Kwa tamat Abraham ayu au na ana veya nuw i’itin i iyasisir naatu veya na titit isan i kawasa.”
57 Níʼirö yuguʼ bönniʼ judío naʼ tëʼ Jesús, taʼnnë́ʼ:
57 Jew sabuw Jesu isan hi’o, “O a kwamur i men 50 baimih naatu mi’itube Abraham i’itin.”
58 Jesús rëʼ légaquiëʼ:
58 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen, ayu wan ama’abo Abraham tufuw.”
59 Níʼirö gulaʼguélëʼë guiö́j para uluʼladxëʼ Jesús, pero Lëʼ bunítitë cuinëʼ, en burúajëʼ löʼa yudoʼ naʼ. Gudödëʼ gatsaj láhuiʼlö ga naʼ nacuʼë, ateʼ söhuö́jëʼ.
59 Nati isan sabuw kabay hi’o’on Tafaror Bar wanawanan hitarabimih baise Jesu sabuw umah aren sorabon ufun tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.