Atos 8
Yaminahua NT (YAA_TBL) vs AAI
1 Mã Esteban reteafono Saulo inimayanã: “Mã mã akakõikĩ,” ato fani. Nãskata afia penata nã Jesús Ifofamisfo ato omiskõimakĩ finakõinifo Jerusalén anoxõ. Akka Jesúsxõ tãpimisfo ichonifoma, Jerusalén ano nẽtenifo. Akka nã ato omiskõimanaifo ichokanax paxkanãi fetsenifo. Ranãri Judea mai ari foaifono, ranãri Samãria ari fonifo.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 Atiri yorafãfe a Nios Ifofamisfãfe Esteban maifakani oiai finakõinifo aõ noikani.
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Akka nã Saulo Jesús Ifofamisfo ato omiskõimani pexefo tii mẽra ikikafãkakãini ato achixõ karaxa mẽra ato ikimaxiki, kẽrofoya feronãfakefo.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Akka nã Jerusalén anoax ichoafãfe Jesucristoõnoa meka shara ato yoifofãsafanifo nã foaifo arixõ.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Felipe pexe rasi Samãria ano kani, anoxõ Cristoõnoa ato yoikai.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Ato yoiaito nikakani yorafo ichanãkaxõ Felipe nikakõinifo. Askatari Niospa Yõshi Sharaõxõ tsõa atiroma keskafakĩ Felipe afama mĩshtifo faito õinifo.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Askata a niafaka chakafo ato mẽra nanea ato makinoa potapakeni. Nãskakẽ niafaka chakafo ato makinoax tsekei fiisiki fetsenifo. Askatari a finimisfoma sharafata chãtofori sharafani.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Askafaito õikani a pexe rasi anoafo Felipeki inimakõinifo, ato sharafapaito õikani.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Akka nã Samãria mai anoa feronãfake ãfe ane Simón ini. Taeyoi yõfe iyopaoni, nãato Samãria anoafo ato pãrapaoni: “Ẽ feronãfake sharafinakõiara,” ixõ.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Keyokõichi fakefoyaxõ anifofofãfe nikakõisharanifo iskafakĩ yoiyanã: “A nã yoimisfo a nato Niosxõ afama mĩshtifo fai kiki,” ixõ yoinifo.
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Nãskakẽ akiki inimakakĩ nikakõipaonifo ãfe yõfeõxomãi mã ato pãrapakemiskẽ.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Akka askafiaifono Felipe Nios xanĩfoõnoa yafi Jesucristoõnoa meka shara ato yoiato nikakakĩ chanĩmara fakõinifo. Nãskakẽ chanĩmara faifãfe Felipe faka mẽra ato ikimapakeni maotisafakĩ ãto chaka xatenõfo. Feronãfakefoya kẽrofoya ato faka mẽra ikimapakeni.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Askatari a Simón yõfe ifiakatsaxakĩ atori Jesús chanĩmara faxõ Ifofani. Askafaito õikĩ aari Felipe maotisafani. Nãskax nã Simón Felipe afe kapaoni. Akka Felipe tsõa atiroma keskafakĩ Niosxõ afarafo sharafaito õikĩ yoini iskafakĩ: “Aira. ¿Afeskaxõ iskafaimẽ?” ixõ Simón yoini.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Nãskaifono a Jesús fe rafemisfãfe Jerusalén anoxõ nikanifo Samãria anoxõ yorafãfe Niosnoa meka shara chanĩmara faifãfe. Nãskakẽ Pedro yafi Juan nĩchinifo, Samãria ari fotanõfo.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Mã Samãria ano nokokaxõ a Nios Ifofaafo ato Nios kĩfixonifo Niospa Yõshi Shara ato mẽra nanenõ.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Ato mẽra Epa Niospa Yõshi Shara naneyoamano Jesús aneõnoax maotisanifo.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Nãskakẽ Pedro feta Juan ato mãmãnifo ato Nios kĩfixoyanã. Ato askafaifono Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneni.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Nãskakẽ Simón õini Niospa Yõshi Shara ato mẽra naneaito Pedro feta Juan ato Nios kĩfixoyanã ato mãmãifono. Ato askafaifono õikĩ Simón ato kori inãpaini.
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 Ato iskafakĩ yoiyanã: “Eari na kerex shara inãkãfe ẽri ato mãmãpakenõ Niospa Yõshi Shara ato mẽra nanenõ,” ixõ Simón ato yoini.
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Ato askafaito Pedro kemani: “A na mĩ koriya mĩ nai, akka mĩ shinã korioxõ a Niospa noko inãpaiyai keskara nõ fitiro. Maa, askarakaima.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Mĩkai afaa tãpiama na nõ Nios yonoxonai keskarakai mĩ nofeta atiroma. Mia Niospa tãpikõia mĩ õiti mẽraxokai mĩ shinãsharaima.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Nãskakẽ mĩ chaka xatefe a mĩ shinãi anori anã shinãkima. Nios yõkafe mĩ kĩfiaito mia chaka soaxotiroki.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Mẽ mia õi mĩ õitifishkiki finaito mĩmãi chakakõiax,” ixõ Pedro yoini.
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Askafaito nikakĩ Simón kemani iskafakĩ: “Ea Nios kĩfixõfe, nã mĩa yoiai keskafakĩ, Niospa ea omiskõimayamanõ,” ixõ yoini.
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Askakãta Pedro feta Juan Samãria anoafo nõko Ifo Jesúsnoa meka shara ato yoitakani Jerusalén ano anã fenifo.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Nãskata Niospa ãfe ãjirinĩ Felipe yoini: “Fai fẽtsa kakĩma, na fãi katãfe na fãi Jerusalén yafi Gaza finõfainaki tsõa istoma ari na fai kaaki,” fani.
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Askata Felipe fininãkafãta kani. Fãi kai feronãfake Etiopía anoaki nokoni. Nã feronãfake xanĩfori ini. Nãato kẽro xanĩfokõi kori kexexopaoni Etiopía anoa. Nãato Jerusalén ano kaxõ Epa Nios kĩfitani.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Mã ãfe kaifo mẽra okĩ ãfe karo mẽra tsaoxõ kirika anefeni, nã Isaías Niosnoa yoikĩ keneni.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Nãskata Niospa Yõshi Sharapa anã yoini Felipe: “Oa karo ano katãfe,” fani.
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Mã Felipe akiki kaxõ nikani nã feronãfake Etiopía anoato kirika aneaito, nã Isaías keneni. Nãskaxõ yõkani: “¿Mã mĩ tãpiamẽ a mĩ aneai?” faito,
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Etiopía anoato kemani iskafakĩ: “¿Afeskaxõ ẽ tãpitiromẽ? ¿Tsõa ea tãpimatiromẽ?” fata nãskaxõ nã feronãfãke Felipe kenani: “Ẽfe karomã naneyofe efe tsaoxiki,” fani.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 A kirika kenea anekĩ õiai iska ini: Oveja iyokaxõ retetirofo keskafakĩ, ari iyonifo retexikakĩ. Ovejanã fake achikaxõ ãfe rani xateaifono feroitiroma keskai ari tooxinima.
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Rãfinĩ fanifo afaa chakafayamafiakẽ noikaspa kakĩ. A xanĩfofo aõ rafanã inifoma aõ rafanã itamaroko retenifo. Akka ãfe fenafãfe nikanakafoma, ixõ Isaías keneni õini.
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Nãskata nã xanĩfo Etiopía anoato Felipe yõkani: “Ea yoife ẽ tãpinõ na Niospa meka yoimisto yoini afaa ikamãkĩ, fetsaõnoa yoikĩ kenenimãkĩ askayamakĩ ãa anoi yoimekĩ kenenimãkĩ,” faito,
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Felipe yoini iskafakĩ: “Na mĩ kirika õiai Isaías keneni a Jesucristo noko nãxoxiai yoikĩ keneni,” fani. Nãskafaxõ Jesúsnoa meka shara yoipakeni.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Nãskakata fãi fokani faka ano nokonifo. Nãnoxõ a xanĩfo Etiopía anoato Felipe yoini: “Na faka õipo. ¿Na fãka mĩ ea maotisafatiromamẽ?” fani.
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Askafaito Felipe yoini: “Mĩ õiti mẽraxõ mĩ chanĩmara fakõinaito ẽ mia atiro,” fani. Askafaito a feronãfãke kemani: “Ẽje, ẽ chanĩmara fai Jesucristo Niospa Fake,” fani.
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Askafaito nikakĩ Felipe, “Mĩ karo nẽtefafe,” fani. Mã karo nẽtefakata nã rafe fotopakefofãnifo faka ano. Nãnoxõ Felipe a feronãfake Etiopía anoa maotisafani.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Mã faka anoax feaifono, Niospa Yõshi Sharapa Felipe iyofaino yamarisatani. Nãskakẽ a feronãfake Etiopía anoato Felipe anã õinima.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Nãskata Felipe mai fetsa, Azoto ano nokoni. Nãnoax kakĩ a pexe rasi anoafo Jesúsnoa meka shara ato yoifoikaax, Cesarea ari nokoni.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.