Gênesis 49
Warlpiri Short Bible (WBP) vs NTLH
1 Jakupu-jana wangkaja nyanungu-nyangu kaja-nyanu-watiki nyanjaku yungulurla yanirni nyanunguku. Kujalu yanurnu, nyanungu-jana wangkaja, “Yantarnili kutu ngaju-kurra yungurna-nyarra kuruwarri milki-yunparni jinta-kari jinta-kariki. Ngajulurlu kapurna-nyarra yimi-ngarrirni nyarrpa-jarrimi kapunkulu ngaka.” Ngulalpa-jana milki-yunparnu nyanungurraku:
1 Jacó chamou os seus filhos e disse: — Fiquem em volta de mim, e eu lhes direi o que vai acontecer com vocês no futuro.
2 “Ngaju-nyangu kaja-nyanu-patu, yantarnijili kutu ngaju-kurra yungunkujulu purda-nyanyi yunparninja-kurra. Ngajujurna Jakupu, nyurrurlaku kirdana, manu ngaju-nyangu yirdi jinta-kariji Yijirali.”
2 “Fiquem reunidos em volta de mim para ouvir, filhos de Jacó; escutem o que diz Israel, o seu pai.
3 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Ruupunukulku:
3 “Rúben, você é o meu filho mais velho. Você é a minha força, o primeiro fruto do meu vigor, o mais orgulhoso e o mais forte dos meus filhos.
4 Nyuntujunpa kulinypa-nyayirni! Kulalpangku nganangku warla-pajikarla nyiyarningkijarra maju-maninja-kujakuju. Nyurru-wiyi nyuntunpa ngunaja ngaju-nyangu karnta warrkini-kirli, kurnta-manu-nyayirninpaju. Kujarlanya jalangu kula kanpa-jana paaju wiri nyina nyuntuku kukurnu-puraji-patuku.”
4 Você é violento como a correnteza, porém não será o mais importante, pois dormiu com a minha desonrando assim a cama do seu pai.
5 Ngula-palangu Jakupurlu milki-yunparnu Jimiyaniki manu Liipikilki:
5 “Simeão e Levi são irmãos; com as suas armas praticam violências.
6 Nyuntu-jarraju kankulu-jana yapakuju nginji-wangkami nyarrparlu yungunkulu-jana murrumurru-mani yapa-patu-kariji. Kula karnangkupala ngungkurr-nyina kujakuju. Nyuntu-jarrajulpankulu-jana nyurunyuru-jarrija warrarda yapakuju nyurru-wiyiji, manunkulu-jana muku pungu. Junma-kurlurlu kalalpankulu-jana puluku pulyku pajurnu wapanja-kujaku ngari manyu-wanarlu. Kujaju maju!
6 Não estarei presente quando fizerem planos, não tomarei parte nas suas reuniões, pois no seu furor mataram homens e por brincadeira aleijaram touros.
7 Nyuntu-jarraju kurnta-jarrinja-wangu yapa-patu-karikiji, kulu-parnta-nyayirninpala! Kuja-jangkaju kapurna Kaatu payirni yungungkupala juyurdurlu-yunparni. Kularnangkupala nguruju yinyi nyuntu-jarrakuju manu nyuntu-jarra-kurlangu kurdukurduku manu nyanungurra-nyangu kurduku, lawa. Kapulu lawa nyinami nguru-wangu tarnnga-juku. Kala kapulu nyina ngurungka nyanungu-jarrakupurdangka-patu-kurlangurla kajirna-jana nyanungurra-mipaku yinyi.”
7 Maldito seja o furor deles, pois é violento! Maldita seja a sua ira, pois é cruel! Eu os dividirei na terra de Israel, eu os espalharei no meio do seu povo.
8 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Juurdakulku:
8 “Judá, os seus irmãos o louvarão e se curvarão na sua frente. Você segurará os inimigos pelo pescoço.
9 Nyuntujunpa ngaya wiri-jarlu-piya kuja karla warrirni kuyu-kariki nyanungu-piyaku pinjarla ngarninjaku. Pinyi kajana, manu ngarni kajana, ngula-ka pina-yanirni ngurra-kurralku. Ngunanjini-ka walyangka jardaku. Panu kalurla lani-jarrimi yinyaku ngaya wiri-jarlu-piyaku. Nganangku kulalpa yakarra-mantarla. Juurda, nyuntujunpa pirrjirdi kuja-piyanya!
9 O meu filho Judá é como um leãozinho quando mata a sua vítima; ele se agacha e se deita como um leão e como uma leoa. Quem tem a coragem de mexer com ele?
10 Ngajulu karnangku nguru nyampuju yinyi. Nyuntu kapunpa wiri nyina. Ngaka nyuntu-nyangu kaja-nyanu-patu manu warringiyi-puraji-patu kapulu wiri-patu nyina kingi-piya. Ngula-jangka yapa yirdi Jiilu kapu yanirni. Yapa nguru-kari nguru-kari kapulurla yanirni purda-nyanjaku, manu kapulu linpangku purda-nyanyi nyanunguju.
10 Judá vai segurar o cetro de rei, e os seus descendentes sempre governarão. As nações lhe trarão presentes, os povos lhe obedecerão.
11 Juurda, kapunpa ngurra ngurrju mardarni, manu kapunpa pama panu mardarni ngarninjaku.
11 Ele amarra o seu jumentinho numa na melhor parreira que há. Ele lava as suas roupas no vinho, lava a sua
12 Kapunpa milpa yalyuyalyu-jarri pama ngarninjarla, manu kapunpa kartirdi yarltiri-jarri lampurnu ngarninja-warnu.”
12 Os seus olhos estão vermelhos de beber vinho, os seus dentes estão brancos de beber leite.
13 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Jupulunukulku:
13 “Zebulom morará no litoral, onde haverá portos para navios. A sua fronteira chegará até Sidom.
14 Ngularla Jakupurlu yunparnu kuruwarri Yijakakulku:
14 “Issacar é como um jumento forte, deitado entre as suas cargas.
15 Kuja-piyarlu-yijala kapunparla ngurra ngurrjuku warrirni yungunpa mata nyina. Kapunpa-nyanu wangkami, ‘Yuwa, nyampuju ngurra ngurrju-nyayirni!’ Junga kujaju! Yinyarla ngurrangka kapunpa warrki-jarri pirijina-piya yapa-kariki yungunpa-nyanu mani nyiyarningkijarra.”
15 Quando viu que o país era bom e agradável para descansar, ele se abaixou para que colocassem a carga nas suas costas e, sem reclamar, trabalhou como um escravo.
16 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Taanukulku:
16 “Dã governará a sua própria gente; será como as outras
17 Kapunpa kulu-parnta nyina warna-piya kuja-ka nguna yirdiyi-wana. Kaji yapa yanirni nantuwurla yinyarla yirdiyirla, kapu warnangkuju yarlkirni nantuwu-kurlangu mirriji. Kapu nantuwuju juurl-pinyi murrumurru, manu kapu yinya yapa kijirni walya-kurra.”
17 Dã será como uma cobra na beira da estrada, como uma serpente venenosa no caminho, que morde a pata do cavalo, fazendo cair para trás o seu cavaleiro.
18 “YAAWIYI, payirni karnangkurla Taanuku yungunpa-nganpa warrawarra-kanyi, yapa-karirli kajikalu-nganpa murrumurru-mani.”
18 “Ó Senhor , meu Deus, espero que me salves!
19 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Kaardukulku:
19 “Gade será atacado por um bando de ladrões, mas depois ele os perseguirá.
20 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Yaajakulku:
20 “A terra de Aser produzirá bons alimentos, dará alimentos que só reis merecem.
21 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Napatalikilki:
21 “Naftali é como uma corça solta que tem lindos filhotes.
22 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Jajupukulku:
22 “José é como uma planta perto de uma fonte; ela dá muita fruta, e os seus galhos sobem pelo muro.
23 Wati-patu marda kajikangkulu jangkardu yanirni kulukupurda, kajikangkulu marda yuurlarri-kirlirli pantirni kurlarda witawita-kurlurlu.
23 Os inimigos o atacam com violência e o perseguem com os seus arcos e flechas.
24 Nyuntuju kulanpa mirrmirr-karri lani, lawa. Kapunpa lalka-karrimi, manu kapunpa-jana jiily-ngarrirni kurlarda-kurlurlu. Ngaju-nyangu Kaatu kuja-ka pirrjirdi nyina, kapungku yinyi yartarnarri. Kaatuju pirli wiri-piya ngajukuju Yijiralikiji. Kapungku pirrjirdi-mani. Yulkami kaju ngajuku yangka kuja karla jiyipikingarduyu yulkami nyanungu-nyangu jiyipiki.
24 Porém o seu arco ficou firme, e os seus braços continuaram fortes pela força do Poderoso de Jacó, pelo nome do Pastor, a Rocha de Israel.
25 Ngaju-nyangu Kaatu kapu nyina nyuntu-kurlu. Nyanunguju PIRRJIRDI-NYAYIRNI WITA-WANGU! Kapungku pirrjirdi-maninjarla warrawarra-kanyi, kapungku ngapa yilyamirni yalkiri-ngirli, manu kapungku ngapa yinyi walya-ngurlu kaji purlpurl-pardimi. Nyuntu-parntarlu kapu-jana kurdu panu mardarni, manu nyuntu-nyangu pulukurlu, jiyipirli manu narnukuturlu kapulu-jana kurdu panu-yijala mardarni.
25 O Deus do seu pai ajudará José, o Todo-Poderoso lhe dará bênçãos — bênçãos do alto céu, bênçãos de águas que ficam debaixo da terra, bênçãos de muitos animais e muitos filhos,
26 Nyampu kuja karnangku milki-yunparni kuruwarri, ngulaju nyuntuku. Kuruwarri ngaju-nyangu pirrjirdi-jiki pirli wirikiji kuja-ka tarnnga warrarda karrimi. Pirrjirdi-jiki nyiyarningkijarrakuju kuja-ka pirlingka pardimi. Nyurru-wiyi nyuntukupurdangka-paturlungkulu nyuntuju wurnturu yilyaja. Nyampurlu kuruwarrirli kapungku pirrjirdi-mani.”
26 bênçãos de cereais e de flores, bênçãos de montanhas antigas, coisas deliciosas dos montes eternos. Que todas essas bênçãos estejam sobre a cabeça de José, sobre a testa daquele que foi escolhido entre os seus irmãos.
27 Ngularla Jakupurlu milki-yunparnu kuruwarri Pinyaminikilki:
27 “Benjamim é como um lobo feroz; de manhã devorará a vítima e de tarde repartirá as sobras.”
28 12-pala kuruwarri-jana milki-yunparnu Jakupurlu 12-palaku-yijala kaja-nyanu-patuku. Milya-pungu-jana nyiya-piya kujalpalu nyinaja ngurrju-japa, punku-japa, kulu-parnta-japa. Kujanya-jana milya-pungu kuruwarri-kari kuruwarri-kari nyanungurraku milki-yunparninjaku.
28 São essas as doze tribos de Israel, e foram essas as palavras que o pai disse aos seus filhos quando os abençoou; a cada um deu uma bênção especial.
29 — ausente —
29 Então Jacó deu aos filhos a seguinte ordem: — Eu estou para morrer e me reunir com o meu povo no
30 — ausente —
30 em Macpela, a leste de Manre, no país de Canaã. Abraão comprou de Efrom essa caverna e o terreno onde ela fica, para ser a sepultura da família.
31 — ausente —
31 Ali estão sepultados Abraão e Sara, a sua mulher; Isaque e a sua mulher Rebeca; e ali eu sepultei Leia.
32 — ausente —
32 O terreno e a caverna foram comprados dos heteus.
33 Ngula-jana Jakupu kuja wangkaja nyanungu-nyangu kaja-nyanu-patuku, wari-yanu pina pangki-kirra, ngula ngunanjunu, ngula ngaanypaku lawa-jarrija, ngula palijalku.
33 Quando acabou de dar essa ordem aos filhos, Jacó deitou-se de novo na cama e morreu, indo reunir-se assim com o seu povo no mundo dos mortos.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 49, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.