Gênesis 43
Warlpiri Short Bible (WBP) vs NTLH
1 Tarnnga-nyayirnilpa miyi pardinja-wangu karrija ngurrangka Kananarla.
1 A fome continuava muito grande em Canaã.
2 Jakupurlu manu nyanunguku warlalja-paturlu, mukulu ngarnu miyi kujalu nyanunguku kaja-nyanu-watirli pina-kangurnu Yijipi-ngirli. Yarnunjuku-jarrijalpalu. Jakupu-jana wangkaja kaja-nyanu-patuku, “Yardalu yanta pina Yijipi-kirra, manu mantalu ngurlu ngarninjaku.”
2 Quando as famílias de Jacó e dos seus filhos comeram todo o mantimento que tinha sido trazido do Egito, Jacó disse aos filhos: — Voltem ao Egito e comprem mais um pouco de alimento para nós.
3 — ausente —
3 Mas Judá lembrou: — Aquele homem deixou bem claro que, se o nosso irmão não fosse junto com a gente, ele não nos receberia.
4 — ausente —
4 Se o senhor deixar que ele vá, nós iremos comprar mantimentos para o senhor.
5 — ausente —
5 Se o senhor não deixar, não iremos. Aquele homem disse assim: “Eu só os receberei se vocês trouxerem o seu irmão mais novo.”
6 Yinya purlka-pardu, wangkajarla kaja-nyanuku Juurdaku, “Waraa! Nyiyakunkulurla wangkaja yali Yijipi-wardingkiki kingiki kuja kankulu mardarni kukurnu palka? Nyurrurlarlu kankujulu waarn-pinyi!”
6 Jacó disse: — Por que vocês fizeram cair tamanha desgraça sobre mim? Por que foram dizer ao tal homem que tinham outro irmão?
7 Kaja-nyanu-paturlujulu yalu-manu Jakupuju, “Yinya Yijipi-wardingkirli kingirli-nganpa miimii-nyanjarla payurnu nyiyarningkijarra. Wangkaja-nganpa, ‘Kirda-purajiji wankaru-juku mayi? Mardarni kankulu kukurnu-nyanu?’ Ngularnalurla yimi-ngarrurnu nyuntu manu Pinyamini nganimpa-nyangu kukurnu-nyanu. Kularnalu milya-pungu kapu-nganpa wangkami Pinyaminiki kanjarniki Yijipi-kirraku.”
7 Eles responderam: — Aquele homem fez muitas perguntas a respeito de nós e da nossa família. Ele perguntou: “O pai de vocês ainda está vivo? Vocês têm mais um irmão?” Nós tivemos de responder às perguntas dele. Por acaso podíamos adivinhar que ele ia pedir que levássemos o nosso irmão?
8 Ngularla Juurda wangkaja nyanunguku kirda-nyanuku, “Yilyaya Pinyamini ngaju-wana yungurnalu jalangu yani wuraji Yijipi-kirra. Kajinpa-nganpa muku yilyami Yijipi-kirra jalangurlu, kulalparlipa paliyarlalku miyi-wangu-jangka. Nyuntulurlu manu nganimpa-nyangu kurdukurdurlu kapurlipa miyi panu-jarlu mardarni ngarninjaku.
8 Aí Judá disse ao pai: — Deixe o rapaz por minha conta. Nós partiremos agora mesmo, e assim ninguém morrerá: nem nós, nem o senhor, nem os nossos filhinhos.
9 Kajinpa yilya Pinyamini ngaju-wana Yijipi-kirra, wangkami karnangku kapurna warrawarra-kanyi. Kularna tarda-kijirni murrumurru-kurra. Kajirna pina-yanirni ngurra-kurra nyanungu-wangu, ngula-juku warrarda ngarrikaju kulungku.
9 Eu fico responsável por Benjamim. Se eu não o trouxer de volta são e salvo, o senhor poderá pôr a culpa em mim. Serei culpado diante do senhor pelo resto da minha vida.
10 Kapanku! Yilyaya Pinyamini nganimpa-wana Yijipi-kirra! Kajinpa yilyayarlarni kamparru-wiyi, kapurnalu japaku-kari japaku-kari yantarlarra Yijipi-kirra, manu kapurnalu japaku-kari japaku-kari-yijala pina-yantarlarni miyi panu-kurlu.”
10 Se não tivéssemos demorado tanto, já teríamos ido e voltado duas vezes.
11 Ngula-jana wangkaja Jakupuju, “Yuwayi. Junga marda kujaju. Kala kangkalurla warntarri Yijipi-wardingki kingiki, manu yungkalurla. Kangkalurla yangka ngurrju-wati nyiyarningkijarra ngarninjaku nyampu-wardingki nguru-wardingki: ngarlu, kanta-piya, manu yangka kuyungka kuja karlipa yirrarni ngakurru pajarninjaku. Kangkalurla jara yangka kuja karlipa-nyanu maparni palka manu jara kuja-ka ngurrju-nyayirni parntimi.
11 Então o pai disse: — Já que não existe outro jeito, façam o seguinte: ponham nos sacos alguns presentes para aquele homem. Levem os melhores produtos desta terra: um pouco de bálsamo, um pouco de mel,
12 Kujankulu yanu Yijipi-kirra yangka kamparru-wiyi miyi maninjaku, yungunkulurla yinyaku watiki jinta yakuju tala-kurlu miyiki. Kala kujankulu pina-yanurnu miyi-kirli, ngulajunkulu talaju palka-juku nyangu miyi-wati-kirlirla. Yapangku marda rampal-yirrarnu. Kajinkili pina-yani miyiki, kangkalu-jana yakuju jirrama tala-kurlu-jarra miyikiji.
12 Levem também o dinheiro em dobro, pois vocês precisam devolver a quantia que foi encontrada na boca dos sacos de mantimentos que vocês trouxeram. Deve ter havido algum engano.
13 Kangkalu Pinyamini nyurrurlarlu. Yantalu pina Yijipi-kirra miyi yungunkulurla payi-mani jurnta yinya watiki.
13 Levem o irmão de vocês e vão depressa encontrar-se outra vez com aquele homem.
14 Kaatuju PIRRJIRDI-NYAYIRNI WITA-WANGU! Kapurna-nyarrarla wangka nyanunguku nyurrurlaku yungurla wangkami Yijipi-wardingki kingiki yungu-nyarra ngurrju nyina. Kapurnarla wangka Kaatuku yunguju kanyirni pina Pinyamini manu Jimiyani manu nyurrurlarlangu. Kala kajilparna nyanja-wangu nyinayarla nyanungu-jarraku, ngulaju ngula-juku. Kapurnarla wala-juku nyinami Kaatuku.”
14 Que o Deus Todo-Poderoso faça com que ele tenha pena de vocês e deixe que o seu outro irmão e Benjamim voltem para casa. Quanto a mim, se tenho de perder os meus filhos, o que é que eu posso fazer?
15 Ngula-jangkaju, yanulkulu pina Yijipi-kirra. Kangulu yangka warntarri nyiyarningkijarra manu yakuju-jarra tala-kurlu manu Pinyaminirlangu. Kapankulu yanu Yijipi-kirra, manulu kamparru karrija Jajupurla.
15 Assim, os filhos de Jacó pegaram os presentes e o dinheiro em dobro e foram para o Egito, levando Benjamim. Logo que chegaram, foram falar com José.
16 Jajupurlu-jana nyangu kamparru karrinja-kurra. Nyangu nyanunguku kukurnu-nyanurlangu Pinyamini. Ngularla Jajupu wangkaja nyanunguku warrkiniki kujalparla warrawarra-kangu nyiyarningkijarra yuwarlirla, “Kangkarni-jana yinya wati-patu ngaju-nyangu yuwarli-kirra. Puluku pakarninjinka manu purraya. Yungurna karlarla ngarni nyampu-patu wati-patu-kurlurlu jalangu.”
16 Quando José viu que Benjamim estava com eles, disse ao funcionário administrador da sua casa: — Leve esses homens até a minha casa. Mate um animal e prepare tudo, pois eles vão almoçar comigo hoje, ao meio-dia.
17 Junga-juku, yinya warrkini yanu, puluku pinjarla purraja. Ngula-jana kangurnu Jajupukupurdangka-patu yuwarli-kirra karlarlaku ngarninjaku.
17 O administrador cumpriu a ordem e levou os irmãos até a casa de José.
18 Kujalu yinya-patu yukaja Jajupu-kurlangu yuwarli-kirra, lani-jarrijalpalurla. Wangkajalu-nyanu, “Yuwa, nyiyaku-ngalpa kangurnu kaninjarni? Marda talaku kuja yapangku yirrarnu yakujurla kujarlipa yanu ngurra-kurra. Marda kapu-ngalpa pinyi, manu marda kapu-ngalpa jinyijinyi-mani warrki-jarrinjaku pirijina-piyaku. Marda kapu-ngalpa jurnta kanyi tangkiyi.” Kujanyalpalu manngu-nyangu.
18 Quando chegaram lá, eles ficaram com medo e disseram uns aos outros: — Trouxeram a gente para cá por causa do dinheiro que da outra vez foi colocado de volta nos sacos de mantimentos. Com certeza eles vão nos atacar, vão tomar de nós os nossos jumentos e obrigar a gente a trabalhar como escravos.
19 Ngula-jangka, yanulurla yangka wati warrkiniki kujalpa karrija tuwa-wana yuwarlirla.
19 Assim que chegaram à porta da casa, disseram ao administrador:
20 Wangkajalurla, “Warlaljamarri, nganimparnalu yanurnu nyampu-kurra Yijipi-kirra kamparru-wiyi miyi maninjaku.
20 — Por favor, senhor! Já viemos aqui uma vez para comprar mantimentos.
21 Kujarnalu pina-yanu ngurra-kurra miyi-kirli, jupu-karrijarnalu ngunanjaku. Rurrpa-manurnalu yakuju miyi maninjaku. Jinta-kari jinta-karirlirnalu palka-manu tala yakujurla. Kangurnu pinarnalu nyampu tala nyuntuku yinjaku.
21 Porém, quando chegamos ao lugar onde íamos passar a noite, abrimos os sacos de mantimentos, e na boca dos sacos cada um encontrou o seu dinheiro, sem faltar nada. Trouxemos esse dinheiro de volta
22 Kangurnalu jinta-kari yakuju tala-kurlu yungurnalu miyi yarda mani. Kala kula karnalu milya-pinyi nganangku kuja pina-yirrarnu tala nganimpa-nyangu yakujurla kamparru-wiyi.”
22 e também temos mais dinheiro aqui para comprar mantimentos. Nós não sabemos quem colocou o dinheiro nos sacos de mantimentos.
23 Warrkini-jana wangkaja, “Yuwa, ngurrju. Kulalu lani-jarriya. Marda yangka Kaatu kuja-ka nyurrurlakupalangurlu purami, marda nyanungurlu pina-yirrarnu talaju. Mardarni karna talaju kujankujulu yungu miyiki yangka kamparru-wiyi.” Ngula-jangkaju, warrkini watingki rdaku-jangka wilypi-maninjarla pina-kangurnu-jana nyanungurrakupurdangka Jimiyaniji.
23 Aí o administrador respondeu: — Fiquem tranquilos, não tenham medo. O Deus de vocês e do seu pai deve ter posto o dinheiro nos sacos de mantimentos para vocês, pois eu recebi o dinheiro que pagaram. O administrador trouxe Simeão ao lugar onde eles estavam.
24 Ngula-jana warrkinirli kangu yinya wati-patu Jajupu-kurlangu yuwarli-kirra. Yungu-jana ngapa wirliya parljirninjaku, manu miyi-jana manu tangkiyiki ngarninjaku.
24 Depois os levou para dentro da casa, deu água para lavarem os pés e também deu de comer aos jumentos.
25 Kujalpalu tangkiyirli miyi ngarnu, wati-paturlulu warntarri manu yungulurla yinyi Jajupuku. Warrkini-jana wangkaja yangka kapulurla karlarla jirrnganja ngarni Jajupuku.
25 Os irmãos prepararam os presentes que iam entregar a José quando ele viesse ao meio-dia, pois já sabiam que iam almoçar ali.
26 Ngula Jajupu pina-yanurnu ngurra-kurra, yungulurla warntarri nyiyarningkijarra nyanunguku. Parntarrijalurla kamparru nyanunguku.
26 Quando José chegou à sua casa, eles lhe entregaram os presentes que haviam trazido, se ajoelharam na frente dele e encostaram o rosto no chão.
27 Jajupurlu-jana payurnu, “Ngurrjunya yangkaju purlka kirdana-puraji yangka kujankujulu yimi-ngarrurnu kamparru-wiyi? Ngurrju mayi-ka nyina? Wankaru mayi?”
27 José perguntou como iam passando e depois disse: — E como vai o pai de vocês, aquele velho de quem me falaram? Ele ainda vive?
28 Yalu-manulu, “Yuwayi, nganimpakupalanguju ngurrju manu wankaru. Nyanunguju nyuntu-nyangu warrkini.” Ngulalurla muku parntarrija Jajupuku pulka-pinjaku.
28 Eles responderam: — O seu humilde criado, o nosso pai, ainda está vivo e vai passando bem.
29 — ausente —
29 José olhou em volta e, quando viu Benjamim, o seu irmão por parte de pai e mãe, disse: — É esse o irmão mais moço de vocês, de quem me falaram? Que Deus o abençoe, meu filho!
30 — ausente —
30 Ao ver o seu irmão, José ficou tão emocionado, que teve vontade de chorar. Então foi para o seu quarto e ali chorou.
31 Ngula-nyanu Jajupurlu ngapa-kurlurlu parljurnu yinngirri. Yanurnu pina-jana nyanungukupurdangka-patuku. Warla-pajurnu-nyanu yulanja-kujaku, manu wangkajarla warrkiniki, “Kangkarni kuyu yungulu nyampu-paturlu ngarni.”
31 Quando conseguiu se controlar, lavou o rosto e saiu. E disse: — Sirvam o almoço.
32 — ausente —
32 Serviram o almoço a José numa mesa e aos seus irmãos em outra. E havia ainda outra mesa para os egípcios que estavam ali, pois estes, por motivos religiosos, eram proibidos de comer junto com os israelitas.
33 — ausente —
33 Os irmãos se sentaram de frente para José. Eles foram colocados por ordem de idade, desde o mais velho até o mais moço. Quando viram isso, eles começaram a olhar uns para os outros, muito admirados.
34 Warrkini-paturlulu miyiji manu Jajupu-kurlangu-jangka tayipulu-jangka, manu yungulu-jana wati-patuku. Yungulu-jana jinta-kari jinta-kari miyiji. Pinyaminikiji yungulurla rdaka-pala panu-nyayirni. Yungulurla nguku ngarninjaku. Ngula-jangka, Jajupu manu nyanungukupurdangka-paturlulu muku ngarnu miyi manu pama, manulu pama-jangka warungka-jarrija.
34 Serviram a eles da mesma comida que foi servida a José e deram a Benjamim cinco vezes mais comida do que aos outros. E eles beberam com José até ficarem alegres.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 43, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.