Lucas 22

Rincón Zapotec NT (ZAR_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cateʼ chizóa idxín laní cateʼ tahuëʼ yöta xtila cabí nazíʼi cúa zi que, nazíʼi le Pascua laní naʼ,
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 buluʼdubëʼ yuguʼ bixúz unná bëʼ len bönniʼ yudoʼ tuʼsédinëʼ. Taʼzóa taʼböʼë ilútiëʼ Jesús, pero bitiʼ gulaʼzéquiʼnëʼ tuʼ tádxinëʼ bi ilún bönachi.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Níʼirö Satanás tuʼ xihuiʼ yöjtsaga Judas. Judas lëʼ caʼ Iscariote, en nababëʼ idxínnutëʼ gubáz nasö́l-lëʼë Cristo.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Guyijëʼ Judas naʼ, yöjë́ʼlenëʼ didzaʼ yuguʼ bixúz unná bëʼ, en bönniʼ dë lu náʼagaquiëʼ que yudoʼ, nacxi gunëʼ para udödëʼ Jesús lu náʼagaquiëʼ.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Buluʼdzéjanëʼ bönniʼ yudoʼ naʼ, en gulaʼzíʼ lu náʼagaquiëʼ uluʼnödzjëʼ queëʼ dumí.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Raza ládxëʼë Judas lë ni, ateʼ rizóa riböʼë udödëʼ Jesús lu náʼagaquiëʼ bagáchiʼsö.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Bidxín dza naʼ tahuëʼ yöta xtila cabí nazíʼi cúa zi que, cateʼ ral-laʼ ilútiëʼ-baʼ böʼcuʼ zxilaʼ le tahuëʼ dzöʼ Laní Pascua.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Jesús gusö́l-lëʼë Pedro, en Juan, rnnëʼ: —Guliʼtséaj, guliʼtsöjpáʼa queë́ruʼ le gáguruʼ dzöʼ Laní Pascua.
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Tëʼ Lëʼ: —¿Gazxi rë́ʼënuʼ tsöjpáʼatuʼ queë́ruʼ?
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Jesús rëʼ légaquiëʼ, rnnëʼ: —Buliʼyútsöcaʼ, cateʼ tsúʼuliʼ lu yödzö ni, irúajëʼ tu bönniʼ dutságuiëʼ libíʼiliʼ, söjnuʼë tu röʼö nisa. Guliʼtséajlenëʼ ga idxíntëliʼ yuʼu ga tsáziëʼ.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Guliʼguíëʼ xan yuʼu naʼ: “Bönniʼ Usedi rëʼ liʼ: ¿Gazxi zoa yuʼu laní ga gágulenaʼ yuguʼ bönniʼ usëda quiaʼ dzöʼ Laní Pascua?”
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Níʼirö uluíʼinëʼ libíʼiliʼ tu yuʼu zxön xitsáʼ ga niʼ chinabáʼa. Buliʼpáʼa niʼ le gáguruʼ.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Níʼirö yöjáquiëʼ, en yöjxácaʼgaquiëʼ ca naʼ chigudxëʼ Jesús légaquiëʼ, ateʼ buluʼpë́ʼë niʼ le ilahuëʼ dzöʼ Laní Pascua.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Cateʼ bidxín dzöʼ naʼ, guröʼë Jesús ga ilahuëʼ, ateʼ bönniʼ gubáz queëʼ naʼ gulaʼbö́ʼlenëʼ Lëʼ tsözxö́n.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Níʼirö Jesús rëʼ légaquiëʼ: —Gúcadaʼ ládxaʼa gágulenaʼ libíʼiliʼ tsözxö́n xtsöʼ ni zíʼatëlö cateʼ siʼ quiʼi sacaʼa, en gátiaʼ.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Reaʼ libíʼiliʼ: Bítiʼrö gahuaʼ lë ni cateʼ idxinrö dza gaca le ruluíʼisö xtsöʼ ni ga niʼ rinná bëʼë Dios.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Gudélëʼë Jesús tu zxígaʼdoʼ, en gudxëʼ Dios: “Xclenuʼ.” Níʼirö rëʼ légaquiëʼ: —Guliʼsíʼ lë ni, en guliʼguíʼaj latiʼ huéaj,
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 tuʼ reaʼ libíʼiliʼ: Bítiʼrö guíʼjaʼ xisi uva cateʼ idxinrö le rinná bëʼë Dios.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Níʼirö gudélëʼë yöta xtila, en gudxëʼ Dios: “Xclenuʼ.” Gudödi niʼ buzxuzxjëʼ le, en bëʼë que queë́gaquiëʼ, rnnëʼ: —Lë ni naca idútë le nacaʼ le rudödaʼ uláz queë́liʼ. Guliʼgún caní para usáʼ ládxiʼliʼ nedaʼ.
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Cateʼ budxi gulahuëʼ, lëscaʼ caní bëʼë didzaʼ que zxígaʼdoʼ naʼ, rnnëʼ: —Zxígaʼdoʼ ni ruluíʼi ca naca didzaʼ cubi rucáʼana tsahuiʼ, ateʼ rön quiaʼ run tsutsu le, rön naʼ ilalaj niʼa queë́liʼ.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 ’Naʼa, bönniʼ naʼ udödëʼ nedaʼ lu náʼagaca bönachi röʼë rágulenëʼ nedaʼ tsözxö́n.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Le nácatë huayijaʼ ga ilútiëʼ nedaʼ, Bönniʼ Guljëʼ Bönachi, en gaca quiaʼ ca naʼ nazúaj lu guichi láʼayi ca ral-laʼ gaca quiaʼ, pero bicaʼ bayechiʼ bönniʼ naʼ udödëʼ nedaʼ.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Níʼirö gulaʼsí lógaquiëʼ taʼnábinëʼ Lëʼ tu tuëʼ, taʼnnë́ʼ: —¿Núzxilötuʼ nu gun caní?
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Níʼirö guluʼë didzaʼ laʼ légacasëʼ núzxilögaquiëʼ idéliʼnëʼ lataj lo.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Jesús gudxëʼ légaquiëʼ: —Yuguʼ bönniʼ unná bëʼ tuʼgunëʼ dxin yöl-laʼ unná bëʼ quégaquiëʼ, taʼnná béʼenëʼ bönachi, ateʼ nupa ni dë lu náʼagaca yöl-laʼ unná bëʼ, lë́gaquiëʼ bönniʼ tácalen.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Libíʼiliʼ bitiʼ ral-laʼ gunliʼ caní, pero nu naca lo ládjaliʼ ral-laʼ gaca ca nu naca cuídiʼtërö, ateʼ nu rinná bëʼ ral-laʼ gaca ca nu run dxin quéguequi luzë́ʼe.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 ¿Núzxilö naʼ nácarö lo, nu naʼ röʼö ragu, o nu rupáʼ laʼ huagu? ¿Naruʼ calëga nu naʼ röʼö ragu nácarö lo? Nedaʼ zóalenaʼ libíʼiliʼ ca nu rupáʼ laʼ huagu.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 ’Libíʼiliʼ ni guzóalenliʼ nedaʼ cateʼ niʼ bi guca quiaʼ, yuguʼ le gulaʼzíʼ bëʼ nedaʼ.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Que lë ni naʼ udödaʼ lu náʼaliʼ tu ga inná bë́ʼëliʼ, ca naʼ benëʼ Xuzaʼ, budödëʼ lu naʼa ga inná bëʼa nedaʼ.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Caní gunaʼ para gaca cö́ʼöliʼ, en guíʼaj gágulenliʼ nedaʼ ga niʼ inná bëʼa, ateʼ cö́ʼöliʼ xilataj cázaliʼ ga uchiʼa usöröliʼ idxinnu cöʼ zxíʼini xiʼsóëʼ Israel.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Gunnë́ʼ caʼ caní Xanruʼ: —Simón, Simón. Buyútsöcaʼ. Chigunaba Satanás tuʼ xihuiʼ libíʼiliʼ, para urixi udödi libíʼiliʼ ca nu rurixi rudödi zxoaʼ xtila,
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 pero chibulidzaʼ-nëʼ Dios, en gunábidaʼ Lëʼ gácalenëʼ liʼ, para cabí údxi udú yöl-laʼ réajlëʼ quiuʼ nedaʼ. Naʼa, cateʼ huöácuʼ quiaʼ, butipa ládxiʼgaquiëʼ böchiʼ luzóʼo.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Pedro rëʼ Lëʼ: —Xan, chizóaʼ sáʼlenaʼ Liʼ, calë́gasö tsejaʼ lidxi guíë, pero lëscaʼ gátilenaʼ Liʼ.
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Jesús rëʼ lëʼ: —Pedro, reaʼ liʼ: Zíʼalö cö́dxibaʼ böra naʼa, chigudáʼbaguʼu tsonna luzuí, innóʼ cabí núnbëʼu nedaʼ.
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Jesús gunábinëʼ légaquiëʼ, rnnëʼ: —Catiʼ gusö́l-laʼa libíʼiliʼ cabí nuáʼaliʼ yöxaj yöta, en calëga buzudi dumí, en calëga chopa cöʼ xiráchuliʼ, ¿naruʼ bi biyadzaj queë́liʼ? Légaquiëʼ taʼnnë́ʼ: —Bitiʼ bi.
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Níʼirö rëʼ légaquiëʼ: —Naʼa, nu dë yöxaj yöta que ral-laʼ guáʼ le, ateʼ lëscaʼ caní ral-laʼ gun nu dë que buzudi dumí, ateʼ nu bitiʼ dë que guíë tuchiʼ ral-laʼ gutiʼ lariʼ rixóa yeni, en siʼ tu guíë tuchiʼ.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Reaʼ libíʼiliʼ: Run bayudxi gaca quiaʼ lë naʼ nazúaj lu guichi láʼayi, rnna: “Gulunëʼ queëʼ ca tunëʼ quégaca nupa tuaʼ döʼ”, ateʼ ilaca yúguʼtë le nazúajgaca lu guichi ca ral-laʼ gaca quiaʼ.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Níʼirö légaquiëʼ taʼnnë́ʼ: —Xan, ni dë chopa guíë tuchiʼ. Lëʼ rëʼ légaquiëʼ: —Chinaca.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Níʼirö birúajëʼ Jesús, en ca run cazëʼ saʼyéajëʼ lu Guíʼa Yaga Olivo, ateʼ yuguʼ bönniʼ usëda queëʼ söjácalenëʼ Lëʼ.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Cateʼ bilaʼdxinëʼ niʼ, Jesús rëʼ légaquiëʼ, rnnëʼ: —Buliʼlídzëʼ Dios, inábiliʼ-nëʼ cabí gataʼ lataj siʼ bëʼ tuʼ xihuiʼ libíʼiliʼ.
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Níʼirö Jesús guzë́ʼë ga naʼ nacuʼë, en gudödëʼ iaʼlatiʼ tsca ga ridxín tu guiö́j rirúʼuniruʼ, ateʼ niʼ buzóa zxibëʼ, en rulidzëʼ Dios.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Rnnëʼ: —Xúz, channö rë́ʼënuʼ, bucuása ga zoaʼ lë naʼ ral-laʼ quíʼi sacaʼa, pero calëga ca rë́ʼëndaʼ nedaʼ, pero ca rë́ʼënuʼ Liʼ gunuʼ.
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Níʼirö buluíʼi lahuëʼ gubáz láʼayi queëʼ Dios, zëʼë yehuaʼ yubá, ateʼ butipëʼ ládxëʼë Jesús.
43 — ausente —
44 Lu yöl-laʼ risëbi ladxiʼ queëʼ, idú ládxëʼë Jesús bulidzëʼ Dios, ateʼ nisa yösa queëʼ guca ca rön rabaʼ luyú.
44 — ausente —
45 Cateʼ budxi bulidzëʼ Dios, guyasëʼ, en bö́ajëʼ ga naʼ nacuʼë bönniʼ usëda queëʼ, ateʼ duxáquiëʼ légaquiëʼ tásiëʼ tuʼ tuʼhuíʼinigaquiëʼ.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Níʼirö Jesús rëʼ légaquiëʼ: —¿Rásitsaliʼ? ¡Guliʼchasa, en buliʼlidzëʼ Dios! Inábiliʼ-nëʼ cabí gataʼ lataj siʼ bëʼ tuʼ xihuiʼ libíʼiliʼ.
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Tsanni niʼ ruʼë didzaʼ Jesús, laʼ bilaʼdxintëʼ bönniʼ zián niʼ, ateʼ Judas, bönniʼ naʼ nababëʼ idxínnuëʼ bönniʼ usëda queëʼ Jesús dzáguiëʼ légaquiëʼ, ateʼ nanö́ruëʼ lógaquiëʼ bönniʼ zián naʼ. Gubíguiʼë ga zoëʼ Jesús para utsaga lahuëʼ Lëʼ.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Níʼirö Jesús rëʼ lëʼ: —Judas, ¿naruʼ rudö́ditsoʼ caní nedaʼ, Bönniʼ Guljëʼ Bönachi, rutsaga loʼ nedaʼ?
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Cateʼ yuguʼ bönniʼ naʼ nacuáʼlenëʼ Jesús bilaʼléʼenëʼ ca naʼ raca queëʼ Lëʼ, tëʼ Lëʼ: —Xan, ¿naruʼ güíʼituʼ légaquiëʼ guíë tuchiʼ?
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Tuëʼ bönniʼ usëda queëʼ Jesús benëʼ huëʼ guídi náguiëʼ bönniʼ huen dxin queëʼ bixúz lo. Burixëʼ guídi náguiëʼ ibëla.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Jesús rnnëʼ: —Chinaca naʼa. Tscaʼ gaz. Gudanëʼ Jesús guídi náguiëʼ bönniʼ huen dxin naʼ, en bunëʼ le.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Níʼirö rëʼ yuguʼ bixúz unná bëʼ, en bönniʼ dë lu náʼagaquiëʼ que yudoʼ, en bönniʼ gula tuʼzéajniʼinëʼ, bönniʼ naʼ bitiʼ taʼléʼenëʼ Lëʼ dxiʼa, rnnëʼ: —¿Narúajtsaliʼ nuáʼaliʼ guíë tuchiʼ, en yaga para sönliʼ nedaʼ ca runliʼ rizönliʼ-nëʼ gubán?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Yuguʼ dza guzóalen cazaʼ libíʼiliʼ chila yudoʼ, ateʼ bitiʼ bi benliʼ quiaʼ, pero naʼa chibidxín dza queë́liʼ, le naca dza dë lu nëʼe nu naʼ zoa lataj chul-la.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Níʼirö gulaʼzönëʼ Jesús, en gulaʼchë́ʼë Lëʼ ga naʼ buluʼsudxinëʼ Lëʼ lidxëʼ bixúz lo. Pedro yöjnahuëʼ Jesús ziʼtuʼ zíʼtuʼsö.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Cateʼ niʼa nëʼë bixúz lo chigulaʼbéquiëʼ guíʼ löʼa lidxëʼ bixúz lo naʼ, gulaʼböʼë idú gásibiʼilö raʼ guíʼ naʼ, ateʼ Pedro gurö́ʼlenëʼ légaquiëʼ tsözxö́n.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Cateʼ tubiʼ biʼi nigula huen dxin biléʼebiʼ-nëʼ Pedro, niʼ rö́ʼösëʼ raʼ guíʼ, buyubiʼ lëʼ, en rnnabiʼ: —Bönniʼ ni dëʼë caʼ Jesús.
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Gudáʼbaguiëʼ Pedro, rnnëʼ: —Nigúla, bitiʼ caʼ núnbëʼa-nëʼ bönniʼ naʼ.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Iaʼlatiʼ gudzé iaʼtúëʼ bönniʼ biléʼenëʼ Pedro, ateʼ rnnëʼ: —Liʼ doʼo caʼ légaquiëʼ. Pedro gunnë́ʼ: —Bönniʼ, calëga nedaʼ.
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Iaʼlátiʼsö gudzé, gunnë́ʼ iaʼtúëʼ bönniʼ: —Le nácatë bönniʼ ni dëʼë Jesús, tuʼ náquiëʼ bönniʼ Galilea.
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Níʼirö Pedro gunnë́ʼ: —Bönniʼ, bitiʼ nözdaʼ bizxi naʼ ruʼu didzaʼ que. Tsanni niʼ ruʼë didzaʼ ni, laʼ gurö́dxitëbaʼ böra.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Níʼirö buécjëʼ Xanruʼ, en ruyúëʼ Pedro, ateʼ yöjnenëʼ Pedro xtídzëʼë Xanruʼ, ca naʼ gudxëʼ lëʼ: “Zíʼalö cö́dxibaʼ böra naʼa, liʼ chigudáʼbaguʼu tsonna luzuí, innóʼ bitiʼ núnbëʼu nedaʼ.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Burúajëʼ Pedro níʼilö, ateʼ rön caz gurödxëʼ.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Yuguʼ bönniʼ naʼ nazö́ngaquiëʼ Jesús buluʼtitjëʼ Lëʼ, ateʼ gulaʼguínëʼ Lëʼ.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Níʼirö buluʼsayjëʼ lahuëʼ Jesús, ateʼ gulaʼgápëʼë lahuëʼ, en gulaʼnábinëʼ Lëʼ, taʼnnë́ʼ: —¡Gunnë́yaʼatsöcaʼ! ¿Nuzxi naʼ gudapaʼ Liʼ?
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Ziánrö caʼ gulaʼnnë́ʼ queëʼ le guluʼë döʼ queëʼ.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Cateʼ chizáʼ reníʼ dza naʼ, buluʼdubëʼ bönniʼ gula tuʼzéajniʼinëʼ bönachi judío len yuguʼ bixúz unná bëʼ, en bönniʼ yudoʼ tuʼsédinëʼ, ateʼ gulaʼchë́ʼë Jesús lógaquiëʼ bönniʼ yudoʼ tuʼchiʼa tuʼsörö́ëʼ, ateʼ gulaʼnábinëʼ Lëʼ,
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 taʼnnë́ʼ: —Gudíxjöiʼi netuʼ. ¿Naruʼ nactsoʼ Liʼ Cristo? Jesús rëʼ légaquiëʼ: —Channö guíaʼ libíʼiliʼ nacaʼ Cristo, bitiʼ tséajlëʼëliʼ nedaʼ,
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 en channö inábidaʼ libíʼiliʼ tu didzaʼ, bitiʼ ubíʼiliʼ didzaʼ, en bitiʼ usanliʼ nedaʼ.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Naʼa isí lo, nedaʼ, Bönniʼ Guljëʼ Bönachi, cöʼa cuita lëʼë ibëla Dios, nápatërëʼ yöl-laʼ unná bëʼ.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Gulaʼnábinëʼ Lëʼ yúguʼtëʼ, taʼnnë́ʼ: —¿Naruʼ nactsoʼ Liʼ Zxíʼinëʼ Dios? Lëʼ gudxëʼ légaquiëʼ: —Le nácasö rnnaliʼ.
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Níʼirö taʼnnë́ʼ: —¿Núzxirö naquíniruʼ nu gun ba nalí queëʼ? Laʼ rë́ʼusö chibiyö́niruʼ didzaʼ ruʼë.
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.