Atos 24

Yaminahua NT (YAA_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mã cinco nia oxata nã ato Nios kĩfixomis xanĩfokõi, ãfe ane Ananías, Cesarea ano oni. Judeofãfe ãto xanĩfo fetsafo fe feronãfake fetsari ato fe kani, ãfe ane Tértulo, nãato ato yoixomis ini. Nãfo xanĩfo ano fonifo, Pablo chakafakĩ mekafaxikakĩ.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Mã nokoafono xanĩfãfe Pablo ifitanõfo ato yoini. Mã efeaifono nã Tértulo Pablo yõani. Iskafakĩ nã xanĩfo Félix yoini: “Aicho xanĩfo, mĩ noko ĩkinã nõ isharakõiaki. Aicho mĩ tãpisharakõiaki nõko maitio anoafo mĩ ato yoisharakõimis noko chakafanõfoma.
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Fanĩmã mĩshtixõ mĩ askafaito nõ nikamis. Nãskakẽ mĩ noko sharafamiskẽ nõ mikiki inimasharakõimis.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Akka ẽ mia yoikĩ, ẽ mia chai samaratapaimakai. Nõ mia yoiaito noko pishta nikayofe.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Na feronãfake mã nõ õimis ato fekaxtefamis, fakima mĩshtifo kafãsakĩ ato pãrafofãsafakĩ judeofãfe anoris shinãnõfoma. Askatari ãto xanĩfo nazarenõfo ato mekamamis.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Askatari nõko Nios kĩfiti pexefã chakafakĩ mekafaito nikakĩ nõ achita.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Akka nã sorarofãfe ãto xanĩfo Lisias nomakinoa kerexkai ifita.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Anoxõ noko yoikĩ iskafaita: ‘Mãri Cesarea ano fotakãfe afaa Pablo chakafamãkĩ, a xanĩfo yoixikakĩ.’ Nãskakẽ nõ mia ano oa. Yõkaxõ mĩ tãpitiro nã afara chakafakẽ aõnoa nõ yoiai keskara,” ixõ yoiaifono,
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 judeofãferi ano fisti ichanãkaxõ, nãnoriri yoinifo: “Chanĩma,” fanifo.
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Askafaifãfe nikakĩ xanĩfãfe Pablo ãfe mẽkemã, “Mekafe,” faino, Pablo niinãkafã yoini iskafakĩ: “Inimakõikai ẽ mia yoi ẽ afaa chakafamisma. Mẽ tãpia na mai anoafãfe mĩ ãto xanĩfokõi, mã mĩ xini ichapa aka xanĩfokĩ.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Akka mĩ ato yõkaxõ mĩ tãpitiro ẽ oxa ichapama doce nia ẽ ika na Jerusalén ano ẽ oita anoxõ Epa Nios kĩfixikĩ.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Ẽ tsofe feratenãito ea õimisfoma, Nios kĩfiti pexefã mẽraxori ẽ tsoa mekafamisma, ichanãti pexe mẽraxori ẽ tsoa mekafamisma, askatari a pexe rasi mẽranoax ẽ tsofe feratenãito ea tsõa õimisma.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Na yorafokai ãa kaxpa chanĩtirofoma, ẽ afaa chakafaitokai ea õiafoma.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Akka ẽ mia yoitiro nõko xinifãfe ãto Nios ẽ shinãkĩ ẽ kĩfimis. Nõko Ifo noko yoipaoni keskafakĩ akka na yorafãfe ãa chanĩra ea famisfo. Akka a Moisés yoikĩ kirika keneni nãri ẽ chanĩmara fakõimis. A Niospa ato shinãmanaino yoipaonifori, nãfori ẽ chanĩmara fakõimis.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Akka na ea yõaifãfe a yora sharafoya yora chakafo nafono Niospa ato otofaxii chanĩmara famisfo keskafakĩ ẽri nã akaifo keskafakĩ chanĩmara famis.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Nãskakẽ mẽxotaima ẽ isharapaikõimis, shinãsharakõita. Niospa mã ea õimis, yorafãferi mã ea õimisfo.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 “Mai fetsa ari kafãsakĩ mẽ xini ichapa akatsaxakĩ, ẽfe mai ano ẽ oita a afaamaisfo ato kori inãyoi, askatari a Nios kĩfiti pexefã mẽraxõ Nios afara inãxiki.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Epa Niospa noko yoini keskarakõi ẽ faa. A nõ imis keskai nẽ askakõikĩ Epa Niospa ferotaifi afaa chakafatama ẽ isharakõia. Akka yora ichapa ano efe ikafoma. Askatari anoax tsoa fãsi mekaitama. Akka atiri judeofo Asia mai anoax fenixakakĩ ea õiafo.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Nãfãfe ẽ afara chakafaito ea õifikaxõ ¿afeskai afo feafomamamẽ, nonoxõ ea yõaxikaki a ẽ afara chakafaito õiafo keskara?
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Akka afo feyamaifono, nã nonoafo mĩ ato yõkatiro ẽ afaa chakafaito ea õiafomãki judeofãfe ãto xanĩfofofãfe ferotaifi.
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Akka ẽ anoxõ fãsikõi mekainãkafã ẽ ato yoita iskafakĩ: ‘Yora naax anã ototiro,’ ixõ ẽ chanĩmara faito, mã ea chakafakĩ mekafai ixõ ẽ ato yoita,” Pablo xanĩfo fani.
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Akka na Félixpa Jesúsnoa tãpia ini. Nãskaxõ shinãni iskafakĩ yoiyanã: “Mã soraro xanĩfo Lisias oxõ ea yoisharaiyonõ ẽ tãpisharanõ mĩ afaa chakafaamãkĩ,” ixõ yoini.
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Nãskaxõ xanĩfo Félixpa soraro xanĩfo fetsa yoini anã Pablo karaxa mẽra ikimayonõ a ãfe yorafãfe pimapaikakĩ õipaiyaifãferi ato ikimanõ.
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Mã oxa ranãta xanĩfo Félix anã oni ãfe ãfi Drusila fe. Nã ãfe ãfi judeo kẽro ini. Nãskaxõ Félixpa anã Pablo kenamani. Mã oxõ Pablo ato yoiaito nikanifo Jesús meka shara afeskaxõ nõ Jesucristo Ifofatiromãkĩ.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Akka Pablo yoini afeskax nõ isharatiromãkĩ, askatari afeskax nõa nõ kexemesharatiromakĩ. Jesús Ifofaxma naax omiskõipakenakafo ixõ yoiaito nikai Félix ratekõini. Nãskaxõ yoini iskafakĩ: “Iskaratĩa katãfe ẽ mia anã kenaxikai afaa afeska fayamakĩ,” ixõ yoini.
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Pablo askafaito nikakĩ Félixpa shinãni ea Pablo kori inãno ẽ kãimatiro ixõ. Nãskakĩ mẽxotaima kenapaoni afe mekaxiki.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Nãskakĩ anoxõ xinia rafe anifo. Nãskatari Félix tsekeni anã xanĩfo inima, fetsa ini xanĩfoi, ãfe ane Porcio Festo. Akka Félixpa karaxa mẽranoa Pablo kãimanima, judeofãfe aõnoa yoisharakõinõfo.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.