Marcos 2
Yaminahua NT (YAA_TBL) vs AAI
1 Mã samaraka pishtata Capernaúm ano anã oni Jesús. Mã nokoano, “Mã Jesús anã oa ãfe pexe ano,” fanifo.
1 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jesu matabir maiye na ana bar Capernaum titit ana veya, ana tur tasasar tit etei hinowar.
2 Nãskakata Jesús fe anã ichanãnifo pexe mẽraxõ. Jesús nikakani. Pexe ano fospikõikanax ãfe emãiti ninifo ãfe fepoti ano ikitiroxakãkima. Nãnoxõ Jesús ato tãpimani Niospa meka.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay bar awan karatan tit in etawan awan auman bai daririr iwa’an. Naatu i busuruf binan hima hinowar.
3 Mã ato tãpimanaino feronãfake cuatro nokotoshinifo. Yora finimisma ãfe xefapa efenifo.
3 Nati ana maramaim orot kwafe’en turan an uman murubin hi’abar Jesu isan hina.
4 Mã xĩtiafono ikitirofoma, Jesús ano nã yora finimisma efepaiyaifono ikitirofoma ini. A pexe sapa mãnãoxori paitinĩ mãpekaxõ fotomanifo ãfe xefapa ratakaxõ. Risfi rafeta nexati fãkaxõ a mãnãoxori kini fakaxõ, nã finimisma fotomanifo, ãfe xefapa.
4 Baise rou’ay gagamin orot bain run isan men karam, imih orot hibai hiyen Jesu batabat tafanamaim faifiy wan hitarayouw. Naatu orot ana emo’em auman murabamaim hiruru ra’iy.
5 Jesús ato õikĩ tãpikõia ini. “Naato nõko yama noko sharafaxotiroki,” faifono Jesús tãpini. Nãskafaifono a finimisma Jesús yoini iskafakĩ: “Efe yorashta, mĩ chaka mẽ mia soaxona,” Jesús fani.
5 Naatu Jesu hai baitumatum i’itin ana maramaim orot an uman murubin isan eo, “Natu a bowabow kakafih anotanotawiyen.”
6 A Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfãfe ranãrito ano tsaoxõ nikakĩ shinãnifo.
6 Nati’imaim Ofafar bai’obaiyenayah afa hima’am hai notamaim hibabatiyih hio,
7 Nãnoxõ shinãnifo: “¿Afeskai Jesús mekaimẽ iskai? Tsõa noko chaka soaxotiroma. Nios fistichi noko axotiro. ¿Jesús ãa shinãimẽ Nios?” ixõ shinãnifo.
7 “Orot aisim iti na’atube eo’o? Iti i baigigimen tur, God akisinamo bowabow kakafih enotanotawiyen, men yait ta.”
8 Askafaifãfe Jesús ato tãpini ãto shinã mẽraxõ shinãifãfe. Jesús ato yoini: “¿Afeskai mã iskara shinãimẽ?” ato fani.
8 Abisa isan hinotanot Jesu mar ta’imon so’ob, naatu eo, “Aisim nati na’atube kwanotanot?
9 “Akka ea Niospa shinãmani. Nãskakẽ ẽ mato õimanõ Niosxõ na feronãfake ẽ sharafatiro. Tsõa iskara atiroma, Niospa shinãmanai fistichi atiro. Nãskakẽ ẽ na feronãfake sharafa mã tãpinõ Niosxõ ẽri ãfe chaka soaxotiro,” ixõ ato yoini. Nãskafata anã yoini feronãfake finimisma,
9 Menatan i hamehamen? Orot an uman murubin ana abowabow kakafih notawiyen isan ana’o i hamehamen? Ai, anau ana ir nanu nab nanan i hamehamen?
10 — ausente —
10 Baise ani’obaiyi kwanaso’ob, Orot Natun iti tafaramamaim ana fair i ema’ama bowabow kakafih notawiyen isan.” Naatu orot an uman murubin isan eo,
11 “Fininãkafãfe. Mĩ xefa fifaini, mĩ pexe ano katãfe,” fani.
11 “Ayu au’uwi, kumisir a ir kunu kubai au bar kwen!”
12 Askafaino fininãkafani. Fininãkafaxõ ãfe xefa fifaini, ãfe pexe ano kaito keyokõichi õinifo. Nãskakaxõ, “¡Aicho, Nios sharakõi! Na keskara nõ õimisma, sharakõi,” fanifo.
12 Inu’in misir, ana ir tensamur bai nu nah yan foun hibat hi’itin remor tit in, nati’imaim sabuw etei hifofofor men kafaita naatu God hibora’ara’ah hio, “Aki sawar iti na’atube men a’itin!”
13 Nãskax Jesús anã kani ĩa efapa ano. Anoxõ yora ichapa rasichi õinifo. Nãnoax Jesúski ichanãnifo. Nãnoxõ ato tãpimani.
13 Jesu matabir na Galilee harew kukuf rewanamaim tit, rou’ay gagamin isan hina naatu i busuruf i’obaibiyih.
14 Nãnoax kakĩ Jesús finõfãikĩ Levíõini, a yonoai ãfe tsaoti mĩsa ano tsaoxõ, ato keyokõi kori fĩaito. Nã Leví ãto kori fĩamis ini ãfe xanĩfo minixiki Roma anoa. Leví Alfeo fake ini. Jesús õixõ yoini: “Leví, efe kafe ẽ mia tãpimanõ,” fani. Askafaino Leví afe kani.
14 Nati’imaim remor inan kabay o’onayan Levi, Alpheus natun ana bowabow efanamaim ma’am itin isan eo, “Ayu kwi’ufnunu.” Levi misir Jesu i’ufunun hairi hin.
15 Nãskax Jesús aõxõ tãpimisfo fe kani Leví ato kenano a anoxõ pii fokani. Ato kori fĩamisfo fe yora chakafori a Moisés keneni nikamisfomafãferi Jesús feta pinifo. Yora ichapa Jesús fe foafofãinifo. Nãskakẽ yora ichapakõichi Leví pexe mẽraxõ pinifo.
15 Nati ufunamaim Jesu Levi ana bar wanawanan kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sinafuyah moumurih maiyow Jesu hi’ufunun bairi hinan ana bai’ufununayah bairi himare bay hi’aa, naatu sabuw kakafih afa moumurih maiyow auman hibi’ufunun.
16 Nãskakẽ a Moisés yoikĩ kirika keneni keskara ato tãpimamisfo nãfori fariseofo inifo. Afãfe Jesús õinifo yora chakafo feta piaito. Nãskaxõ a Jesúsxõ tãpimisfo yõkanifo: “¿Afeskakĩ mãto maestro na ato kori fĩxomisfo feta piimẽ? Yora chakafo fetari pii,” ato faifono,
16 Ofafar bai’obaiyenayah iyab Pharisee ana kou’ayamaim hima’ama hi’itin hina ana bai’ufununayah hibatiyih, “Aisim sabuw nati na’atube bairi te’aa?”
17 Jesús nikaxõ ato yoini: “A sharafãfe notoro fenakanima, a isinĩ ikaifãfemari notoro fenakanima. Akka nã isinĩ ikaifãfe notoro fenakani. Nãskakẽri ẽ ato yora sharafos kenatapa ikerani ẽ oama. Nã yora chakafo ẽ ato tãpimaniyoi ẽ oanõ,” ato fani.
17 Jesu nowar naatu iyafutih eo, “Sabuw aurih sawow en adanafur orot boro men hinakok, baise sabuw iyab sawusawuwih adanafur orot boro hinakok. Ayu men sabuw gewasih isah anamih, baise kakafih isah.”
18 Juan Maotista ãfe inafãfe ãto feyafati ipaoni fisti rasi pikakĩ pipaonifoma foni tenemisfo ipaonifo Nios shara shinãkakĩ. Nã fariseofo nãskarari ipaoni ãto feyafati. Nãskakẽ yora fetsafãfe Jesús yõkanifo tãpipaikakĩ, “Jesús, ¿afeskakĩ mĩ inafãfe mẽxotaima piimẽ? Juan ãfe inafãfe foni tenekaninõ Nios shinãsharakakĩ. Askatari fariseofãferi foni tenekaninõ. Akka, ¿afeskai mĩõxõ tãpimisfo askaramamẽ?” fanifo.
18 Veya ta John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee bairi hiyoyohar isan, sabuw afa hina Jesu biyan hitit hibatiy, “Aisim John Baptist ana bai’ufununayah naatu Pharisee hai bai’ufununayah bairi teyoyohar baise o a bai’ufununayah i en?”
19 Askafaifãfe anã Jesús ato yoini: “Feronãfake ãfiyaino, yorafo ano fisti ichanãkaxõ afara fetsa fetsatapafo afeta pitirofo inimayanã, aicho fakakĩ akiki inimakakĩ. Akka feronãfãke ãfi fikĩ foni tenetiroma. Askafixõ inimakĩ pitiro.
19 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot sabuw tabin ana yasisir isan nanawan hinanan boro amurumurubih hinamatabir? Aiyab! Tabin boubun isan nanawan sabuw nati’imaim boro men hinayoharamih.
20 Akka mã fene rẽteafono ãfe yorafãfe shinãkakĩ foni tenetirofo,” Jesús ato fani. (“Nãskakẽ ẽ nono ikano inimakĩ eõxõ tãpimisfãfe efeta pimisfo. Akka mẽ naano ea shinãkakĩ tsõa pitiroma eõ noikakĩ,” ato fani.)
20 Baise veya enan tabin boubun boro biyahimaim hinabosair imaibo hinayohar.
21 Askata anã fetsa ato yoini: “Tsõa sama fenaya sama xini kishi fatiroma. Nõ askafaino sama fena samama chakanatiro. Nãskatari sama fenafe sama xini isharatiroma. Nãskakẽri nã ẽ mato yoiai keskara mã nikakõixõ a mã ipaoni keskara anã mã itiroma mãmãi ea nikakõiax. A mã ipaoni keskara shinãmakita nãskax mãto yora fena keskara shara itiro.
21 Na’atube faifuw boubun reban men karam hinab faifuw atamanin hinafitimih, anayabin faifuw boubun nakaro’om faifuw atamanin boro natakweb mahar nara’at.
22 Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskara fe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma. Nãskarifakĩ tsõa mãmã fata koiro pisha xini mẽra nanetiroma nã mãmãnõ faraxakaino toxamãiyanõ. Nãskakẽ nã mãmã fata fe koiro pisha chakanatirofo. Akka nã mãto xinifãfe mato yoimisfo keskarafe nã ẽ mato yoiai keskara osinãtiroma. Nã ẽ mato yoiai keskara Niospa meka sharakõi. Akka a mãto xinifãfe mato yoimisfo anori shinãx mã isharatiroma. Niospa mekaya meka chaka osinãtiroma. Nãskakẽ mã nikapaifi mã shinãsharatiroma.”
22 Na’atube men yait ta wine boubun bai, wine ana koukufet atamaninamaim ririmih, anayabin wine boubun nagadid nayen koukufet boro nataseb, naatu wine, koukufet hairi boro hai yabih en hinamatar. Imih wine boubun i boro koukufet boubunamaim hinarir saise hairi boro gewasih hinabat.”
23 Jesús aõxõ tãpimisfo fe kani a judeofãfe tenetitĩa. Tarepa kakĩ ãfe inafãfe aros keskara meteskaxõ fikaxõ pinifo.
23 Baiyarir ana veya Jesu ana bai’ufununayah bairi sanabey wanawanan hiremor hinan naatu hibusuruf sanabey hirut,
24 Nãskafaifãfe fariseofãfe õikakĩ ato iskafanifo: “Õipo. ¿Afeskakĩ mĩ inafãfe na aros keskara metesfekanimẽ na pena tenetitĩa tsõa yonotiroma ixõ Moisés noko yoifinino?” fariseofãfe fanifo.
24 Pharisee Jesu hi’u, “Kwi’itin aisim it ata Baiyarir ana ofafar o abai’ufununayah te’a’astu’ub?”
25 Ato askafaifono Jesús ato kemani: “Akka, ¿a nõko xini Davidõnoa kirika kenenifo keskara mã õimismamẽ? ¿David afaa afeska fanimẽ ãfe inafo feta fonãikõikĩ?
25 Jesu iyafutih eo, “David ana orot bairi aa himomorob ana veya abisa sisinaf kwaiyab kwa’itin? Ana orot bairi aa himomorob ana veya
26 Nãskakẽ David Nios kĩfiti pexefã mẽra ikikaini. Akka nã Nios kĩfiti pexefã anoax Abiatar nã ato Nios kĩfixomisfãfe ãto xanĩfo ini. Akka nã Nios kĩfiti pexefã mẽranoa David pãa pini a pãa tsõa pishta pifiatiromano. Akka nã ato Nios kĩfixomisfãfe arese a pãa pimisfo ini. Nãskafekẽ nã pãa David pini a afe foafori ato pikĩni.
26 in God ana bar wanawanan run naatu faraw kakafiyin bai eaan. Iti mamatar i Abiathar Firis Gagamin ma’am ana veya. It ata ofafar eo i firis akisihimo iti rafiy hinaa, baise David eaan naatu ana orot turin itih hi’aa.”
27 “A Niospa taefakĩ feronãfake onifani. Askata teneni. Nã feronãfake Niospa tenemani, pena tenetitĩa yonoyamanõ.
27 Naatu Jesu ana tur yomanin baisawarin isan iti na’atube eo, “Baiyarir i orot ana gewasin isan matar, baise orot i men Baiyarir isan ni’akiramih.
28 Nãskakẽ Niosxõ ẽ yoitiro na pena tenetitĩa ẽmãi xanĩfokõixõ afeskaimãkai ẽ yoitiro. Nãskakẽ ẽ mato yoi ẽfe inafãfe afaa chakafakanima aros keskara meteskakĩ pena tenetitĩa fonãiki finakõikaxõ,” ato Jesús fani.
28 Imih Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.