Lucas 22
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Yahudi awa ono wo rotijo ragije mewen daije raisye nandea mararai to. One so rawainamo Ono Paska.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Naije syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye rai muno kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije wo unanuije rakani indamu wo Yesus aubaisy. Ware wo aijar maninimbe, weye wo vatano wanuije masyaniv.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Umba naije Anakakai Akoe siso Yudas, apa tamo akoe mi Iskariot, anuga rai. Yudas sopamo siso irati Yesus apa arakovo abusyinara eane rurum utavondi aije mansai.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Weti Yudas poroto no syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, akarijo naito Yahudi wo Yavaro Amisye ramane nawe mansai. Umba wayao vambinibe animaisye mirati Yudas po rave ramu po Yesus amavun nanto mai.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Weti syeno akokoe muno nait akari umawe manayanambe ti wurairive ware wo doije inta raunanto Yudas ai.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Yudas pare yombe, umba po varore rakani indamu po Yesus amavuno mansai maninimbe indamu vemo vatano wanuije wo raen inya.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Naije Ono Paska ndea mamaisy arono vatano Yahudi wo rotijo ragije mewen daije raisy muno wo domba inta aubaisy wo ameseo Amisye ai umba wo ama ine raisy.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Arono naije Yesus po Petrusa pe Yohanesa pe yatutir pare, “Ita ipo anaisyo Paska ratayao indamu wandaisy.”
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Umba yo anajo yare, “Injae, rui rati nyare mbekero ririmo anaisyo Paska ratayao wansai?”
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Umba Yesus po raura akananto yai pare, “Wurisisa no Yerusalem, ripare rinanta vatane inta ai, opamo po mana rawavino kiviro kopa rai ti po raugav. Wiritavono ai, ita no apa yavaro pare siso ri.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Umba ipo raura irati vatano apave yavare rai ai ipare, ‘Injayo Kurune po nanajo pare nya tanoano rui mirati Wepe apa arakovo utavondi aije nawe wo anaisyo Paska raisyo rai?’
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Indati vatane umaso po tanoano vono warae ama uga manakoe inta rarorono isai. Tanoane umaso mamai bintabo irati meja muno ananuge kotaro isyi daije rautan. Weti ripo anaisye ratayao wansamarom no naije.”
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Umba Petrusa pe Yohanesa pe yurija no Yerusalem. No ratuije nyanta irati anakotaro uma Yesus po raura we rai mamai bintabo. Umba yo anaisyo Paska ratayao ti ntuna.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Arono uma pasyo kobe ti Ono Paska mamai to, naije Yesusa pe apa arakovo utavondi aije nawe waje utantuna tenambe indamu wisyisy.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Umba Yesus po raura mai pare, “Risyamo ibeke dave ituna wamisyi tenambe irati Ono Paska so rai, arono Sya siurijo mangke mana nande rainye so.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Syo raura tugaive: indati Syo Ono Paska raisy akatoe ramu gao Amisye de be akarive Apa kawasae mai no mine vone so ti wamanugan wamo Apa ono akoe raisy akato.”
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Umba Yesus po mokijo anggurije raijade, Po kove raura seo Amisye ai, umba Po raura pare, “Wapo anggurije so raugav muno wapo ratodijo wasai indamu wadamanam.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Syo raura tugaive, indati Syo anggurije inta ramanam akatoe ramu gao Amisye de be akarive Apa kawasae mai no mine vone so.”
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Naije Yesus po rotije raijade umba Po kove raura seo Amisye ai. Umba Po raporadi muno Po ratodijo Apa arakovo utavondi aije mai, umba Po raura pare, “Somamo inanasine mi so, omamo Syo raunande wasai. Wapo rotije so raisy indamu wasaemen irati Rinai.”
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Maisyare omai tavon, arono wo anaisyo Paska umaso raisya mewen, umba Yesus po mokijo anggurije raijade akato, umba Po raura pare, “Somamo Sya mavugo nsororopo wasaije mi som, mo Amisye apa urairijo wanyine raokaisy.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Weramu vatano po inamavune pi pe wantantuna wamisyi tenambe no meja so.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Tugae, Risy, Arikainyo Vatan, indati ikakai mamaisyo Amisye apa bekere rai, weramu kakaije nde irati vatano po Arikainyo Vatane inamavune ai!”
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Naije Yesus apa arakove wayao vambinibe ware, “Are pirati no no wama yasyine so ti, indati apa ana dave maisyare somaisy?”
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Umba naije Yesus apa arakovo utavondi aije wayao ensembe mansai ware, “Are pirati panakoeve no wama yasyin?”
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Yesus po raura nanto mai pare, “Akarijo titi mine so manayanambe wo awa vambunine rarorono vatane mai, muno vatano awa vambunine no maije manayanambe wo vatane matutir. Wo vatane mansantitidi indamu ubeta awa bekere rai, weramu taune wo taune mansaura ware, ‘reamamo reamo vatano wanuije maeranande kobe.’
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Weramu weapamo wabemo wabe taije maisy inya. Yara vatano rui pirati panakoeve no wapa yasyin, syare po taune atantona maisyare vatano mamaun wemaisy. Muno vatano rui pirati be akarive, syare opamo panapatambe vatane mai tenambe.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Arakove, no mine vone so vatano panakoe tuna pisyi bayave, muno vatano kaijinta wanapatambe ai. Weramu wamamo wansasye. Ribe akarive wasai muno syanapatambe wasai tavon.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Vatano wanui wonayo Rinai ti wo inave tatugadi, weramu weapamo wapo inapaya ramu, yara watavondijo Rinai tutir.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Maisyare omai ti, Syo wasapatimu indamu wabe akarive, maisyare muno Sya Injaya po inapatimu indamu ibe akarive.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Indati watantuna wapisyisyo inatavon arono ide ibe akarive mine vone so rai. Muno watantuna no kursijo ntiti, wabe akarive susyo Israel abusyinara eane jirume mansai tenambe.”
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Yesus po raura Petrus ai pare, “Simon, Simon. Anakakai Akoe po Amisye anajo indamu varore raugaje ai indamu po wea tenambe wasatopano wapa anave Rinaije rai, maisyare muno vatane po gandum rarayan ti ama ine ransopo ama kea rai wemaisy.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Weramu ibe sambayambe Simon winai, indamu vemo nyo nya anave Rinaije rapaya kobe inya, yara kavinta nakato umba nyakare Rinai. Muno arono nyakare Rinai to, weamo syare nyo nya arakove so awa anave raijaseo mbambunin akato tavon.”
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Weramu Petrus po raura akananto Yesus ai pare, “Injae, risyamo indati syo napaya ramu! Yara syanatatayaube indamu risuiri natavon, weti vatane wo naugave siso no tanoano makova rai, weamo ritavondi imakova. Muno vatane wo naubaisy, weamo syare rikakaijo natavon.”
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Umba Yesus po raura nanto Petrus ai pare, “Petrus, Syo raura tugaive, namane so mangkuere pana kokebe rainy, winyamo indati nyo inamamaravea susye mandei.”
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Umba Yesus po manajo pare, “Wusyinoe arono Syo wasatutir indamu wapo Ayao Kove ravovo vatane mai, Syo wasanyao syare vemo wapo doije, ingkujawane, ajo kokome inta raugav inya. Arono naije ana inta meweno wasai rako jewena e?”
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Umba Yesus po raura akananto mai pare, “Weramu soamo nsasye, weti wapo doije muno ingkujawane raugav wapa unanui anya rai. Muno are nyirati nya omake meweno nai, weamo nyo nya ansuno waravainye inta ramavun dati umba nyo ama doije veano omake inta ramavun namarom inda nyo raugav.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Weye Ayao Amisye ama ana mo rinaurairive omamo indati mamaisy, wemi mo ratoe no taiso: ‘Opamo ato siso vatano ukakainoanive mansai.’ Tugae, kavinta nakato urairije umaso indati mamaisy.”
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Yesus apa arakove wo raura ware, “Injae, winyerade, wama omake mamo jiruma.”
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Yesus puje Yerusalem raora, umba poroto no Pukamo Saitun maisyare muno masyote anteter porotove wemaisy. Apa arakove utavondi Ai tavon.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Arono unanta no Pukamo Saitun, Yesus po raura nanto Apa arakove mai pare, “Wasambayambe indamu vemo ana mo wasatopane mo wasakep inya!”
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Yesus poroto gwaravaindi, umba Po apa vukane ranteter no kopa umba be sambayambe.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Pare, “Sya Injae, wimayar, syare Nyo siurije so raveto inaora. Weramu vemo wintavono Sya bekere rai nora, yara Injae nya bekere bo rai.”
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Umba naije naito Amisye inta aroron ti de Yesus ai po vambunine raugaje Ai.
43 — ausente —
44 Yesus anuga nseo majeve ti be sambayambe vambunimbe. Apa mamoane ngkaputin nsororop maisyare muno mavu maje ramaisy.
44 — ausente —
45 Be sambayambea mewen, umba Yesus pakare no Apa arakovo utavondi aije mai. Po maen unaki, weye manimaumbe yava manakea mayondi.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Yesus po raura mai pare, “Wabeanimaibe wanaki? Wasea! Syare wasambayambe indamu vemo ana mo wasatopane mo wasakep inya!”
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Arono Yesus payaowa nene, naije vatano wanui ude, muno Yudas, opamo Yesus apa arakovo abusyinara eane rurum inta pije, po unanuije rarorono mai. Umba Yudas de Yesus ai po anu.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Yesus po raura nanto ai pare, “Yudas, mbeanimaibe nyo Arikainyo Vatan rinanu? Weye nyare nyo inamavun!”
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Yesus apa arakovo utavondi aije wo raura ware, “Injae, nyare reamo vatane umaso maperam omake rai je?”
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Umba arakove inta po apa omake veano vatano panapatambe syeno titi aije amarikoamo anem ngkove raotar ti mpatimu.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Weramu Yesus po raura akananto mai pare, “Weinya!” Umba Po vatane umawe amarikoamo uma mpatimugoe raugakananto no akato ti nsauman.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Umba Yesus po raura nanto syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, akarijo naito Yahudi wo Yavaro Amisye ramane nawe, akarijo Yahudije nawe mai, weye ude ware wo aijar. Pare, “Risyamo vatano mamune inta pi Risye ramu. Ti wabeanimaibe wade irati omake muno kaije rautan indamu wapo inaijar?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Masyote anteter rituna no wapa yasyin no Yavaro Amisye ama uga, weramu wapo inaijare ramu. Weramu soamo varore raugaje wasai to. Wapo inaijaro namane yasyine so rai, omamo Anakakai Akoe apa ana dave mije.”
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Umba wo Yesus aijar, wo augaveta no syeno titi apa yavar, muno Petrus dijat apa vavane no mai.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Umba vatane wo taname raon no yavare umawe ama wanijate rai, umba utantuna rakiani, muno Petrus tuna irati matavon.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Wanya arikainyo manapatambe syeno titi aije inta mo Petrus aen tuna no taname ama tuga. Taname ama vare mba nanto Petrus amune rai, weti wanya so mo amune rayasir kobe, umba mo raura mare, “Sopamo tavondijo Yesus aije inta pi sop.”
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Weramu Petrus po Yesus amamarave pare, “Syantukambe vatane wato ai!”
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Kavinta umba vatano kaijinta po Petrus aen, umba po raura pare, “Winyamo vatano tavondijo Yesus aije pi winy!”
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Petrus tuna vavaijo uma amije intabo ai, umba vatano kaijinta de soowato ai pare, “Winyamo vatano Galilea, weti tugae rave winyamo vatan watavono Yesus aije inta pi winy ivae.”
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Umba Petrus po raura akananto ai pare, “Syantukambe nya ana ndaura so rai!” Arono Petrus payaowa nene, naije kobe mangkuere kokebe.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Umba Amisy Yesus sarirae po aerananto. Umba Petrus aemeno Yesus apa ana daura umawe rai pare, “Mangkuere kokebe rainy, indati nyo inamamarave susye mandei.”
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Umba Petrus puje poyo dave.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Naije naito wo Yesus aman wanaikebe Ai muno wo anepati.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Wo amune ratavano ansune vasye rai umba wo anajo ware, “Winyamo anawae pi Winy, weamo Nyo vatano po nanepate so apa tame raura kakavimbe reansai!”
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Umba wo Yesus akaajian dave.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Awatan ngko dave, akarijo Yahudi nawe, syeno akokoe nawe, kuruno Yahudi nawe, wanugan umba wo Yesus augavere te no mansamun indamu wo akanijo Apa ayao kakaije rai.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Umba wo anajo ware, “Reamare Nyo raura kakavimbe reansai: Winyamo Mesiasa pi Win dako?”
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 Muno ranivara Syo wasanajo, weamo indati wapo ana inta raura akanande Rinaije ramu.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Weramu kavinta nakato umba Risy, Arikainyo Vatan, ituna no Amisyo Bambunin Dave anem ngkove rai.”
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Umba akarijo akokoe Yahudi wo raura tenambe ware, “Maisyare omai ti, Winyamo Arikainyo Amisye pi Winy e?”
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Umba wo raura ware, “Wandaniv Yesus taune po apa ayao kakaije raurawa wandanaun to pare Opamo Arikainyo Amisye pa! Weti vemo wamo vatano kaijo wo aura tantunawije mawainde akato nora, weye wamo Apa ayao kakaije umaso ranaun to.”
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.