Lucas 7

Kaimana'o Tominkaru Paradan (WAPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Aizii Jesus ipaian daunaꞌan pakadakotinan pidannao ati, uruꞌu naa umakon Capernaum iti.
1 Quando Jesus terminou de dizer tudo isso à multidão, entrou em Cafarnaum.
2 Aizii naꞌii kainaꞌa Roman soldyaannao zowaunaa. Uruu dono upoitoru umarainapanii manawun karinaan tuukii, maonapaꞌoraꞌa naa umawakan.
2 Naquela ocasião, um escravo muito estimado de um oficial romano estava enfermo, à beira da morte.
3 Uabatan idi Jesus kaawan wuru wiizai idaꞌatiꞌi pamashaapa-kiziz, sariapa udyuudan kazowautapainao Jewnao Jesus diꞌiti. Uaipan ĩdapadankan Jesus, uwaꞌati kizi padapu ati, ukakudanaka kizi upoitoru. Aizii uruu aonaa Jew mani.
3 Quando o oficial ouviu falar de Jesus, mandou alguns líderes judeus lhe pedirem que fosse curar seu escravo.
4 Udaunaꞌan ĩmakon naa Jesus diꞌiti, atii ĩikodanuzu. Naꞌiaꞌa naa ĩkowaadan uꞌati parada-karu, naꞌiki tuukii ĩpishaan umakon patuma. Ĩkian uꞌati, “Tuukii manawun waaipan pukaminkaꞌutan wuruꞌu pidanaz, waaitapanii uruu kaimanaꞌo naobanai.
4 Os líderes suplicaram insistentemente que Jesus socorresse o homem, dizendo: “Ele merece sua ajuda,
5 Ushaꞌapanum kauꞌan uruu umarainapanii tuukii wairibannao Jewnao, naꞌiki uruu tomanii waꞌati wuruꞌu synagogue. Uruu idi tuukii wapishaan pugaru pumako kizi uꞌidiꞌiti,” ĩkian.
5 pois ama o povo judeu e até nos construiu uma sinagoga”.
6 Uruu idi Jesus makon ĩtuma.
6 Jesus foi com eles, mas, antes de chegarem à casa, o oficial mandou alguns amigos para dizer: “Senhor, não se incomode em vir à minha casa, pois não sou digno de tamanha honra.
7 Naꞌiki aonaa umanawunuꞌo mani pidan õgaru, naꞌiki aonaa õturuan õparadaꞌanan naꞌiki õmakon puꞌidiꞌiti manawun. Turuu paꞌan puparadan, naꞌiki karikaonan õpoitoru kakuda kizi.
7 Não sou digno sequer de ir ao seu encontro. Basta uma ordem sua, e meu servo será curado.
8 Õgaru naꞌapa, õkaudinan doko ainao pidannao õꞌai waranu aꞌo. Õgaru naꞌapa, kainaꞌa soldyaanao kaudinaꞌo õwaranuꞌu kapam. Aizii õkian dono baudaꞌapa soldyaa ati, ‘Pumako,’ umakon nii. Aizii õdapadan dono baꞌoran soldyaa, ‘Puwaꞌati,’ õkian an uꞌati, uwaꞌatin nii. Naꞌiki õdyuudan dono õpoitoru, ‘Pushaꞌapata wuruꞌu,’ õkian an uꞌati, ushaꞌapatan niiz.”
8 Sei disso porque estou sob a autoridade de meus superiores e tenho autoridade sobre meus soldados. Só preciso dizer ‘Vão’, e eles vão, ou ‘Venham’, e eles vêm. E, se digo a meus escravos: ‘Façam isto’, eles fazem”.
9 Tuukii Jesus diꞌitinpan uabatan idi wuruꞌu kaikapaꞌoraz parada-karuꞌu. Sariapa utanawatinan pidannao diꞌiti, wuruꞌu waꞌatipainao kidaz udawuꞌati. Naꞌiki ukian ĩꞌati, “Aizii õkowaadan nii uꞌati: aonaa naꞌiam zii õikodauzon mishida-karu manawun wuru kawanuꞌoraꞌa Israelitenao bii an.”
9 Quando Jesus ouviu isso, ficou admirado. Voltou-se para a multidão que o seguia e disse: “Eu lhes digo a verdade: jamais vi fé como esta em Israel!”.
10 Udaunaꞌan wunaouꞌu naꞌakainaouz parada-karu kiwaꞌakan naa powaa iti, naobanai dapu iti. Aizii ĩkaawan ĩabatan poitorui kakudaꞌakaꞌa naa.
10 E, quando os amigos do oficial voltaram para a casa dele, encontraram o escravo em perfeita saúde.
11 Kadiman aka uruu daunaꞌan Jesus makon wiizai diꞌiti, Nain kiaꞌo uꞌuu. Aizii pidannao, tominpauzonao uꞌidiꞌiki naꞌiti kapam ĩmakon utuma. Naꞌiki iriba kapam baꞌorainao pidannao makon udawuꞌati.
11 Logo depois, Jesus foi com seus discípulos à cidade de Naim, e uma grande multidão o seguiu.
12 Aizii Jesus kaawan puꞌu wiizai koraratapa-kinao paniinomizinaa idaꞌati, upuꞌu daonaiora mawakaꞌo naꞌaka-kao baaranai iti. Zuna mawakaibaꞌa naa odaiaru, odani wuruꞌu mawakaꞌoraz, ubaudaꞌapan odani wuruꞌu uruuz. Naꞌiki kainaꞌa iriba, iriba pidannao makon otuma.
12 Quando ele se aproximou da porta da cidade, estava saindo o enterro do único filho de uma viúva, e uma grande multidão da cidade a acompanhava.
13 Aizii Jesus tukapan oroo tuukii ukamunan-kidanuzo, sariapa ukian oꞌati, “Manaꞌa puzaadaꞌanaꞌa.”
13 Quando o Senhor a viu, sentiu profunda compaixão por ela. “Não chore!”, disse ele.
14 Udaunaꞌan umakon naꞌiki upishatan naa wuruꞌu mawakaꞌo naꞌakapa-kinaoaz, sariapa wunaouꞌu naꞌakapainaouz mawakaꞌo mashaadinaꞌakan. Udaunaꞌan ukian mawakaꞌo ati, “Paꞌinaꞌo daonaiora, õkian puꞌati, pukadishita.”
14 Então foi até o caixão, tocou nele e os carregadores pararam. E disse: “Jovem, eu lhe digo: levante-se!”.
15 Sariapa daonaiora sakanataꞌakan naꞌiki uparadan. Udaunaꞌan ukadishitan naꞌiki Jesus naꞌakan naaz padaro dazaba iti.
15 O jovem que estava morto se levantou e começou a conversar, e Jesus o devolveu à sua mãe.
16 Tuukii pidannao tarian naꞌiki tuukii ĩdiꞌitinpan. Naꞌiki tuukii kapam ĩkonaukii-kidan Tominkaru. Uruu idi ĩkian, “Ei! Kaawa zii mishi wabii ati umanawunuꞌo Tominkaru prophetin. Mishi Tominkaru kaawan ukaminkaꞌutaꞌanan waunao Jewnao, upidanannaouz,” ĩkian.
16 Grande temor tomou conta da multidão, que louvava a Deus, dizendo: “Um profeta poderoso se levantou entre nós!” e “Hoje Deus visitou seu povo!”.
17 Aizii kuwai, Jesus shaꞌapatanii dauaꞌo kowaadaabiꞌii-kaoaꞌa naa ipai Jewnao wiizi kida kawanaꞌati, naꞌiki ĩwiizi dawun itinapu kidaꞌo pidannao mashaapan, ipai kapam ĩabatan wuruꞌu kuwaiz.
17 Essa notícia sobre Jesus se espalhou por toda a Judeia e seus arredores.
18 Aizii John abatan idi patominapa-kidaniinao pidannao kakuwaapan ipai wuru dauꞌaꞌa Jesus shaꞌapatanii kidaz aimaakan, sariapa udapadan dyaꞌutam pidannao ĩbii iki.
18 Os discípulos de João Batista lhe contaram tudo que Jesus estava fazendo. Então João chamou dois de seus discípulos
19 Udaunaꞌan udyuudan naa ĩdyaun Naobanai Jesus diꞌiti, naꞌiki udyuuda ĩpishaan Jesus kaikapaꞌa: “Pugaruꞌu naa waꞌatiꞌo niꞌoraz kowaadapa-kao? Oo marii zii wazaudapan baꞌoran waꞌatin?”
19 e os enviou ao Senhor, para lhe perguntar: “O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?”.
20 Udaunaꞌan ĩmakon naa Jesus diꞌiti, atii ĩkaawan uꞌidiꞌiti, naꞌiaꞌa naa ĩkian uꞌati, “John Chikaawunuupauzoz dyuudan waunao puꞌidaꞌati, upishaa-kidan naꞌiki uaitapaꞌazon pugaruꞌu naa tawuruꞌu waꞌatiꞌo niꞌoraz kowaadapa-kao? Oo marii zii wazaudapan baꞌoran waꞌatin kainaꞌiki?”
20 Os dois discípulos de João encontraram Jesus e lhe disseram: “João Batista nos enviou para lhe perguntar: ‘O senhor é aquele que haveria de vir, ou devemos esperar algum outro?’”.
21 Aizii wuruꞌu ĩkaawanuz naꞌiti, Jesus kaudinan puꞌu karinainao dauꞌu. Ukakudan puꞌaꞌo iriba, iriba pidannao pabiꞌinaaka kidaꞌo ĩrinaa ai, oiaꞌo doronai zaamatapaniinao, ipai ukakudan ĩdyaun, naꞌiki ishaawunnao kida, ipai udaꞌatan naꞌiki usaabaan ĩawun.
21 Naquela mesma hora, Jesus curou muitas pessoas de suas doenças, enfermidades e espíritos impuros, e restaurou a visão a muitos cegos.
22 Uruu idi Jesus dakoꞌatin wunao paradanuꞌu John dyuudaniinaouz. Ukian ĩꞌati, “Aizii ukiwa John diꞌiti, ukowaada kizi uꞌati ipai daunuudaꞌu wuruꞌu utukapanii kidaz õshaꞌapatan, naꞌiki ukowaada uꞌati ipai wuruꞌu uabatanii kidaz kuwai. Ukowaada uꞌati iribaꞌa naa ishaawunnao awun daꞌata-kao, naꞌiki saabaa-kao; aizii machiꞌika-kainao, chiꞌika-kida-kao; naꞌiki kabishopauzonao kichanaꞌiki-kiaꞌo bishoi idi, ipai ĩkakuda-kao. Aizii makinao-ziiwanao, kaimanaꞌa naa ĩabatan; naꞌiki mawakainao kida, kakuda-kao powaa iti; aizii patakaꞌutinainao, kowaada-kaoaꞌa naa ĩꞌati Kaimanaꞌo Kuwai.
22 Em seguida, disse aos discípulos de João: “Voltem a João e contem a ele o que vocês viram e ouviram: os cegos veem, os aleijados andam, os leprosos são purificados, os surdos ouvem, os mortos são ressuscitados e as boas-novas são anunciadas aos pobres”.
23 Konaukiaꞌo nii manawun wunaouꞌu sariaapaꞌoraz ĩmishidan õgaru, aonaꞌoraz ĩdiꞌitinpan panaꞌiti kida õdauꞌu,” ukian ĩꞌati.
23 E disse ainda: “Felizes são aqueles que não se sentem ofendidos por minha causa”.
24 Aizii John diꞌikiinao pidannao kiwan daunaꞌan, sariapa Jesus kian wunao atiꞌi iribainaouz pidannao, kasabaꞌukinpainaouz utuma. Ukian ĩꞌati, “Kandii dauꞌatiꞌo tawuruꞌu unao makouzonuz John diꞌiti mapidantakaꞌo amazada diꞌiti? Kandii wuruꞌu utukapaꞌazooniaz naꞌii? Utukapaꞌazon pidan kakataimanaꞌo unyukunuu, awaru dawuu-kidan kawan pinidi?
24 Depois que os discípulos de João saíram, Jesus começou a falar a respeito dele para as multidões: “Que tipo de homem vocês foram ver no deserto? Um caniço que qualquer brisa agita?
25 Kanom dii shaꞌa wuruꞌu utukapaꞌazooniaz naꞌii? Oo utukapaꞌazon pidan konaunamaꞌo oo umanawunuꞌo ukaiwadinpan? Pidan umanawunuꞌo, naꞌiki kaiwadinpaꞌo kaimanaiman, umashaapan kabaun umanawunuꞌo diꞌii?
25 Afinal, o que esperavam ver? Um homem vestido com roupas caras? Não, quem veste roupas caras e vive no luxo mora em palácios.
26 Oo kanom shaꞌa wuruꞌu utukapaꞌazooniaz naꞌii? Tominkaru prophetin? Mishiꞌo wuruꞌu, pidan utukapaniaz naꞌii, powaꞌaꞌo zii umanawunun baꞌoran prophetnao ai.
26 Acaso procuravam um profeta? Sim, ele é mais que profeta.
27 Uruu John, dauꞌanaꞌo tawuruꞌu kotuaꞌo Tominkaru Paradan saadauzo-kaoaz kaikapaꞌa: ‘Õdyuudan nii õprophetin kiwiin, saabaaꞌo nii dunapo puꞌuaꞌati,’” ukianuz.
27 João é o homem ao qual as Escrituras se referem quando dizem: ‘Envio meu mensageiro adiante de ti, e ele preparará teu caminho à tua frente’.
28 Udaunaꞌan Jesus kian koshan ĩꞌati, “Õkowaadan nii uꞌati aizii aimaakan, John uruu uwazootapanii ipai, ipai pidannao, aonaa baudaꞌapa pidan kainaꞌa shakatainao wuru baaraꞌaꞌa, uruu kawanuꞌo nii. Mazan pidan, aonaꞌoraz umanawunun Tominkaru naobanai-tinapa-kiziꞌi, upuꞌu umanawunuꞌo uruu John ai,” Jesus kian ĩꞌati.
28 Eu lhes digo: de todos que nasceram de mulher, nenhum é maior que João Batista. E, no entanto, até o menor no reino de Deus é maior que ele”.
29 Ipai pidannao naꞌiki wuruꞌu zaamaapauzonao kidaz tax puraatannaa, abatan Jesus paradan, naꞌiki ĩnao tuukii paꞌan ĩmishidan, naꞌiki ĩaitapa mishiꞌo naꞌiki sakitapaꞌo wuruꞌu Tominkaru paradan kidaz. Uruu idiꞌo paꞌan ĩchikaawunuu-kidinan John ati.
29 Todos que ouviram as palavras de Jesus, até mesmo os cobradores de impostos, concordaram que o caminho de Deus era justo, pois tinham sido batizados por João.
30 Mazan kainaꞌa baꞌorainao pidannao, ĩdakotapa-kao Phariseenao naꞌiki kainaꞌa baꞌorainao tiichaapauzonao Moses kakinaori dauꞌu. Ĩnao aonaa paꞌan ĩshaꞌapatan wuruꞌu Tominkaru aiapanii kidaz ushaꞌapata-kao. Uruu idi aonaa ĩchikaawunuu-kidinan John ati.
30 Os fariseus e mestres da lei, no entanto, rejeitaram o propósito de Deus para eles, pois recusaram o batismo de João.
31 Powaꞌa zii koshan Jesus kian pidannao ati, “Naꞌapa dii mani õkian wunao dauꞌanaꞌa kainaouz pidannao mashaapan? Naꞌapa dii mani õkowaadan oo õdakotan ĩdyaun? Õkian nii.
31 “Assim, a que posso comparar o povo desta geração?”, perguntou Jesus.
32 Ĩnao mashaapan koraiziannao makinaotinan kawanuꞌo, aonaa ĩnyukunuu kaimanaꞌazon baꞌorainao ati. Aizii pamakinaotin kizi iki, koraiziannao kadakoinpauzon paꞌatiaaka kida kaikapaꞌa: ‘Wakunuian mazida-karu kunnaa unao ati kuwudii idaꞌan, mazan aonaa ukonaupan. Aizii Wakunuian mawaka-karu kunnaa uꞌati, aonaa uzaadan,’ ĩkiitaakapan.
32 “Como posso descrevê-los? São como crianças que brincam na praça. Queixam-se a seus amigos: ‘Tocamos flauta, e vocês não dançaram, entoamos lamentos, e vocês não choraram’.
33 Aizii John Chikaawunuupauzo kaawan dono daꞌatiꞌi, aonaa unikauzon kaimanaꞌo wanyukunui wuruꞌu baꞌoran pidannao nikauzonii kaduz kidaz, naꞌiki aonaa utuzan wine. Uruu idi unao kian udauꞌan. ‘Kainaꞌa oiaꞌo doronai uꞌidaꞌa.’
33 Quando João Batista apareceu, não costumava comer e beber em público, e vocês disseram: ‘Está possuído por demônio’.
34 Aizii Daonaiora Aokazi Ikiꞌo, ukaawan daꞌatiꞌi, ipai paꞌan uaroopan, naꞌiki utuzan bishoaꞌo wine. Uruu idi unao kian udauꞌan. ‘Aushaa utukapa, kashabakizi paꞌan arawuꞌu, naꞌiki tuzapa-shori kapam. Naꞌiki unaudapa kapam pakaminaudaꞌu-tinpan wunao idiꞌi zaamaapauzonaouz tax puraatannaa, naꞌiki oiainao pidannao tuma.’
34 O Filho do Homem, por sua vez, come e bebe, e vocês dizem: ‘É comilão e beberrão, amigo de cobradores de impostos e pecadores’.
35 Mazan ipai pidannao wuruꞌu daꞌanainao kidaz Tominkaru paradan, ĩnao tukapa-kidan mishiꞌo wuruꞌu Tominkaru aitapanii kidaz oo wuruꞌu ushaꞌapaapanii kidaz aimaakan.”
35 Mas a sabedoria é comprovada pela vida daqueles que a seguem.”
36 Aizii kainaꞌa Pharisee, unaꞌakan Jesus, uaroapa-kidaꞌazoonuzu padapu ii. Uruu idi Jesus makon utuma udapu iti, naꞌiaꞌa naa usakanatan naꞌiki uaroopan naa.
36 Um dos fariseus convidou Jesus para jantar. Jesus foi à casa dele e tomou lugar à mesa.
37 Uruu wiizai diꞌii kainaꞌa zunaaba madoronaa-daunuꞌo omashaapauzon. Aizii oabatan idi Jesus aroopaꞌazon Pharisee dapu ii, sariapa omakon naꞌiti, onaꞌakan kaduunuribai pakinnaa zoꞌan kuba idiꞌi utoma-kao.
37 Quando uma mulher daquela cidade, uma pecadora, soube que ele estava jantando ali, trouxe um frasco de alabastro contendo um perfume caro.
38 Okaawan Jesus kidiba diꞌiti ubarau itinapu. Ozaadan tuukii, uruu idi ipai ozabian Jesus kidiba paawun uu idi. Udaunaꞌan oaradan naa ukidiba padizo idi naꞌiki sariapa okissitan wuruꞌu ukidiba kidaz, udaunaꞌan oramaudan naa ukidiba kaduunuꞌoraz ramau idi.
38 Em seguida, ajoelhou-se aos pés de Jesus, chorando. As lágrimas caíram sobre os pés dele, e ela os secou com seu cabelo; e continuou a beijá-los e a derramar perfume sobre eles.
39 Aizii Pharisee, wuruꞌu naꞌakaꞌoraz Jesus padapu ati, tukapan wuruꞌu zun shaꞌapatanuz aimaakan naꞌapa Jesus ati. Sariapa ukian panyukunuu ii, “Umishiin an mani diꞌoraz daonaiora Tominkaru prophetin, uaitapa mani naꞌapaꞌoram okaduz wuruꞌu zunaz pishataꞌoraz paugaru. Naꞌiki uaitapa mani ipai naꞌapam omashaapauzon naꞌiki wuruꞌu oii kidaꞌoraz aimaakan oshaꞌapaapauzon.”
39 Quando o fariseu que havia convidado Jesus viu isso, disse consigo: “Se este homem fosse profeta, saberia que tipo de mulher está tocando nele. Ela é uma pecadora!”.
40 Sariapa Jesus paradan, naꞌiki ukian uꞌati, “Simon, kainaꞌa aimaakan õkowaadaꞌazon puꞌati.”
40 Jesus disse ao fariseu: “Simão, tenho algo a lhe dizer”. “Diga, mestre”, respondeu Simão.
41 Jesus kian uꞌati, “Kainaꞌa dyaꞌutam pidannao mawinipinaatapainao pidan. Baudaꞌapa mawinipinaatapan 500 wiziꞌi kidaꞌo puraata, baꞌoran mawinipinaatapan 50 wiziꞌi kidaꞌo puraata.
41 Então Jesus lhe contou a seguinte história: “Um homem emprestou dinheiro a duas pessoas: quinhentas moedas de prata a uma delas e cinquenta à outra.
42 Aonaa baudaꞌapa ĩnao kaꞌiitan pakawadauntan powaa iti wuruꞌu pamawinipinaatapaniaz puraata. Uruu idi pidan wuruꞌu taaꞌoraz zii puraata ĩꞌati, umarinaꞌataꞌakan naa wuruꞌu ĩmawinipinaatapaniaz. Aonaꞌo niꞌi naa uaipan uwadaun oo unyukunuupaꞌakan powaꞌa wuruꞌu ĩmawinipinaatapaniaz. Ukauꞌan, naꞌiaꞌoram nii puaitapan marainapa tuukii wuruꞌu marinaꞌataꞌoraz pamawinipinaatapa-kao?”
42 Como nenhum dos devedores conseguiu lhe pagar, ele generosamente perdoou ambos e cancelou suas dívidas. Qual deles o amou mais depois disso?”.
43 Simon dakoꞌatin, naꞌiki ukian, “Õzauda-kidan wuruꞌu mawinipinaatapaꞌo uruu dobata manawun, uruꞌo nii marainapa uruu tuukii.”
43 Simão respondeu: “Suponho que aquele de quem ele perdoou a dívida maior”. “Você está certo”, disse Jesus.
44 Udaunaꞌan Jesus tanawatinan zunaaba diꞌiti, naꞌiki ukian Simon ati, “Putukapa diꞌoraz zunaabaꞌa, mishii? Õmorotan pudapu ati, aonaa putaan wunu õꞌati õchikaa-kinaa nii õkidiba. Mazan oroo, okaawan daꞌatiꞌi, ozaadan atii ochikaan õkidiba paawun uu idi. Udaunaꞌan oaradan õkidiba padizo idi.
44 Então voltou-se para a mulher e disse a Simão: “Veja esta mulher ajoelhada aqui. Quando entrei em sua casa, você não ofereceu água para eu lavar os pés, mas ela os lavou com suas lágrimas e os secou com seus cabelos.
45 — ausente —
45 Você não me cumprimentou com um beijo, mas, desde a hora em que entrei, ela não parou de beijar meus pés.
46 — ausente —
46 Você não me ofereceu óleo para ungir minha cabeça, mas ela ungiu meus pés com um perfume raro.
47 Aizii õkowaadan nii puꞌati aimaakan,” Jesus kian. “Wuruꞌu oshaꞌapatanuz aimaakan kaikapaꞌa, otukapa-kidan naꞌapam pamarainpan õgaru tuukii. Ushaꞌapanum kauꞌan oꞌoian wuruꞌu tuubaruꞌoraz manawun mainaabata-kao idi ipai daunuudaꞌu oꞌai. Mazan aizii pidan masakaudaꞌuꞌo uꞌoian, aizii uꞌoian mainaabata-kao an, masakaudaꞌuꞌo nii kapam umarainpan õgaru.”
47 “Eu lhe digo: os pecados dela, que são muitos, foram perdoados e, por isso, ela demonstrou muito amor por mim. Mas a pessoa a quem pouco foi perdoado demonstra pouco amor”.
48 Udaunaꞌan Jesus kian zunaaba ati, “Aizii ipai daunuudaꞌuꞌu naa puꞌoian mainaabataꞌaka-kao, aonaꞌo nii powaꞌa unyukunuuapa-kao.”
48 Então Jesus disse à mulher: “Seus pecados estão perdoados”.
49 Sariapa pidannao wuruꞌu sakanatapainao kidaz utuma kiitaakapan paꞌatiaaka kida, “Kandii mooko arawuꞌu turuu mooko uaitapan pamainaabatan pidan oian?”
49 Os homens que estavam à mesa diziam entre si: “Quem é esse que anda por aí perdoando pecados?”.
50 Mazan Jesus kian zun ati, “Pumishidan idiꞌo wuruꞌu, pukazannaatinanuz puꞌoian ai. Aizii pukiwaꞌa naa, kaiman punyukunuu aizii, naꞌiki aonaa kanom powaꞌa kasharutapaꞌo nii pugaru.”
50 E Jesus disse à mulher: “Sua fé a salvou. Vá em paz”.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.