Mateus 22
Kaimana'o Tominkaru Paradan (WAPNT) vs AAI
1 Udaunaꞌan Jesus paradan diꞌitinapa-kinai kuwai kida idaꞌan koshan pidannao ati. Ukian.
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 “Kaikapaꞌo wuruꞌu Tominkaru naobanai-tinapanuz: naꞌapa king minziiwata-kidan kawan umanawunuꞌo aroapa-karu paudani mazidan ati.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Aizii aroapa-karu kamoon donoꞌo naa, udyuudan naa papoitorunao dapada-kariwainao pidannao diꞌiti ĩwaꞌati kiziꞌi naa aroapa-karu idaꞌati, mazan aonaa ĩwaꞌatiꞌizon.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Uruu idi udyuudan baꞌoran papoitorunao dapada-kariwainao diꞌiti koshan. Ukian papoitorunao ati, ‘Ukowaadankaꞌa naa dapada-kariwainao ati, ipaiꞌi naa õminziiwa-kidan aroapa-karu daꞌaꞌa. Õzowii-kidaꞌa naa kakiwin kidaꞌo õꞌuza tapiꞌizanao, ukauꞌan marinaꞌa naa ĩwaꞌatin kadiman.’
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Ukowaada-kaoaꞌa naa dapada-kariwainao ati, mazan aonaa ĩtaan panyukunuu ati padapada-kao. Ushaꞌapanum idi kainaꞌa ĩshaꞌapataꞌazoonii kida paꞌati: baudaꞌapaꞌo makoꞌozon pazakapun iti; baꞌoran papuraataapauzon dauꞌati.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Aizii baꞌorainao zaamatan wuruꞌu poitoruinaouz, ĩantamikitan ĩdyaun naꞌiki ĩzowii wuruꞌu king poitorunaouz.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 King toꞌoran tuukii, uruu idi udyuudan pasoldyaannao naꞌiti ĩzowii ipai zowiainaouz upoitorunao, naꞌiki ĩkawaoda zowii-mikinao mashaapa-kizi donoi.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 “Uruu daunaꞌan king dapadan baꞌoran papoitorunao naꞌiki ukian ĩꞌati, ‘Aizii mazidaꞌo aroapa-kinaa niꞌo, ipaiꞌi naa uminziiwa-kida-kao, mazan õdapadaniinao, ĩtukapa-kida ĩmawaꞌatiꞌizookan idaꞌan, aonaa ĩturuan pawaꞌatin.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Ukauꞌan umako pidan iriba-kizi iti, udapada kizi ipai pidannao uikodan kawanaꞌati, ĩwaꞌati kizi mazida-karu aroapa-kida-kao idaꞌati.’
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Uruu idi poitoruinao makon diꞌiti kidaꞌa pidan iriba-kizi iti. Ĩdapada iriba pidannao paikodan kawanaꞌati. Shaꞌapaꞌoram karikaonan pidan, kaimanainao naꞌiki dikaudainao, mazan iriba ĩikodan pidannao, ĩpaidada kabaun nazoo wuruꞌu aroapa-kizaiz.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 “Aizii King tukapaꞌanan padapada-kidaniinao. Utukapa baudaꞌapa daonaiora naꞌii, aonaꞌa ukaiwadapan mazida-karu diꞌitiꞌo daara.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Uruu idi King kian uꞌati, ‘Õpaonaru, naꞌapaꞌoram pumorotan daꞌatiꞌi pumakaiwadapakan puꞌu mazida-karu diꞌitiꞌo daara?’ Aonaa naꞌapam daonaiora kian uꞌati. Umaparadaniitaꞌakan.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Udaunaꞌan king kian papoitorunao ati, ‘Udodoo uruu naꞌiki ukaboota uruu paniba iti marutaꞌo-karu iti. Naꞌii zaadin-karu nii tuukii, naꞌiki pidannao kuzowan nii paudako padopian idi.’”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Jesus katokontan pakuwaa pakian idaꞌan kaikapaꞌa: “Iribaꞌo nii pidannao dapada-kao padamata, mazan masakaudaꞌuꞌo nii ĩzaamata-kao.”
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Uruu daunaꞌan Phariseenao makon naa ĩparadaakaꞌanan paꞌatiaaka. Ĩdiꞌitinpaꞌanan naꞌapam nii pazaamatan Jesus uparadan idaꞌan.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Panaꞌapainpan idi ĩdyuudan patominapa-kidaniinao, Herod pidanannao tuma Jesus diꞌiti. Aizii dyuuda-kariwainao kian Jesus ati, “Tiichaa, waaitapa pugaru kaimanaꞌo, mishiꞌo puparadan. Putominapa-kidan pidannao kaiman Tominkaru aipan kawanaꞌati. Naꞌiki naꞌapa kida putaapan pidannao, aonaa naꞌiaꞌoram umanawunuꞌo nii baꞌoran ai.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Aizii pukowaada waꞌati, kaimanaꞌo mani wataanuzu tax puraatan naobanai Caesar ati, oo aonaa ukaimanan?”
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Mazan Jesus aitapa ĩdiꞌitinpan oii, uruu idi ukian ĩꞌati, “Unao, utaapinpauzonao kaimanainao nii kaikiniꞌi! Kanom nii utiwaan uzaamatan õgaru õparadan dikin ii?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Uaida-kida mooko õꞌati puraata ukawinipinaata-kinaaz tax.” Ĩnaꞌaka uꞌidaꞌati wuruꞌu puraataz.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Sariapa upishaan ĩdyaun. Ukian, “Kanom dikin wuruꞌu, naꞌiki kanom uu wuruꞌu saada-kariwaiz puraata idaꞌa?”
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 “Naobanai Caesar” ĩkian ĩdakoꞌatinuzu.
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Ĩabatan idi Jesus kian kaikapaꞌa, tuukii ĩdiꞌitinpan naꞌiki ĩmakon naa uꞌai.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Naꞌapain uruu dono pabiꞌi kida Sadduceenao kaawan Jesus idaꞌati. Ĩnao aonaa ĩmishidan kakupa-karu nii mawaka-karu daunaꞌan.
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 Ĩpishaanuzu. Ĩkian uꞌati, “Tiichaa, Moses kian waꞌati, daonaiora mawakan dono, aonaꞌo zii udani nii, marii uꞌinawuzu zaamatan udaiaro-daun paudaiaro nii. Uruu idaꞌanaꞌo nii mawakaꞌo uꞌinawuzu kaudanin.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Aizii dii mani kainaꞌa pidan 7 udainao daonaioranao. Ĩtuuniz mazidan, mazan umawakan paudairo ai aonaa zii udani nii, uruu idi udawuꞌitiꞌo uꞌinawuzu daiaroitapan naa oroo.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Naꞌapa koshan umawakan oꞌai. Udaunaꞌan baꞌoran uꞌinawuzu mazidan otuma, mawaka koshan oꞌai. Atii naꞌapa ipai ĩmawakan. Ukauꞌan ipai 7 ĩdyaun daiaroitapan oroo. Mazan aonaa baudaꞌapaꞌo kaudanin otuma.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Dawuꞌitin uruꞌu naa zunaaba mawakan naa kapam.”
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Aizii ĩpishaan Jesus, ĩkian uꞌati, “Aizii pidannao kadishita-kida-kao dono pamawaka-kizi iki, naꞌiaꞌoram nii daiaroitapa oroo? Ushaꞌapanum kauꞌan ipai 7 daonaioranao mazidaꞌo õtuma?”
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Jesus dakoꞌatin ĩdyaun. Ukian, “Upozawatan kaiwuruꞌu umaaitapakan idi saada-kariwaiz Tominkaru Paradan naꞌiki aonaa uaitapan Tominkaru maꞌozakan.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Mawakainao kadishitan dono, aonaꞌo niꞌi naa kaudaiaro-karu naꞌapain, mazan naꞌapaꞌo nii angelnao aokazi iainao kawan ĩdyaun.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Aonaa mooko uaitapan naꞌapam Tominkaru Paradan kian kadishita-karu dauꞌan mawaka-karu diꞌiki?
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 Tominkaru kian, ‘Õgaru wuruꞌu Abraham, Isaac naꞌiki Jacob Tominkarunuz.’ Ukauꞌan aonaa mawakainao pidannao Tominkarun mani uruu, mazan kakupainao pidannao Tominkarun.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Pidannao abatan idi Jesus tominapa-kidan kaikapaꞌa, tuukii ĩdiꞌitinpan utominapa-kidanii kida dauꞌan.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Aizii Phariseenao abatan idi aonaa Sadduceenao aitapan naꞌapam naa pakian powaꞌa Jesus ati, utominapa-kidan idi kaimanaꞌa naa manawun, sariapa ĩbaokopatinan.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Naꞌiki baudaꞌapa ĩiriban tiichaapauzo Moses kakinaori dauꞌu pishaan Jesus, patiwaa-kidapa-kinaa niizu.
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 Ukian uꞌati, “Tiichaa, naꞌiaꞌoram dii manawun umanawunuꞌo kakinaorii?”
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Jesus kian uꞌati, “‘Pumarainapa tuukii Naobanai puTominkarun ipai punyukunuu iki, ipai pudoronaa ii, naꞌiki ipai pudiꞌitinpan idaꞌan.’
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Uruu wuruꞌu umanawunuꞌoraz manawun kakinaorii.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Baꞌoran kakinaorii, udawuꞌatiꞌo umanawunun, kaikapaꞌoraꞌa: ‘Pumarainapa baꞌoran pidan naꞌapa pumarainpan kawan punanaa.’
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Ipai Tominkaru kakinaori kida Moses idaꞌanaꞌoraz utaa-kao, naꞌiki kakinaorii prophetnao tominapa-kidanii kida, zaamatinpan patumaaka wuruꞌu idaꞌatiꞌi dyaꞌutamaꞌoraz kakinaorii.”
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Phariseenao kasabaꞌukinpan puꞌu, Jesus pishaan ĩdyaun kaikapaꞌa:
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 “Naꞌapam ukian Christ dauꞌan? Kanom takaan-daun uruu?”
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Jesus kian ĩꞌati, “Mazan kanom nii mooko Tominkaru Doronaa aipan ati David dakotan uruu paNaobanaa nii. Ukianuz daꞌi uꞌati:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 ‘Naobanai Tominkaru kian õnaobanaa ati,
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Aizii David dakotan puꞌu uruu paNaobanaa nii, naꞌapam naa mooko utakaan-daun wuruꞌu uruuz?”
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Aonaa naꞌiaꞌoram aitapaꞌo nii naꞌapam naa pakian powaꞌa Jesus ati. Naꞌiki uruu daunaꞌan aonaa kanom kaꞌiitan naa papishaan powaꞌa uruu.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.