Lucas 22
Yagua NT (YAD_TBL) vs NTLH
1 Ratuudiyada ji̱tara vichtya runda, varityi riimyiñu̱yadara pa̱ suro̱, jiryatiy ru̱tachara Pásco vichtyara.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Rivya̱ta̱da ji̱ta caserdótevyeda nutyityu̱miy, Ju̱denu niquejada datyanuvavyedata rana̱cho̱, nu̱tyuramusiy rirya̱jvatyaniñi̱ Jesús, nu̱tyuramusiy, tapitya richuvu̱ryi nijya̱nvay.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Sajayada ji̱ta Satanásiy variy siva Judásibe, jiryatiy ru̱tachara Iscaryótiy musi̱ni̱. Ni̱ni̱ vichanu̱yada Jesúsjsa̱ datyavay tenu, jiryatiy richiityari̱nu̱yada mityijyiñi̱ Jesús.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Saya̱da ji̱ta jtaja̱dodana̱cho̱ ruusa̱ caserdótevyeda nutyityu̱miy, jiivu̱setavay nutyityu̱miy jarye ruusa̱ju̱: “¿Nu̱tyuramusiy raryiche̱ jiryejyomuju̱ni̱ Jesús, nu̱tyuramusiy?”
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Riichana̱yada ji̱ta variy ranchiy, ru̱teda ji̱ta variy siva: “Nu̱ña̱day murichenu criquitya ramurichirya ji.”
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Su̱mutya̱jada ji̱ta Judásibe variryi: “Jo, rántyéra.” Sajachipiya̱jada variy jivyimu: “¿Nu̱tyuramusiña̱ raryi sa̱y nutyityu̱vedani̱ Jesús, nu̱tyuramusiy? nijya̱nvajyuu niya̱resiy dyetya.”
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Rito̱jada ji̱ta Pa̱ Suro̱ vichtya runda variy. Riryi jvañi̱ carni̱rudenu variy, ratatidye riryi jachipityara Ju̱denu ramityadeda riy jimyunatyavabe.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Su̱pa̱jada ji̱ta Jesús variñada Pyítruju̱be Juánbatya: “Sa̱na̱jdutyara Pásco rundamu jmyi̱sara vu̱jyu̱, vurya̱tidye jmyirya.”
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Nani̱teda ji̱ta variy siva: “¿Tera jivya̱ta na̱ña̱jdutyara, te?”
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Su̱mutya̱jada Jesús variñada: “Sa̱na̱jnu̱y, sa̱na̱numatiy jañuve ja̱mu vicha̱damu sa̱na̱jdcho̱niñi̱ vanu, javiñu nichu̱. Sa̱na̱siityari̱ jasiy rorivyimuju̱ variñi̱, jasityi sa̱jañuve sa̱nudiya.
10 Jesus respondeu:
11 Sa̱na̱jtesiy siva rorijya̱mi̱: Su̱tesiy Datyanu̱ jiñijyu̱: ¿Nu̱tyijiña̱ rani̱cha rorichichumarya, nu̱tyijiy? jasityi ra̱jmyicha Pásco vichtya rundamu jmyi̱sarayu, risa̱ datyavavyedata.
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Ni̱ni̱ ji̱ta ra̱dityanu variy sa̱dara rorichichuma samiy jdutyasara, na̱varyoriy. Jasiñi̱day sa̱na̱jdutya̱siy nu̱ña̱jiju̱ra jmyichara.”
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Nadaya̱da ji̱ta variy, darya ni̱day nanudiñuvejada ti̱ta̱ju̱ riva, nu̱tyu su̱teda Jesús darya nadiva. Nani̱dutya̱da ji̱tara Pásco rundamu jmyi̱sara variy jasiy.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Jdutyasaranumatiy ravicha̱da jmyichara, sata̱ñuvejada ji̱ta Jesús variy jmyijyomu, sisa̱ datyavay jarye yisa̱ju̱.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Su̱teda Ji̱ta Jesús variy ruuva yisa̱ datyavay: “Jaryi rañi̱ru̱yadamu ri̱myiryu̱rya jirya Páscomu jmyi̱sara jiryisa̱, ra̱vatyasa̱da rundajisiy, tapi ri̱tatye jiryiva: Ne ra̱jmyiñu̱darya Páscomu jmyi̱saranu̱day, jasicha̱ra̱ju̱tiy ra̱jto̱taniy Ju̱denu nusu̱jyomura.”
15 e lhes disse:
16 — ausente —
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Saryeda ji̱ta Jesúsra jatuvu̱ variy, si̱chana̱tya̱danumatiñi̱ Ju̱denu ranchiy, su̱teda variy ruuva: “Jiryatirya, jirya̱jatutaniy ti̱ta̱ju̱ ramuyu, ri̱tay daryaju̱ jiryiva: Ne ra̱jatunu̱darya nutasara nuri̱ju̱u̱sijya̱ nu̱day, jasicha̱ra̱ju̱tiy ra̱jti̱ Ju̱denu nusu̱yada.”
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 — ausente —
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Saryeda ji̱ta Jesús varirya pa̱, si̱chana̱tya̱danumatiñi̱ Ju̱denu ranchiy, sapata̱da ji̱ta varirya, sasa̱yada ji̱ta variryi. Saniquejada variy: “Rani̱ jirya ravyu̱, jiryatiy rache̱y jiryeyadaju̱ra. Jirye̱ntya jmyichara daryara, jirya̱tidye jachipityasara riva ray.”
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Daryamusidye saryeda jibyedivasirya jatuvu̱ntiy, saniquejada ji̱ta variy: “Jirya jatuvu̱ rañi̱cha vadi jnu̱tya̱, jiryatiy rayndaja̱musirya, jiryatiy rumicharanuma jiryeyadaju̱ra.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 Jirya̱jnu̱y, ravichanuma mi̱sancha rajyomutujsa̱, sajomutu ni̱tiy sa̱y ramyityasimyimyu ray.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Sa̱jyasara ji̱ta Nijya̱mi̱denu jiyusiy, darya bacharatiy saju̱ra. Jiii, ta̱ju̱na̱te darya, ta̱ju̱, chi̱na̱ sa̱yasitye ni̱ Nijya̱mi̱denute day, chi̱.”
22 Pois o
23 Rijyo̱ta̱da ji̱ta jtaja̱doda nu̱ñi danu̱ju̱myusiy variyu: “¿Mi̱ra vu̱tyenu ra̱sa̱ñi̱ Jesús jimyityasimyimyu, mi̱?”
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Jadchiy ji̱ta riñiquetta̱dantiyu: “¿Mi̱ra vu̱tyenu ra̱cha jaryetasi̱ vu̱ntyityu̱ju̱, mi̱?”
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Rinsu̱chara ji̱ta ja̱mu nutyityu̱veda riy nijya̱nvajyuu. Ru̱tachara ji̱ta samiy jvaavye variryi, rityi sabonichara riy nijya̱nvajyuu.
25 Então Jesus disse:
26 Jiryequebyimu ji̱tamu̱y ne ra̱chasara daryá; daryani̱ ji̱ta raryicha̱siy, jiryatiy sa̱cha nu̱tyu tamityi̱ jiryequebyimu ni̱tiy vichasara jaryiñu̱; jiryentyityu̱ ji̱ta ra̱cha nu̱tyu jiryemyuchechiy.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 ¿Mi̱rana̱ jaryiñu̱, mi̱? varimyata jmyijyomu ma̱si̱, varimyata samuchechiy. ¿Ne viy jaryiñu̱nu̱day ni̱tiy ma̱sa jmyijyomu? Ray ji̱ta vichasara jiryequebyimu nu̱tyu jiryemyuchechidye.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 Jirye ji̱ta ma̱cho̱jaya̱sara rapyaru̱tya̱danube risa̱.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Ray ji̱ta bay jiryejyu̱ra nusu̱jyo, nu̱tyu sabayada rajye̱ darya rajyu̱ntidyerya, jirya̱tidye jmyichara, jirya̱jatusara variy risa̱ju̱ ri̱myijyomu, raynsu̱jyomu jarye. Jirya̱ma̱sasara variy cadnadu ma̱sajonchantiy, jasityi jirya̱jdutyasarara rityu̱chutasa̱da Irayénuveda, jiryatiy taraqui vu̱yaju̱y nijya̱nvaryi, danu̱ju̱y rinchaju̱, jiryatiy jaryedo ju̱riiñutavaryi.”
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 — ausente —
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 “Siimyó̱, Siimyó̱, ya̱jnu̱y Satanásiy jachiñu̱yasiy Ju̱denuva jirye, sa̱tidye jantya nu̱tyu jaruusiy muchutyasara jirye, si̱tenu rachiityari̱vay vidye jiryeñi̱cha.
31 Jesus continuou:
32 Ray ji̱ta tu̱chosiy sisa̱ Ju̱denu jiyadaju̱, Siimyó̱, ráñuma su̱tye jityuva̱choda rimu. Ya̱numatiy janumitye rañe̱cho̱ntiy, ya̱ma̱ vanu̱tyaniryi jityevay varintyidye.”
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Su̱teda ji̱ta Siimyó̱bay variy siva Jesús: “Nutyityu̱, jdutyasi̱numa ray, ra̱tidye jiya tanuvu̱nujomuju̱ yisa̱, varimyata diiyadasa̱ra̱ju̱ ti̱ta̱ju̱.”
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “Ri̱tatye yiva Pyítru, diye, netimyu̱ ne sa̱suy tavaryi didye, ya̱ra̱yasiy mumuri̱ju̱ rayada. Ya̱jtesiy variy: Ne radyetyani̱.”
34 Então Jesus afirmou:
35 Jadchiy ji̱ta su̱teda Jesús ruuva yisa̱ datyavay: “Ri̱pa̱jadanumatiy raynsu̱yadata criquisa̱miy jirye, ne vinu dusuutyavay, dantyamu̱y ne saapatu, ¿rásu̱tyeda vidye tara jiryejyu̱ variy?” Ru̱mutya̱jada ji̱ta: “Ne, mitya.”
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Diye ji̱ta, ni̱tiy criquityi̱, sa̱ma̱ jtosirya; daryadantyi, ni̱tiy dusuutyi̱, sa̱ma̱ jtosiy varintyidyerya. Mi̱nintyimyu̱ ne jichityitya̱ ti̱, sa̱ma̱ ta̱ryu̱tyara jichujay, sa̱tidye ta̱ryu̱y ramurichiryatara muruta̱ jichityitya̱ju̱.
36 Então Jesus disse:
37 Tapi ri̱tay jiryiva: Ra̱day jto̱taniy rimura jirya niquejada nu̱chara: Rivyichadeda nu̱tyu jvi̱ nta variñi̱, tapi jiryatiy nu̱chara raynchirya, ra̱day jto̱tanimyu̱y ti̱ta̱ju̱ra.”
37 Pois as
38 Ru̱teda ji̱ta sisa̱ datyavay variy yiva: “Nutyityu̱, jiryatirya dadajyu̱y muruta̱ jichityitya̱.” Su̱teda variy ruuva: “Rasa̱ra̱numa.”
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Sasipyateda ji̱ta variy jadchiy, saya̱da ji̱ta daryatiy saju̱tyadoda Odivu musiquimuyu. Richiityari̱jada ji̱ta sisa̱ datyavay variy rumuntiyu.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Sito̱jadanumatiy vichajomu, jasityi sito̱ru̱yada, su̱tañuvejada ji̱ta ruuva: “Jirya̱numa tu̱chu sisa̱ Ju̱denu, jirya̱tidye jto̱ su̱mu̱tya̱data jiryimu jantyasa̱damu.”
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Sanumuteda ji̱ta variy nu̱jipyudeju̱ rirya̱jisiy, sa̱dasidyoda ji̱ta variy jasiyu, satu̱choda variy sisa̱ Ju̱denu.
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 Saniquejada variy: “Ye̱ye̱, jivya̱tatiy, ya̱ramityaniy rivara jirya paru̱tyasa̱da; dañumamu̱y ne ye̱chaniy daryá, daryatiy ravya̱ta yivara, daryani̱ ji̱ta ye̱chanidyerye, daryatiy jivya̱ta dacyu̱.”
42 dizendo:
43 Samu̱ti̱jada ji̱ta ti̱qui Ju̱denu jpa̱nu jarichumusiy simu Jesús, savanu̱tyadeda ji̱ta variy jasiñi̱.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Jiryatiy saparu̱tya̱da jaryi jijechimyuyu, satu̱choda jaryivya̱ju̱ sisa̱ Ju̱denu variy. Saja̱ta̱yada ji̱ta variy, rasuteda saja̱ta̱ya̱ nu̱tyu nudaja̱ yivasiy mucadincha variy.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Sanubesubedanumatiy joráyadivasiy, sata̱rya̱jada ji̱ta yisa̱ datyavamyuju̱ntiy, sadiñuvi̱jada ma̱vye variy ruuva, riñuvayadanube jime̱.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Su̱teda Jesús variy ruuva: “¿Ta̱ju̱na̱ jiryeme̱, ta̱ju̱? ¡Jirya̱nubesumiy, jirya̱tu̱chu sisa̱ Ju̱denu, jirya̱tidye ramijeryi̱ su̱mu̱tya̱data jiryimu jantyasa̱damu!”
46 E disse:
47 Jesús niquejadamu ji̱ta ruuto̱jada nijya̱nvajyuu. Riyanti̱ ji̱ta savicha̱da Judásiy jtyati̱bay, Jesúsjsa̱ datyavay tenu. Satuudiyada ji̱ta Judásibe variñi̱ Jesús, sa̱tidye siiñuva̱y jasiñi̱.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “Judásiy, ¿siiñuva̱yadatate jiche̱ñi̱ Nijya̱mi̱denu jimyityasimyimyutecu̱?”
48 Mas Jesus disse:
49 Ridyiyadanumatiy Jesúsjsa̱ vichavay riva nu̱tyura ra̱cha, nu̱tyura, ru̱teda variy siva: “Nutyityu̱, ¿vurya̱vidye jvatye jichityitya̱ta riy, vurya̱?”
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Savatajo̱doda ji̱ta ti̱qui rityenu variñi̱ caserdótevyeda nutyityu̱ muchechiy, jiryatiy sara̱cha̱da daryaju̱ra satuva̱y.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Jesús ji̱ta niquejada variy: “¡Ra̱cha̱miy!” Saja̱tyo̱jada ji̱ta variy muchechiy tuva̱cco̱mu, sami̱sadeda variy ratani̱.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Su̱teda ji̱ta variy ruuva caserdótevyeda nutyityu̱miy, jiivu̱setavay nutyityu̱miy jarye ruusa̱ju̱, rimyityumiy jaryentiy: “¿Nu̱tyichiy jiryemya̱siñu̱y rayaro̱ju̱ jichityitya̱ta, nu̱tyichiy? ju̱mu̱tya jarye, nu̱tyu paranu̱ni̱ nta ravyicha variy jiryejyu̱.
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Rañi̱chanu̱chityi Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomu jiryisa̱, tama̱ jiryiriñu̱chiy variy jasirye, tama̱. Rito̱ma̱ ji̱ta jiryeryunda, nupocudi jtacha̱da jarye risa̱ju̱.”
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Ruurityadeda ji̱ta variñi̱ Jesús, ruuto̱ta̱da ji̱ta caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱ rorimyuni̱. Pyítrubay ji̱ta siityari̱jada nu̱jipyudeju̱ variryi.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Ru̱quinchodanumatirya jiiday vatapadajache, rimya̱sasa̱deda variy jasiy ratuunu, Pyítrubay jarye ruusa̱.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Sadiyada ji̱ta muchechityu siva Pyítrubay, sama̱sa̱da jiidadyamu, su̱nu̱yadanumatiy samiy sana̱cho̱, saniquejada variy: “Jiñu vanu jarye vichasara sisa̱ Jesús.”
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Sara̱yada ji̱ta Pyítrubay variy sayada: “Vatura, ne radyetya dañi̱ Jesús day.”
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Rivasidye ji̱ta sadiyada nu̱ sivantiy, su̱teda ji̱ta siva: “¿Jiñi̱ta vichasara rityenuntiy?” Su̱mutya̱jada ji̱ta Pyítrubay variñi̱: “¡Vanu, ne radye!”
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Taraqui jóramusintyi, saniquejada ji̱ta nu̱ jaryivya̱ju̱: “¡Si̱tenu savichasara jiñu vanu sisa̱ Jesús, tapi ni̱ vitya Cadidéyamusi̱!”
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Saniquejada ji̱ta Pyítrubay variy: “¡Vanu, ne radyetya ta̱ranchiy jiñique, ta̱ranchiy!” Saniquejadasa̱ra̱ju̱ sasuyada tavaryi variy jasiy.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Sa̱numityejada ji̱ta nutyityu̱ Jesús variy, su̱nu̱yada sana̱cho̱ Pyítrubay. Sajachipitya̱da ji̱ta Pyítrubay varirya saniquejada, jiryatiy su̱tesiy riva: “Tavaryi suyadajisiy diye, ya̱ra̱y mumuri̱ju̱ rayada.”
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Sasipyateda ji̱ta Pyítrubay variy, su̱na̱yada jivyara jachipiya̱jadamu variy.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Jadchiy ji̱ta, jiryatiy vaduy rañi jnu̱chuni̱ Jesús, rirya̱rupanta̱da jvatyiyada yavatya̱damuni̱.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Ripyuryejada ji̱tantirya sani̱sintyi, ruutaja̱doda variñi̱: “¡Ya̱datyacu̱! ¿Chi̱ra ju̱vesiy jiñiy, chi̱?”
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Riñiquejada ji̱tara va̱cha niquejada yavityiye̱yadamu sanijyu̱ntiy.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Ra̱sacharamu ji̱ta, riintye̱ryadeda nijya̱nvay rimyityumiyu. Rivyicha̱da ji̱ta caserdótevyeda nutyityu̱miy, Ju̱denu niquejada datyanuvay jarye ruusa̱ju̱ jasiy. Ripyu̱cheda ji̱ta variñi̱ Jesús jityu̱chujomuju̱. Riñiquejada ji̱ta variy: “Jiityi rañi̱cha Ju̱denu jaryeti̱, ya̱tu̱chu nu̱dyivaracu̱.” Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Raryityi tu̱chu jiryivara, ne jiryetyuva̱chu variy rimu.
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 — ausente —
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Raryityi jtaja̱nu darya jiryentyidye, jirya̱vidye jmutya̱ varintyidyerye.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Diyemusiy ji̱ta, sa̱ma̱sajaya̱sara Nijya̱mi̱denu santyityudamyu Ju̱denu jaryi vanu̱rya.”
69 Mas de agora em diante o
70 Ru̱tacha̱deda ji̱ta variy siva: “¿Jiñi̱ta si̱tenu Ju̱denu denu day?” Su̱mutya̱jada ji̱ta variryi: “Jiryetyi jtay daryadaryecyu̱.”
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Riñiquejada ji̱ta variy: “¿Ta̱ju̱ra vu̱vya̱ta riy tu̱chuvay sanijyu̱nu̱day, ta̱ju̱? ¡Vu̱ñi tuva̱chuma̱ra su̱tosiy niquejada!”
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.