Gênesis 42
KAEM KO DEN (WSK) vs VC
1 Tom Jacob Egypt sor ko na inang terong la aniso mu ko den ikiam, mu nu ko namarari nunga maonam, “Nina awuk se yam bagara suwuta ya?
1 Jacó, sabendo que havia trigo no Egito, disse aos seus filhos: "Por que estais olhando uns para os outros?
2 Ani Egypt sor te inang aniso se ko den ikiem. Se nina namaral ale na sang diaralko. Mena mu ana baga kuesan pa ya,” mam.
2 Eu soube que há trigo no Egito. Descei lá e comprai-o para nós; poderemos assim viver e escaparemos à morte."
3 Se Joseph ko launari 10 mu barasaman ale na inang diamonko Egypt nama kapaman.
3 E os dez irmãos de José desceram ao Egito para comprar trigo.
4 Bare Jacob Joseph ko uria nunguning Benjamin mu guramam se arungak me namaram. Mu awuk, nu Benjamin memek bo arigok wore ko nguangaram ale guramam.
4 Jacó não deixou partir com seus irmãos Benjamim, irmão de José, "com medo, pensava ele, de que lhe acontecesse alguma desgraça."
5 Se Israel ko namarari mu kari saki na diamonko wore arungak namaman, mu awuk, karak biya mu Canaan sor karogotala iramuram.
5 Os filhos de Israel chegaram, pois, no meio de uma multidão de outros para comprar víveres, porque a fome reinava na terra de Canaã.
6 Se Joseph mu aitak Egypt nunga governor ko bagakaso, se sor mu ko kariimet nukote na inang diakasan. Se tom Joseph ko launari tai arataman, mu nuna nu koma dugu te nubugura kulukurman ale nongoma ali ningi kaparam.
6 José era o governador de toda a região, e era ele quem vendia o trigo a todo o mundo. Desde sua chegada, os irmãos de José prostraram-se diante dele com o rosto por terra.
7 Se Joseph ko launari mu nomoke arigam mu nu tairatela nunga ikiam. Bare nu kawelakaso, ale kari kigilik iwita darangara karogo nongorak munakakaso. Ale mam, “Nina apalak ko wore taiman a?” mam.
7 José reconheceu-os imediatamente, mas, comportando-se com eles como um estrangeiro, disse-lhes com rudeza: "Donde vindes?" "Da terra de Canaã, responderam eles, para comprar víveres."
8 Joseph ko launari mu nunga ikiam, bare nuna nu me ko ikikasan.
8 Foi assim que José reconheceu a seus irmãos, mas eles não o reconheceram.
9 Nu ko ipingira nuna nogo ko mu ko kuamin ares mam se nunga maonam, “Nina sor ariga guruga ko tere kari! Nina taiman ale lage aguwaya te nanga maguwuralko wore ko sor ari guruguwasan,” mam.
9 E lembrava-se dos sonhos que tivera outrora a respeito deles; disse-lhes: "Vós sois espiões: viestes explorar os pontos fracos do país."
10 “Mena, mena, aninga kari dom. Ana nika ura kari. Ana na inang dianakko taiman.
10 "Não, meu senhor, responderam, teus servos vieram comprar víveres.
11 Ana suen la mu kari suanta wore ko namarari la. Ana den nunguning la balsan. Ana tere sor ariga guruga ko kari mena.”
11 Somos todos filhos dum mesmo pai, somos gente honesta; teus servos não são espiões."
12 Bare Joseph “Mena!” mam. “Nina taiman ale lage aguwaya te nanga maguwuralko wore ko sor ari guruguwasan,” mam.
12 "Não é verdade -, disse-lhes ele, viestes explorar os pontos fracos do país."
13 Bare nuna balman, “Nanga kari dom, ana launuria 12, se kari suanta ko namarari, se nu Canaan sor te bagoso. Nanga uria gotek mu nanga ba ilak am bagoso tala. Se nanga bo mu kueram.”
13 Eles responderam: "Somos doze irmãos, filhos dum mesmo pai, na terra de Canaã. O mais novo está agora em casa de nosso pai, o outro já não existe."
14 Bare Joseph akingtala nunga maonam, “Ani maingkala balem uwutata nina tere sor arigalko taiman!
14 José disse-lhes: "É bem como eu disse: sois espiões.
15 Ani iwita ninga bitirik ale arigekko. Pharaoh nup biya bowa ningi ani nunguningta ninga manorsam, nenenga uria gotek balsan mu ewela me tairuk, mu nina peleral ninga sor te me namaralko.
15 Sereis, aliás, postos à prova: pela vida do faraó, não saireis daqui antes que tenha vindo vosso irmão mais novo.
16 Ninga bo namaruk ninga uria ilak tairukko, bare nina sikina mu talipara ningi bagaralko. Se ana udagi nenenga den mu nunguningta agi mena mu ko ikinakko. Bare nina kawelaral, mu Pharaoh nup biya bowa ningi ani balsam, nunguningta nina tere sor arigalko taiman ma balikko.”
16 Mandai um de vós buscá-lo; enquanto isso, ficareis prisioneiros. Vossas palavras serão assim provadas, e veremos se dissestes a verdade. Do contrário, pela vida do faraó, sois espiões!"
17 Joseph uwuta balam, ale talipara ningi nunga awuram se day ilagala suan bagaman.
17 E mandou metê-los numa prisão durante três dias.
18 Se day ilagala baga buring ko day suan mu te, Joseph nunga maonam, “Ani Kaem kuring karo tua kari, se nina aninga agiring kaoral mu asele nina yawarakala bagaralko.
18 No terceiro dia, José disse-lhes: "Fazei isto, e vivereis, porque sou cheio do temor a Deus.
19 Nunguningta nina den nunguning bala ko kari agi mu, nenenga bo talipara ningi am bagaruk, se nina sikina mu ninga imet kuriang na ko kuawasan mu nunga na inang diaral ale ago peleral namaralko.
19 Se sois gente de bem, que um dentre vós fique detido em prisão; e os outros partam levando o trigo para alimentar vossas famílias.
20 Bare nina ninga uria gotek mu am ilak aningate tairalko nunguningkiri. Mu asele ani balik, nina den nunguning balman maik, se nina me kueralko.” Se nuna butata beteman.
20 Trazei-me então vosso irmão mais novo, para que eu possa verificar a verdade de vossas palavras, e não morrereis." Foi o que fizeram.
21 Nuna nunumi manarukasan, “Nunguningta, ana nanga uria bita maguwuman mu ko koma ana aitak ikup imi ariwasan! Nu niakaso ale sangornakko nangarak wosengakaso, bare ana nade baguman. Buta se ana aitak ikup imi ariwasan.”
21 Disseram uns aos outros: "Em verdade, expiamos o crime cometido contra o nosso irmão, porque víamos a angústia de sua alma quando ele nos suplicava, e não o escutamos! Eis por que veio sobre nós esta desgraça!"
22 Se Reuben balam, “Se ani nu uwuta me bita maguwuralko me ninga manem e? Ani balukasam bare nina nede sisiram. Buta se aitak ko gue kaparam mu ko koma ikup am ginakko.”
22 "Não vos tinha eu dito, disse-lhes Rubem, para não pecardes contra o menino? Não quisestes ouvir-me, e eis agora que nos é reclamado o seu sangue!"
23 Nuna nunga Hebrew den te nunumi ago munakakasan, se Joseph iki sapawakaso mu nuna me ikikasan. Mu awuk, pempem mu Joseph Egypt den te munakakaso se den guruga kari den gurugukaso.
23 Ora, não sabiam que José os compreendia, porque lhes tinha falado por meio de um intérprete.
24 Se Joseph nunga den mu ikiam ale gomang batagam, se buring gurugu nungaram ale mononge kau siwuram, ale aking koma gurugu nungaram ale nongorak munakakaso. Ale balam se nongoma te Simeon kuting kaloman ale ilak talipara ningi namakasan.
24 E José afastou-se deles para chorar. Voltou em seguida e falou-lhes; e escolheu Simeão, ao qual mandou prender na presença deles.
25 Joseph ko ura kari nunga maonam, nuna noko launari nunga inang muguri te tuguma ko guang biriman mu, nongoma nongoma na inang te tugu nungarmon, ale nunga manga silver na te diaman mu guang umu ningi karogo la tugu tugu nungarmonko balam. Ale na lage te namonko mu ago nungarmonko balam. Se ko ura kari alo Joseph balam butata beteman.
25 José ordenou depois que se enchessem de trigo os seus sacos, e que se pusesse o dinheiro de cada um em seu saco de viagem, e também que se lhes dessem provisões para o caminho: assim foi feito.
26 Se ko launari nunga na inang guang ningi tuguman mu patawu nunga donkey awote awuman ale namakasan.
26 Eles carregaram o trigo sobre os seus jumentos e partiram.
27 Nama lage te tirom batagam, se animon ale ukirok se aking namamonko. Se bo ko donkey na tuok se naukko guang inang te tuguman mu kuring kaogam, ale ko manga silver wore aking am ningi aniram se arigam.|alt="one brother finding money in sack" src="CO00737B.TIF" size="col" ref="Genesis 42:27"
27 Na estalagem, abrindo um deles o seu saco para dar de comer ao seu jumento, viu que o seu dinheiro estava na boca do saco.
28 Ale ko saki nunga auram ale balam, “Arigalko!” mam. “Silver inang te diarem mu aking inang ko guang ningi e aniso iweya!”
28 "Devolveram-me o meu dinheiro, disse ele aos seus irmãos; ei-lo aqui no meu saco!" Desfaleceu-se-lhes o coração, e, tomados de espanto, disseram uns aos outros: "Que é isto que Deus nos fez?"
29 Nuna tai Canaan sor te, nunga nonet Jacob kote arataman, ale mel suen biya nungumik te aratam mu manorman. Nuna balman,
29 Voltaram para junto de Jacó, seu pai, na terra de Canaã, e contaram-lhe nestes termos tudo o que lhes tinha acontecido:
30 “Egypt sor lilim bitaruwara ko kari dom ana den alis ago nanga manarukaso, ale ana tere namotam sor ariga ko kari iwita nanga bitakaso.
30 "O homem que governa o país nos falou asperamente e nos tomou por espiões.
31 Bare ana balukasan, ‘Ana den nunguning la balsan. Ana tere sor ariga ko me taiman.
31 Dissemos-lhe que éramos gente honesta, e não espiões;
32 Ana launuria 12, kari suanta wore ko namarari. Bare nanga uria bo kueram, se kulak gotek mu nanga ba ilak Canaan bagoso,’ ma balman.
32 que éramos doze irmãos, filhos dum mesmo pai, dos quais um já não existia mais, e o mais novo estava no momento com nosso pai, na terra de Canaã.
33 “Se kari dom mu iwita nanga maonam, ‘Ani iwita ninga bitirik ale arigekko, nina nunguningta balsan agi mu ko ikiekko. Ninga ningi suanta ani agarak bagaruk, se nina sikina na inang gial ale ninga kuriang imet te nunga saongalko ago namaralko.
33 O governador do país disse-nos: por isso reconhecerei se sois gente de bem: deixai junto de mim um de vossos irmãos, levai o trigo que precisais para alimentar vossas famílias, e parti.
34 Bare ninga uria gotek mu am ilak aningate tairalko nunguningkiri,’ ma balam. ‘Mu asele ani balik, nina den nunguning balsan, ale nina tere sor ariga ko kari mena maikko. Asele ani ninga bo ani agarak bagoso mu ningarik se, nina imi te am dia gurugu namaral tairalko,’ mam.” Nuna uwutata nonet manorman.
34 Conduzir-me-eis então vosso irmão mais novo: assim saberei que não sois espiões, mas gente honesta. Eu vos devolverei então vosso irmão, e podereis negociar no país."
35 Ale nuna suen la nunga guang na te tuguman mu kuring kagaru muruwuman, ale inang gi awumonko negawa, suen la biririkaman, mu awuk, nunga manga silver mu nomoke nomoke nunga inang ko guang ningi aniram se arigiman. Nunga nonet manga mu karogo arigam. Se nuna suen la ninguru nguangakasan.
35 E, esvaziando os seus sacos, eis que o pacote de dinheiro de cada um se encontrava em seu saco. Quando eles e seu pai viram seu dinheiro, tiveram medo.
36 Se nunga nonet Jacob nunga maonam, “Nina aninga kuriang alo agate nunga gi sapasan pa! Joseph kua namaram. Simeon me peleram tairam. Se aitak Benjamin agate tal ale ilak namaralko balsan. Munan suen la arataso mu am ikup la aisiso pa!” mam.
36 Jacó disse-lhes: "Vós me tirais os meus filhos! José já não existe, Simeão tampouco, e quereis me tomar ainda Benjamim! Tudo vem cair sobre mim!"
37 Se Reuben ko nuet maonam, “Ani Benjamin ilak me pelerik tairik, mu aninga namar ilagala la nunga moar se kuemonko. Se Benjamin ani agiting te bitar se ko sinar la ilak namarik ale aking ilak pelerik tairikko.”
37 Rubem disse-lhe: "Tira a vida aos meus dois filhos, se eu não te reconduzir Benjamim! Confia-o a mim: eu to reconduzirei."
38 Bare Jacob balam, “Aninga namar nina nengerak me namarukko. Noko laun kueram, se nu kota suanta bagoso. Se ani garukerem ale amone yak ma kutuwuram tala. Nenenga aolak sumu te nu memek bo arigok, mu nina ikisan, nina ani angamang bataga ago mutim aga tugumalko.”
38 "Meu filho, tornou Jacó, não descerá convosco, porque seu irmão morreu, e só resta ele. Se lhe acontecesse um acidente nesta viagem que ides fazer, faríeis descer os meus cabelos brancos à habitação dos mortos, sob o peso da dor."
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 42, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.