Mateus 17

Ocotlán Zapotec (ZAC_SIM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Gudëdë shuꞌpë dzë; Jesús biaꞌa më Pedro nu Jacobo nu Juan, bëchi Jacobo; ziaꞌa raiꞌ lu tubi dani catë más guiaꞌa.
1 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro e os irmãos Tiago e João.
2 Iurní guc cambi Jesús stubi formë delantë lu raiꞌ. Lu më rabtsëꞌë ziquë ngubidzë. Hia shabë më bëaquin naquichi como llni.
2 Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar: o seu rosto ficou brilhante como o sol, e as suas roupas ficaram brancas como a luz.
3 Mizmë iurní guná ra shini gusëꞌdë më lu Moisés nu Elías; quëadiꞌdzënú raiꞌ Jesús.
3 E os três discípulos viram Moisés e Elias conversando com Jesus.
4 Iurní Pedro guniꞌi lu më: ―Dadë, bien dzu naꞌa ndëꞌë iurneꞌ. Si talë rac shtúꞌul guëdëntsaꞌu naꞌa tsunë ranchi, tubin parë lë́ꞌël, tubin parë Moisés, stubin parë Elías.
4 Então Pedro disse a Jesus: — Como é bom estarmos aqui, Senhor! Se o senhor quiser, eu armarei três barracas neste lugar: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
5 Nianá lëꞌë Pedro quëadiꞌdzë, iurní bëdchini tubi shcahi narabtsëꞌë nabësëꞌau lëꞌë raiꞌ. Laꞌni shcahi bëdchini tubi bë. Nu bini raiꞌ tubi voz narniꞌi: ―Ndëꞌë lëꞌë shinia narac shtuaꞌa. Nalë́ rquitë lduaꞌa con lë́ꞌiꞌ. Gulë bëquë́ diaguë shtíꞌdziꞌ.
5 Enquanto Pedro estava falando, uma nuvem brilhante os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido, que me dá muita alegria. Escutem o que ele diz!
6 Iurë bini ra shini gusëꞌdë më diꞌdzë ni, bëzullibi raiꞌ hashtë bëdiaꞌa luquë́ raiꞌ lu guiuꞌu nu bëdzëbë raiꞌ.
6 Quando os discípulos ouviram a voz, ficaram com tanto medo, que se ajoelharam e encostaram o rosto no chão.
7 Iurní Jesús guabiꞌguë lu raiꞌ. Bëdchiꞌbë guiaꞌa më guëc raiꞌ nu répiꞌ: ―Gulë tsasuldí; adë rdzë́bëdiꞌi të.
7 Jesus veio, tocou neles e disse:
8 Iurë lëꞌë raiꞌ gubiꞌa raiꞌ stubi vueltë, hia ni tubi chu lu gunádiꞌi raiꞌ sino sulë Jesús zugaꞌa.
8 Então eles olharam em volta e não viram ninguém, a não ser Jesus.
9 Iurë bietë raiꞌ lu dani, Jesús gunibëꞌa: ―Adë chu lu guadíꞌdzëdiꞌi të shcuendë lo quë naguná të hashtë iurë nguiu nabësheꞌldë Dios lu guë́ꞌdchiliu tsashtë́hiꞌ ladi ra tëgulë.
9 Quando estavam descendo do monte, ele lhes deu esta ordem:
10 Iurní gunaꞌbë diꞌdzë shini gusëꞌdë më: ―¿Pëzielú rniꞌi ra mësë shtë lëy de quë Elías napë quë guídiꞌ primërë, antsë guëdchini Cristo?
10 Então os discípulos perguntaram: — Por que os
11 Jesús bëquebi: ―Verdá Elías guidë primërë. Gúniꞌ rëglë grë cusë.
11 Ele respondeu:
12 Hia bidë Elias perë ra mënë adë bënguë bë́ꞌadiꞌi rall lë́ꞌiꞌ sino quë bëꞌnënú rall lë́ꞌiꞌ lo quë naguc shtuꞌu rall. Mizmë manërë el quë nabësheꞌldë Dios lu guë́ꞌdchiliu, sac zi më lu guiaꞌa rall, gati më.
12 porém eu afirmo a vocês que Elias já veio, e não o reconheceram, mas o maltrataram como quiseram. Assim também maltratarão o Filho do Homem.
13 Iurní ra shini gusëꞌdë më bëdëꞌë raiꞌ cuendë de quë Jesús quëadíꞌdziꞌ shcuendë Juan Bautista.
13 Então os discípulos entenderam que Jesus estava falando a respeito de João Batista.
14 Iurë bëdchini raiꞌ catë rëtaꞌ los de más mënë, iurní guabiꞌguë tubi nguiu lu Jesús nu bëzullíbill lu më. Répill:
14 Quando eles chegaram perto da multidão, um homem foi até perto de Jesus, ajoelhou-se diante dele
15 ―Dadë, bëgaꞌa ldúꞌul shinia. Ráquëll galguidzë rati zini nu rzac zill. Zihani vueltë guláguëll laꞌni guiꞌi nu guláguëll laꞌni nisë.
15 e disse: — Senhor, tenha pena do meu filho! Ele é epilético e tem ataques tão fortes, que muitas vezes cai no fogo ou na água.
16 Na zeꞌdënúa lë́ꞌëll lu ra shini gusë́ꞌdël perë adë bë́ꞌnëdiꞌi rall gan nëac shinia.
16 Eu o trouxe para os seus discípulos a fim de que eles o curassem, mas eles não conseguiram.
17 Jesús guniꞌi: ―Lëꞌë të mënë narialdídiꞌi lduꞌi na, siemprë rsini të saꞌ të lu duldë. ¿Hashtë guc guëbezënúa lëꞌë të, të parë tsaldí lduꞌu të shtiꞌdza? ¿Blac tiempë guëquëreldënúa lëꞌë të, të gapë të fe? Gudeꞌenú shínil lua.
17 Jesus respondeu:
18 Iurní Jesús guníꞌiꞌ guëc mëdzabë ni. Nu gunibëꞌa më guëruꞌu mëdzabë laꞌni lduꞌu ngulëꞌnë. Lueguë bëac ngulëꞌnë.
18 Então deu uma ordem, o demônio saiu, e no mesmo instante o menino ficou curado.
19 Despuësë de ni, ra shini gusëꞌdë më biadiꞌdzë raiꞌ lu Jesús stubi cuꞌ. Gunaꞌbë diꞌdzë raiꞌ: ―¿Pëzielú adë bë́ꞌnëdiꞌi naꞌa gan niagú naꞌa mëdzabë fier laꞌni ngulëꞌnë?
19 Depois os discípulos chegaram perto de Jesus, em particular, e perguntaram: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele demônio?
20 Jesús repi: ―Purquë lëꞌë të duꞌpsë fe napë të. Guldía rniaꞌa, si talë napë të fe masiá zucsë duꞌpë, guëniꞌi të lu dani rëꞌ: “Guabsú ngaꞌli të parë súbël stubi lugar”. Lëꞌë dani tsabsú. Zac gunë të grë cusë si talë rialdí lduꞌu të Dios. [
20 Jesus respondeu:
21 Perë mëdzabë fier saꞌ ndëꞌë sulë rruꞌu rall si talë runë të ruëguë lu Dios nu si talë quëhunë të ayunë.]
21 [Mas esse tipo de demônio só pode ser expulso com oração e jejum.]
22 Mientras ziazú raiꞌ juntë regiuni shtë Galilea, Jesús guníꞌiꞌ de quë nguiu nabësheꞌldë Dios lu guë́ꞌdchiliu, gac intriéguiꞌ guiaꞌa ra mënë mal
22 Um dia os discípulos estavam se reunindo na Galileia, e Jesus disse a eles:
23 nu quini rall lë́ꞌiꞌ perë dzë tsunë gac resucitáriꞌ. Diꞌdzë rëꞌ nalë́ bësëdchini tristë lduꞌu ra shini gusëꞌdë më.
23 e eles vão matá-lo; mas três dias depois ele será ressuscitado. E os discípulos ficaram muito tristes.
24 Iurë Jesús nu shini gusëꞌdë më bëdchini raiꞌ guëꞌdchi Capernaum, ra narunë cubrë impuestë shtë iáduꞌu guagná rall Pedro nu gunaꞌbë diꞌdzë rall lu Pedro: ―¿Gu rguilli mësë shtë të impuestë parë iáduꞌu?
24 Quando Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum, os cobradores do imposto do Templo foram perguntar a Pedro: — O mestre de vocês não paga o imposto do Templo?
25 Pedro bëquebi: ―Ahaꞌ. Iurní guatë́ bëabrí Pedro lídchiꞌ; guniꞌi Jesús primërë lu Pedro: ―¿Pë llgabë quëhúnël, Simón? ¿Chu mënë runë cubrë raiꞌ impuestë nu ra contribución caꞌa rëy shtë guë́ꞌdchiliu rëꞌ? ¿Gu rguilli ra shini rëy u rguilli ra mënë zitu nanádiꞌi shmënë rëy?
25 — Paga, sim! — respondeu Pedro. Depois Pedro entrou em casa, mas, antes que falasse alguma coisa, Jesus disse:
26 Simón bëquebi: ―Ra më zitu rguilli rall impuestë. Jesús repi: ―Por ni ra shini rëy adë rguíllidiꞌi rall impuestë.
26 — São os estrangeiros! — respondeu Pedro.
27 Perë parë adë ldaguë llánëdiꞌi rall, gua ruaꞌ nisë. Bëtiaꞌa iagullë shtë́nël laꞌni nisë. Primërë mbeldë naná guënáꞌzil, bëshaꞌlë ruaꞌ ma. Guëdzélël tubi dumí. Gudilli impuestë por lëꞌë hiaꞌa.
27 Mas nós não queremos ofender essa gente. Por isso vá até o lago, jogue o anzol e puxe o primeiro peixe que você fisgar. Na boca dele você encontrará uma moeda. Então vá e pague com ela o meu imposto e o seu.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.