Mateus 13

Mbeɗe sáka kuni fie (XUO) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ká ɓil namke ku na, Zezu tḭi saa hula a vǎa kaw nzaa maambii ɓay fére nzoɓri fe ká ɗi.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Lɛɛ, ruɔ nzoɓri ŋgḭi ɓamba mbṵ kḭ mɛr mɛr í kiri ni, a ɗaa ha̰ ni hil ɓil tuo a kaw ɗi, lɛ, nzoɓri riw bele ɗo siya tɔr ká nzaa maambii na.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Ka ɓaa ɓayri ŋgḭi ɓamba ha ri ɓáy faa law ɓayri mii: «Nzoɓ pay mbḭw munu tḭi a se wáa ɓe ɓay míi pa̰ra fe pay.
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 Zaɗkaʼa ɗo míi pa̰ra fe pay na báyḭi lɛ, pa̰rɛ ha̰nɛri toɗ kporoŋ kporoŋ zuɔ lafaa. Lɛɛ, nduyri vi í re.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 A pa̰rɛ ha̰nɛri laa lɛ, ga̰y zuɔ tul tisaw ká siri laa tul-e ndḭi munu hɔy. Lɛɛ, fe paykeri na uru vbuɓuɓu, ɓay ḭi lɛ, siri laa tul tisawke na laa hɔy.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 A zaɗka síe zaŋ báyḭi lɛ, ví nzuŋ vay fe paykeri na ha̰ ni huɔ wǔɔ, ɓay ḭi lɛ, sa̰w-ɛ ɓar siri ŋgḭi ya.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 A pa̰rɛ ha̰nɛri ga̰y zuɔ ɓil ŋgatukruri ha̰ ŋgatukruri na uru a kpaŋ tul fe paykeri na.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 Roo lɛ, pa̰rɛ ha̰nɛri ga̰y zuɔ tusiri kere a ɗaa pa̰ra ɓáy kere. Ha̰nɛri ɗaa pa̰ra ɓa isɔɗ, ha̰wri ɗaa pa̰ra ɓa síŋ yie, a ɓil-eri laa lɛ, ɗaa pa̰ra ɓa síŋ say.»
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Lɛɛ, Zezu ɓaa na rɔɓay mii: «Nzoɓ ká ɗo ɓáy suku lɛ, ka laa.»
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Báyḭi lɛ, leɗ nduoɓal-ɛri soro ɓa lakun-ɛ í vbi ni ɓay mii: «Ɓay ḭi nda̰w rɔɔ, mù ɓaa ɓay ha̰ nzoɓri ɓáy faa law ɓayri lɛ?»
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 Lɛɛ, ka yḭiŋra ɓáy ɓay ha ri mii: «Ɓaarì na, Ŋgɛrɛwṵru mgbuɗa nun-rì ha rì kɔ́ke feri ká ɗo zaɗ muni ká se tul faa káʼa réke mbay ká tul nzoɓri. Roo lɛ, ɓari na, ka ha̰ nun-ri mgbuɗa ká ɗi ya.
11 Jesus respondeu:
12 Tusuɛke lɛ, nzoɓ ká ɗo ɓáy fe na, Ŋgɛrɛwṵru a haŋa ni kḭ nde tul-e ha̰ ni kaw ɓil-e baɗak. Roo lɛ, nzoɓ ká ɗǒke ya na, ha̰y ká ndḭi káʼa ɗǒke na kara, kaʼa náa ɗɔɗ a pɔŋ ni.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 «Sa̰wke mini ze, mì mbi law ɓayri mí ɓǎake ɓay, ɓay ḭi lɛ, i kɔ fe ɓáy nun-ri kḭ, roo lɛ, i kɔ ɗeke hɔy. I laa ɓay ɓáy suku-ri kḭ, roo lɛ, i kɔ sa̰wke ya.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Ɓe ze, ha̰ ɓay ká Ezay ya̰a saa nzaa Ŋgɛrɛwṵru se tul-ri na ɗo munu ɓáy zaɗɛ. Ɓayke ɓaa mii:
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 Ŋgɛrɛwṵru ɓaa ɓay se tul-ri mii:
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 «A ɓaarì laa lɛ, suoriya ɓa taa ɓaarì, ɓay ḭi lɛ, nun-rì kɔ fe, suku-rì kara laa ɓay nda̰w.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Mì ɓaa ha rì ta-taŋ ɓa tusuɛ kḭ: *nzoɓ ya̰aŋa ɓayri saa nzaa Ŋgɛrɛwṵru, ɓáy nzoɓri ká i ɗaa fe ɓáy zaɗɛ ká nun Ŋgɛrɛwṵru ká pola lew ŋgḭi ɓamba, i ɗaa kɔn ɓay kɔ́kɔ fe ká ì kɔ key, roo lɛ, i kɔ feke na ɓáy nun-ri ya. I ɗaa kɔn láa ɓayri ká ì laa key, roo lɛ, i laa ɓayke na ya.»
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 Zezu mbi ɓay a ɓaa mii: «Ì te suku-rì í láake sa̰w má̰ra law ɓay ká se tul nzoɓ míi pa̰ra fe pay na.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 Zaɗka nzoɓ laa ɓay ká se tul faa ká Ŋgɛrɛwṵru réke mbay ká tul nzoɓri, rɔɔ a kɔ sa̰wke ya lɛ, ŋgɛrɛtemndaya ví naa ɓayke ká i ru ɗo ɓil law-ɛ na hɔ̰́n ɓa fal. Nzoɓke ku na ɗo munu ɓa pa̰ra fe pay ká ga̰y zuɔ lafaa.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 A nzoɓ ha̰nɛ laa lɛ, ɗo munu ɓa pa̰ra fe pay ká ga̰y zuɔ tul tisaw ká siri laa tul-e ndḭi munu hɔy. Ka laa Ɓay Ŋgɛrɛwṵru, a ya̰a ɓayke koɗ hɔy ɓáy suoriya,
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 roo lɛ, ka ha̰ ɓayke na ɓar sa̰w ká ɓil law-ɛ ya. Ɓa nzoɓ ká ɗo tul Ɓayke na bole ɗi ndḭi hɔy. A ze ɓo, zaɗka fe sɛkɛ, mase fe ɗáa nun tuɔ síe tḭi tul-e ɓay tul Ɓay Ŋgɛrɛwṵru na lɛ, ka pɔŋ mbika law-ɛ na yak.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 Nzoɓ ha̰nɛ rɔɓay, ɗo munu ɓa pa̰ra fe pay ká ga̰y zuɔ ɓil ŋgatukruri. Ka laa Ɓay Ŋgɛrɛwṵru kḭ, roo lɛ, kér ɓay feri ká tusiri key ɓáy kɔn feziŋari ká ula ni na kpaŋ ɓayke na ha̰ pa̰rɛ mbḭw tiya.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 A nzoɓ ha̰nɛ laa lɛ, ɗo munu ɓa pa̰ra fe pay ká ga̰y zuɔ tusiri kere. Ka laa Ɓay Ŋgɛrɛwṵru, a kɔ sa̰wke nda̰w. Nzoɓke ku na, lere ɓe ɗo ɗi, tul-e mbḭw lɛ, ɗaa pa̰ra ɓa isɔɗ, ha̰nɛ ɗaa pa̰ra ɓa síŋ yie, a ɓil-eri laa lɛ, ɗaa pa̰ra ɓa síŋ say.»
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Rɔɓay, Zezu mbi law ɓay kḭ ɓoɗ a ɓǎake ɓay ha ri mii: «Réke mbay Ŋgɛrɛwṵru ká tusiri key na, ɗo munu ɓa nzoɓ wáa ká ru mḭiri naŋ kere ɗo ɓil wáa ɓe.
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 Zaɗka nzoɓri rìi nam yim riw bele báyḭi lɛ, nzoɓ tul ŋga̰ni ɓe vǎa ru pa̰ra naŋ da̰w ɗo ɓil wáa naŋ na a uru a zɔl.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 Zaɗka fe pay na uru a ɗaa tul báyḭi lɛ, naŋ da̰w kara uru ziŋ ni mbḭw hɔy nda̰w.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 «Báyḭi lɛ, leɗ káwri na i vǎa ziŋ nzoɓ wáa na í vbi ni mii: “Mbay, fe ká mù ru ɗo wáa ɓo na wa̰a, ɓa naŋ kere ze mù ru ya lɛ woo? Wa̰a, naŋ da̰wri na uru saa ha̰a rɔɔ, í ɗo sa̰w naŋri na ku lɛ?”
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 Lɛɛ, ka yḭiŋra ɓáy ɓay ha ri mii: “Ɓa nzoɓ tul ŋga̰ni ze ɗaa fe ku.”
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 Lɛɛ, nzoɓ wáa na yḭiŋra ɓáy ɓay ha ri mii: “Ṵ́-uu munu ya ɓáy. Zaɗka ì mun lɛ, ì mgbaka í mun ɓáy naŋ kere na mbḭw hɔy.
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Pɔ́ŋ ha ri ŋgɔŋ mbḭw ziŋ naŋ na, kpṵru maa ɓáy nam vbíe naŋ na, lɛ, mì ɓáa ha̰ nzoɓ peɗ vbíe naŋri mii: ‘Ì téɗ naŋ da̰wri na pola í siŋ ɓáy tul-e tul-e, í ɗaa zúɔ tul kḭ ɓay nzúŋ ɓáy huu, a falɛ ro lɛ, ì mbṵ pa̰ra naŋ kere na ka zúɔ ɓil pul ɓi ɓáy.’”»
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Zezu mbi law ɓay kḭ mbḭw rɔɓay a ɓǎake ɓay ha ri mii: «Réke mbay Ŋgɛrɛwṵru ká tul nzoɓri ká tusiri key na, ɗo munu ɓa pa̰ra túŋ mbḭw ká nzoɓ mii ɗo wáa ɓe.
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Ká sakra mḭiriri riw bele na, pa̰ra túŋ na ŋgɔɓ ya kakalke, roo lɛ, zaɗkaʼa tḭi na, ka ŋgɔɓ mba fe pay ha̰wri riw bele, a vi ɓa puu ha̰ nduyri ví ɗaa kpaŋ ɓari ɗo nzaa tɔykeri.»
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Zezu mbi law ɓay kḭ na rɔɓay a ɓaa mii: «Réke mbay Ŋgɛrɛwṵru ká tul nzoɓri ká tusiri key na, ɗo munu ɓa fe hew fe ká má̰y nzoɓ wal ndḭi, a zukri ɓáy sṵ́m ɓa kaŋtoy say, rɔɔ ha̰ ni hew kpṵru a mbaa fe fɛɗɛɗɛ.»
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Ɓay niri riw bele key na, Zezu ɓaa ha̰ ruɔ nzoɓri ɓáy faa law ɓayri. Ɓay káʼa ɓaa ha ri taŋ mbika law ɓay ya na, tiya.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Ɓe ze, ɓay ká Ŋgɛrɛwṵru ɓaa pola lew ɓáy faa nzoɓ ya̰aŋa ɓay saa nzi-ɛ na, ɗo munu ɓáy zaɗɛ. Ka ɓaa mii: «Mì mgbúɗa nzaa-i ɓay ɓáa ɓay ɓáy faa law ɓay. Feri ká ɗo zaɗ muni ɓa piɛɗke lew hɔy ɓáy ɗáa tusiri na, Mì tína sa̰w ɓayke kaɗ kaɗ ɓa kɛlɛ.»
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Báyḭi lɛ, Zezu pɔŋ ruɔ nzoɓri a zɔl a se puɔ. Lɛɛ, leɗ nduoɓal-ɛri soro ɓa lakun-ɛ í ɓaa ha̰ ni mii: «Mu tína sa̰w má̰ra law ɓay ká se tul naŋ da̰w ká ɗo sa̰w naŋ kere ká ɓil wáa na ha̰ ɓuru laa.»
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Ro, Zezu yḭiŋra ɓáy ɓay mii: «Nzoɓ ruka mḭiri naŋ kere na, ɓa ɓi *Vu Nzoɓ.
37 Jesus respondeu:
38 A wáa laa lɛ, ɓa tusiri key. Mḭiri naŋ kere na, ɓa ɓari ká Ŋgɛrɛwṵru re mbay ká tul-ri. Naŋ da̰w laa lɛ, ɓa ɓari ká ŋgɛrɛtemndayari re mbay ká tul-ri.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 Nzoɓ tul ŋga̰ni ká ru naŋ da̰w ɗo sa̰w naŋ kere na, ɓa ŋgɛrɛtemndaya; nam vbíe naŋ na ɓa síe ɔ́rɔ ɓie nam ká tusiri key. A nzoɓ vbíe naŋri laa lɛ, ɓa leɗ nzaapeɗ Ŋgɛrɛwṵruri ká nulue.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 «Ɗo faa mbḭw munu ká i teɗ naŋ da̰w ɓay nzúŋ ɓáy huu na, ɔ́rɔ ɓie nam ká tusiri key na kara a ɗoko munu nda̰w.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Ɓi Vu Nzoɓ na, mì píe leɗ nzaapeɗ ɓiri ká nulue, ɓay nán nzoɓri riw bele ká i ɗaa ha̰ nzoɓri ɗaa feya̰a, ɓáy ɓari ká i ɗaa ka̰aya na ká ɓil puoruo ɓe ŋgiɗ bele ɓa fal.
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 I vbúku ri zuɔ ɓil huu ká sɛ kalu kalu. Ɓa zaɗ ká i rɛ́kɛ rɛw ɓáy mbii nun-ri mgboɓo mgboɓo ká ɗi, a í sṵ sere-ri ŋgɛ̌r ŋgɛ̌r ká ɗi nda̰w.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Roo lɛ, síeke ku na, nzoɓ fe ɗáa ɓáy zaɗɛri na, i ndṵy ká ɓil puoruo Bǎa ɓari Ŋgɛrɛwṵru faa mbḭw munu ká síe ndṵy. Nzoɓ ká ɗo ɓáy suku ɓay láake lɛ, ka laa.»
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 Zezu ɓaa na rɔɓay mii: «Réke mbay Ŋgɛrɛwṵru ká tul nzoɓri na, ɗo munu ɓa bawda feziŋa ká ɗo zaɗ muni ká ɓil wáa, ká nzoɓ tḭi ɗi a mbi a ɗaa mṵu ɓa zaɗ kḭ ká ɓil wáake na ku. Lɛɛ, sùo-ɛ rii ni ŋgḭi ɓamba tasiri, a ha̰ ni vǎa hie fe ɓeri kpakla kpakla a pɔŋ larike a yḭ̀i a ví híeke wáake na.»
44 — O
45 «Rɔɓay, réke mbay Ŋgɛrɛwṵru ká tul nzoɓri na, ɗo munu ɓa nzoɓ ɗáɓ fe hie ká nzaa zaw kere ká ndaɗ ɓamba tasiri ɓay híe.
45 — O
46 Zaɗkaʼa ziŋ zawke mbḭw ká larike ŋgɔŋ ɓamba tasiri na báyḭi lɛ, ka se a vǎa fa̰a fe ɓeri riw bele, a hie ɓa fal kpakla kpakla, a pɔŋ larike a híeke zawke na ɓa taa ɓe.»
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 «Réke mbay Ŋgɛrɛwṵru ká tusiri key na, ɗo faa mbḭw munu ɓa nzoɓ súo mbii ká vbu basaŋ ɓo maambii, lɛ, mgba kḭri sḭiri ŋgḭi ɓamba ɓoɗ ɓoɗ riw bele ɓáy riŋ-ɛ riŋ-ɛ.
47 — O
48 Zaɗka sḭiri taɓ ɗi tusuru báyḭi lɛ, nzoɓ súo mbiiri na, i kuɔ basaŋ na zuɔ nzaa kporo ká kɛlɛ mgbarak. Falɛ lɛ, i kaw siri í kɛlɛ sḭ̀i kere kere í ɗaa zuɔ zeɗe, a ha̰yri ká ndaya ndaya laa lɛ, i vbuku zuɔ maambii.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Ɔ́rɔ ɓie nam ká tusiri key kara a ɗoko munu nda̰w. Leɗ nzaapeɗri ká nulue na i ví wál sakra nzoɓ law mgbɔ́rɔri ɓáy nzoɓri ká i ɗaa fe ɓáy zaɗɛ ká nun Ŋgɛrɛwṵru na ɗo ɓoɗ ɓoɗ.
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 I fa̰a nzoɓ law mgbɔ́rɔri ɓay vbúku ri zuɔ ɓil huu ká sɛ kalu kalu. Ɓa zaɗ ká i rɛ́kɛ rɛw ɓáy mbii nun-ri mgboɓo mgboɓo ká ɗi, a í sṵ sere-ri ŋgɛ̌r ŋgɛ̌r ká ɗi nda̰w.»
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Zezu vbi leɗ nduoɓal-ɛri mii: «Lɛɛ, ì laa ɓay niri key laa riw bele kḭ zu lɛ woo?» Lɛɛ, i hii ɗo ɗi ha̰ ni mii: «Ɓuru la-laa.»
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 Báyḭi lɛ, ka yḭiŋra ɓáy ɓay ha ri mii: «Nzoɓ fére nzoɓri *bol kusol ha̰a ha̰a ká vi ɓa nzoɓ ká Ŋgɛrɛwṵru re mbay ká tul-e na, ka ɗo munu ɓa bǎa puo ká tina feziŋa fie nda̰w, taa tá̰wke nda̰w saa ɓil guma kɔ́rɔ fe ɓe.»
52 Jesus disse:
53 Zaɗka Zezu kḭi law ɓayri key na ɔ báyḭi lɛ, ka uru ká zaɗɛ ku,
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 a se puo káʼa ŋgɔŋ ká ɗi, a tii sa̰w fére nzoɓri fe ká ɓil *hul mbṵ́ kḭ ɓari Ziɓri. Fe káʼa fere na tuku nzoɓri ká i ɗo zaɗɛ na ha ri kaw yer a í vbi ɓay ká sakra kḭ mii: «Nun nzɛm key na wa̰a, ka ǔruke saa ha̰a lɛ? Hṵrusuo ve kḭ rɔɔ, ka ɗáake fe saŋri key na mini lɛ?
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 Wa̰a, ka ɓa vu nzoɓ sáka puu ya lɛ woo? Mase, mi-ɛ ɓa Mari ya lɛ? Zak ɓáy Zezeɓ, rɔɔ Simo̰n ɓáy Zud nda̰w na wa̰a, i ɓa yṵ-ɛri ya lɛ?
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 Mase, tini-ɛri riw bele na i ɗo sakra naari ká zaɗ ni key ya lɛ? A ku wa̰a, ka ziŋ hṵrusuo niri key na riw bele saa zaɗ ha̰a lɛ?»
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Ɓe ze, fe niri key na, ɗo ɓa ŋguɗ puu téke ɓal-ri ha ri ɗaa law-ri ɓo tul-e ya. Báyḭi lɛ, Zezu mbi ɓay a ɓaa ha ri mii: «Nzoɓ ya̰aŋa ɓay saa nzaa Ŋgɛrɛwṵru na, i hḭɛ ni ɓáy zaɗri riw bele, roo lɛ, ɓa nzoɓ puo mboŋ niri ɓáy nzoɓ ini ɓeri huo-ri hɔy ze, i hḭɛ ni ya.»
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Ɓe ze, Zezu ɗáake fe saŋri ŋgḭi ɓamba ká puo ɓari ya, ɓay ḭi lɛ, i hii ɗáa law-ri ɓo tul-e ya.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.