Lucas 1
Waffa NT (WAJ_WBT) vs NVI
1 Boo Tioopiri-o, a vaidi nnoonna yoketaakuavee. Yisuuva ti tasipama varioo ivo mmoori uu mmayaayaiyauvaa kaayau vaidiiya yaata utida hakuataraatarama fafaara reeravai.
1 Muitos já se dedicaram a elaborar um relato dos fatos que se cumpriram entre nós,
2 Vaidiiya Yisuuva toosa hara uu mmooriivaa teeda inna mmayaayaivaa rikiada kiaa mmuuya inna mmooriivaa teeda ti kiaa ti mmuuvaa iya hakuataraatarama fafaara reeravai.
2 conforme nos foram transmitidos por aqueles que desde o início foram testemunhas oculares e servos da palavra.
3 Fafaara rooduu neeta iyauvaara yaata utuee rikiee fafaarama i mmiauvaara ni yoketainoo. Na hokoba suai iya roo kua mmuakiaayauvai haitatuuma tee aa fafaara aavaa na rikiee verepidiri oyaivaudiri safuuma fafaarama i mmiaunoo.
3 Eu mesmo investiguei tudo cuidadosamente, desde o começo, e decidi escrever-te um relato ordenado, ó excelentíssimo Teófilo,
4 A Yisuuva uu mmooriivaa rikiaannaivaara kutaavaivee kianeeraivaara na aa fafaara aavaa safuuma fafaarama kiee i mmiaunoo.
4 para que tenhas a certeza das coisas que te foram ensinadas.
5 Herooto vaidi Yutayaiya kieetavai varuu suaivaki kati Anutuuqaara puara hudeera vaidiivaa nnutuuvo Sakariaaso hara kioo variravai. Inna oyai kiisaivaa nnutuuvo Aviaava ari nnaataivaa nnutuuvo Irisaveeto mmuaa oyai pinaivaa nnutuuvo Aroonaa oyaivakidiri diiteeravai.
5 No tempo de Herodes, rei da Judéia, havia um sacerdote chamado Zacarias, que pertencia ao grupo sacerdotal de Abias; Isabel, sua mulher, também era descendente de Arão.
6 Ivaitana Udaanga Anutuuqaa avuuvau yoketaama hara kiada varida inna kua mmaanna tuu kuaivaata iva tuu kua mmuakiaayauvaatama rikiada yoketaama iiravai.
6 Ambos eram justos aos olhos de Deus, obedecendo de modo irrepreensível a todos os mandamentos e preceitos do Senhor.
7 Irisaveeto hama nnaakara mmateera kati varuduu hama ivaitana nnaakaraatauduu eeyaavaitana yotera ngiaabai kieeravai.
7 Mas eles não tinham filhos, porque Isabel era estéril; e ambos eram de idade avançada.
8 Sakariaasoota ari tasipama mmoori varooyaatama nuunaira nnau pinaivaki ngiari mmoori vareera suaivo nnuduu Sakariaaso Anutuuqaa avuuvau ari kati puara hudeera mmooriivaa iiravai.
8 Certa vez, estando de serviço o seu grupo, Zacarias estava servindo como sacerdote diante de Deus.
9 Ivo iinnonno tooduu tupaa ari seenaiya iirayaama mmoori varoo vaidiiya iida tooduu Sakariaasaa nnutuuvo vairavai. Vauduu too ivo yatari rana suuda yoketaa vuuvaa varoo Udaanga Anutuuqaa nuunaira nnau pinaivaki vo atau yoketaa tuanaa voovaki vioo yeena tapiivaki ivaa mmuturinara viravai.
9 Ele foi escolhido por sorteio, de acordo com o costume do sacerdócio, para entrar no santuário do Senhor e oferecer incenso.
10 Vioo varuduu yatari rana mmuturira suaivaki kaayau gioonna kiaapuuya mmaanai duuya yaaku varada varuduu
10 Chegando a hora de oferecer incenso, o povo todo estava orando do lado de fora.
11 oro tooduu Udaanga Anutuuqaa aangeraa voovoono tuoo yatari rana mmuturira yeena tapiivaa yaadudainningiaa dioo vauduu
11 Então um anjo do Senhor apareceu a Zacarias, à direita do altar do incenso.
12 too Sakariaaso pinaama aatuunno ari vo vuayaatavai utuoo pinaama biribiriiravai.
12 Quando Zacarias o viu, perturbou-se e foi dominado pelo medo.
13 Biribiruuduu aangeraivo tunoo: Sakariaaso, sa aatuunna varianee. Vaa Anutuuqo i yaaku vareera kuaivaa rikiaivai. Kiisa suai i gioonnaivo Irisaveeto i mmaapuvai mmataanaravai. Fai mmatanai eenoo inna nnutuuvaa Yuvuaano kianee.
13 Mas o anjo lhe disse: "Não tenha medo, Zacarias; sua oração foi ouvida. Isabel, sua mulher, lhe dará um filho, e você lhe dará o nome de João.
14 Fai itaino i ausaivo yoketainai a sirigainaravai. Fai kaayau gioonna kiaapuuyaatama inna mmatoovaara fai sirigakiaaravai.
14 Ele será motivo de prazer e de alegria para você, e muitos se alegrarão por causa do nascimento dele,
15 Fai ivo Udaanga Anutuuqaa avuuvau nnoonna vaidivai varinaravai. Sa tino too ivo vuaina nnooriivaata kapikarai nnooriivaatama nnaivee. Ari mmatai suaivakidiri Mmannasa Yoketaivo fai inna aakiaivaki varioo suvuainaravai.
15 pois será grande aos olhos do Senhor. Ele nunca tomará vinho nem bebida fermentada, e será cheio do Espírito Santo desde antes do seu nascimento.
16 Fai ivo gioonna kiaapu Isarairaiya tinai rikiada fai kaayau saiyaano hanigiada Udaanga Anutuuqaa kuaivaa keenaa rikiaaravai.
16 Fará retornar muitos dentre o povo de Israel ao Senhor, o seu Deus.
17 Fai ivo Udaangaivaa tauraa vioo nnaaruaa vaidi forofetaa Irayaanna roosiima fai yaagueeqama varinaravai. Fai ngiari kookiaiya voovau varikiai ngiari mmaapuuya voovau varikiai fai yapooma ivoono iya tinai teeda mmuaavau yoketaama variaaravai. Gioonna kiaapuuya Anutuuqaa kuaivaa rikiadaata yaatareeraiya fai ivo iya tinai hanigiada safuuma variaiya tinni yoketaira aataruuvau nnaasu variaaravai. Ivo gioonna kiaapuuya tinai iya ngiari Udaangaivo nninaraivaara teerakiaaravaivee, tiravai.
17 E irá adiante do Senhor, no espírito e no poder de Elias, para fazer voltar o coração dos pais a seus filhos e os desobedientes à sabedoria dos justos, para deixar um povo preparado para o Senhor".
18 Tuduu rikioo Sakariaaso tunoo: Dataama na i kuaivaa rikino kutaavai vainarannee? Na ngiaabai kiauko ni naataivo yotera kiainoo,
18 Zacarias perguntou ao anjo: "Como posso ter certeza disso? Sou velho, e minha mulher é de idade avançada".
19 tuduu rikioo ivo inna sai tunoo: Ni nnutuuvo Gavirieerovee. Na Anutuuqaa avuuvau diaunoo. Ivoono ni titaikiai tiee aa na kua kiau mmayaaya yoketaa aavaa i kiaa i mminara tummuauvai.
19 O anjo respondeu: "Sou Gabriel, o que está sempre na presença de Deus. Fui enviado para lhe transmitir estas boas novas.
20 Hama a ni kua aavaara kutaavaivee kiannanoo. Anutuuqo mmataama kiai suaivaki fai ni kuaivaa kaanaivo vainaravai. A hama ni kuaivaara kutaavaivee kiannaivaara fai hama a kua tinaravai. Fai a kua seemuaa varieennanna fai na i kiaa i mmiau kuaivo kutaavai vainai rikiee fai a kava kua tinaravaivee, tiravai.
20 Agora você ficará mudo. Não poderá falar até o dia em que isso acontecer, porque não acreditou em minhas palavras, que se cumprirão no tempo oportuno".
21 Gioonna kiaapuuya mmaanai Sakariaasaara faannaida varida ivo hokoba suai nuunaira nnau pinaivaki varuuvaara yaata utida varuduu
21 Enquanto isso, o povo esperava por Zacarias, estranhando sua demora no santuário.
22 ivo mmaanai tuoo hama iyaata kua tira kua seemuaa varuduu iya yaata utida tunoo: Vaa ivo mmannasa ari vookaraivaa nuunaira nnau pinaivaki taivaivee, tuduu rikioo ivo hama yopeema iya kua sai tirainno mmanna yaakuuvaadiri iya vita vitairavai.
22 Quando saiu, não conseguia falar nada; o povo percebeu então que ele tivera uma visão no santuário. Zacarias fazia sinais para eles, mas permanecia mudo.
23 Vita vitauduu yapooma nuunaira nnau pinaivaki ari mmoori varoovo taikooduu rikioo ari nnauvakira viravai.
23 Quando se completou seu período de serviço, ele voltou para casa.
24 Vioo vioo oro hara kioo varududuu nnaagiai ari nnaataivo Irisaveeto nnaakara sunnainno yaaku sai kuraagavai ari nnauvaki nnaasu hara kioo variravai.
24 Depois disso, Isabel, sua mulher, engravidou e durante cinco meses não saiu de casa.
25 Hara kioo varioo tunoo: Udaanga Anutuuqoono niiyara yoketaavaivee kiaa kioo nnaakaraivaa ni mikiai hama na gioonna kiaapuuya avuuvau mmannammanna mmamma maisakiauvai. Vaa taika kiaivaivee. Irisaveeto itaa kua tiravai.
25 E ela dizia: "Isto é obra do Senhor fez! Agora ele olhou para mim com favor, para desfazer a minha humilhação perante o povo. "
26 Irisaveeto kuraaga yaaku saivai sainaidiri mmuaa kuraagavai nnaakara sunnainno varuduu Anutuuqo aangeraivaa nnutuuvo Gavirieeraa titooduu ivo tuoo mmata Karirayaa vau yoosinna Nasareeta ivakira viravai.
26 No sexto mês Deus enviou o anjo Gabriel a Nazaré, cidade da Galiléia,
27 Vioo kiaatanna hama vaidi tasipama varuuvaa Anutuuqaa kuaivaa kiaa mminara viravai. Davuitiinna oyaivakidiri diitoo ngiaammuauvaa nnutuuvo Yoosiipo ii kiaatanna ivaa varaanara kuaivaa kiaa teerama kieeravai. Ii kiaatanna ivaa nnutuuvo Mariaavavee.
27 a uma virgem prometida em casamento a certo homem chamado José, descendente de Davi. O nome da virgem era Maria.
28 Aangeraivoono numa inna tunoo: A yoketaamainna variannannee? Udaanga Anutuuqo i too kaayauma aiyara yoketainoo. Ivo i tasipama varinoo,
28 O anjo, aproximando-se dela, disse: "Alegre-se, agraciada! O Senhor está com você! "
29 tuduu rikioo Mariaava aangeraivo tuu kuaivaara ari vo vuayaatavai utuoo oyaivaara kaayauma yaata utiravai.
29 Maria ficou perturbada com essas palavras, pensando no que poderia significar esta saudação.
30 Yaata utuduu rikioo aangeraivo Mariaanna tunoo: Mariaa-o, sa aatuukianee. Anutuuqo a variannaivaa too kaayauma aiyara yoketainoo.
30 Mas o anjo lhe disse: "Não tenha medo, Maria; você foi agraciada por Deus!
31 Fai yapooma a nnaakara sunnainna mmaapuvai mmata kiee inna nnutuuvaa Yisuuvavee kianee.
31 Você ficará grávida e dará à luz um filho, e lhe porá o nome de Jesus.
32 Fai ivo kieetavai varinai gioonna kiaapu mmatayaiya innara kiaara: Anutuuqo mmuakiaa mminnamminnaavai yaataraivaa Mmaapuvovee, kiaaravai. Udaanga Anutuuqo tino fai ivo ari nnaakunna Davuitiinna mmaataivau kieetavai varinaravai.
32 Ele será grande e será chamado Filho do Altíssimo. O Senhor Deus lhe dará o trono de seu pai Davi,
33 Fai ivo tupatupaa Yakoopaa uru nnaakaraiyara dinaravai. Dioo vainono fai hama inna diraivo taikaanaravaivee, tiravai.
33 e ele reinará para sempre sobre o povo de Jacó; seu Reino jamais terá fim".
34 Tuduu rikioo Mariaava aangeraivaa tunoo: Na kiaatannavai variee hama na vaati varauvai. Na dataama kiee nnaakara sunnainarannee?
34 Perguntou Maria ao anjo: "Como acontecerá isso, se sou virgem? "
35 tuduu rikioo aangeraivo inna sai tunoo: Mmannasa Yoketaivoota Anutuuqo mmuakiaa mminnamminnaavai yaataraivaa yaagueeqaivootama i rummua apinaravai. Itaama vaikiai a nnaakara sunnaakiannaivaara gioonna kiaapuuya i nnaakaraivaara kiaara: Ivo yoketaa tuanaa ari vookaraivai. Ivo Anutuuqaa Mmaapuvaivee, kiaaravai.
35 O anjo respondeu: "O Espírito Santo virá sobre você, e o poder do Altíssimo a cobrirá com a sua sombra. Assim, aquele que há de nascer será chamado santo, Filho de Deus.
36 Ai nnayaanna Irisaveetaara yaata utuee rikiaanee. Ivo hama nnaakara mmatainoo kiaavo ivo yoteravai varioo vaa nnaakara sunnainoo. Inna kuraagaivo yaaku saivai sainaidiri mmuaavai vaa taikainoo.
36 Também Isabel, sua parenta, terá um filho na velhice; aquela que diziam ser estéril já está em seu sexto mês de gestação.
37 Anutuuqo inna mmuakiaa mmoori aataruvai iira nakaaraivo fai ivo iinaree kiaa kioo fai aikiooma iinaravaivee,
37 Pois nada é impossível para Deus".
38 tuduu rikioo Mariaava inna sai tunoo: Na Udaanga Anutuuqaa mmoori varau kiaatannavaivee. Kii ivo a kianna kuaivaa ni iikiaivee, tuduu rikioo aangeraivo inna pikioo viravai.
38 Respondeu Maria: "Sou serva do Senhor; que aconteça comigo conforme a tua palavra". Então o anjo a deixou.
39 Vuduu nnaagiai kiisa suaivo taika kiooduu Mariaava diitoo taapi suvuau yoosinnaivakira akiairauduu vioo vioo oto Yutayaa mmataivaki vau yoosinna kiisa voovakira viravai.
39 Naqueles dias, Maria preparou-se e foi depressa para a uma cidade da região montanhosa da Judéia,
40 Vioo vioo oro Sakariaasaa nnauvaki vioo tooduu Irisaveeto ivaki varuduu too inna tunoo: A yoketaamainna variannannee?
40 onde entrou na casa de Zacarias e saudou Isabel.
41 tuduu rikioo Irisaveeto Mariaanna kuaivaa rikioo saivaata inna nnaakaraivo inna ausaivaki korokorooravai. Korokorooduu Mmannasa Yoketaivo inna yaagueeqama tasipama varuduu
41 Quando Isabel ouviu a saudação de Maria, o bebê agitou-se em seu ventre, e Isabel ficou cheia do Espírito Santo.
42 ivo pinaa kuavai tioo inna tunoo: Anutuuqo aiyara yoketairaivo mmuakiaa gioonnaiyara yoketairaivaa yaataraivai. Ii i nnaakara a mmataanara ivaara Anutuuqaa yoketainoo.
42 Em alta voz exclamou: "Bendita é você entre as mulheres, e bendito é o filho que você dará à luz!
43 A ni Udaangaivaa kaano variannaikua aaniira a niiyara yaata utuee niisi ngiannano ni yoketainnee?
43 Mas por que sou tão agraciada, a ponto de me visitar a mãe do meu Senhor?
44 A niisi ngiee niiyara yoketaavee kiannani na rikiau saivaata ni nnaakaraivo inna yoketaikio korokoroonoo.
44 Logo que a sua saudação chegou aos meus ouvidos, o bebê que está em meu ventre agitou-se de alegria.
45 Anutuuqo i kiaa i mmuu kuaivaa kutaa iinaravee kiannaivaara Anutuuqo aiyara yoketaikiai a yoketaakiannanoo, tiravai.
45 Feliz é aquela que creu que se cumprirá aquilo que o Senhor lhe disse! "
46 Tuduu Mariaava tunoo: Ni Udaangaivaara kaayauma ni yoketainoo.
46 Então disse Maria: "Minha alma engrandece ao Senhor
47 Anutuuqo aataru maisaivakidiri ni vitaanaraivaara ni yoketainoo.
47 e o meu espírito se alegra em Deus, meu Salvador,
48 Na mmanna kiaatannavai variee inna mmoori varee variauvaara niiyara yaata utiivaara ni yoketainoo. Anutuuqo yaagueeqama variivoono ari vookarai aataruuvaa niiyara iivaara mmuakiaa gioonna kiaapu aa ta variaunnaiyaata nnaagiai variaaraiyaatama niiyara yoketaavaivee kiaaravai. Anutuuqaa nnutuuvo yoketaa tuanaa ari vookaraivai vaivai.
48 pois atentou para a humildade da sua serva. De agora em diante, todas as gerações me chamarão bem-aventurada,
49 — ausente —
49 pois o Poderoso fez grandes coisas em meu favor; santo é o seu nome.
50 Nnaaru varuuyaatama aanna makee ta variaunnaiyaata nnaagiai variaaraiyaatama Anutuuqaara mmuduuya rikio fai Anutuuqo iyara boo tinaravai.
50 A sua misericórdia estende-se aos que o temem, de geração em geração.
51 Gioonna kiaapuuya ngiariiyara mannaka tida ngiariiyara nnaasu yaata utuuya Anutuuqo yaagueeqama iya titooduu vida raubiriida variravai.
51 Ele realizou poderosos feitos com seu braço; dispersou os que são soberbos no mais íntimo do coração.
52 Anutuuqo vaidi kieeta yaagueeqauya vitoo aduoo yapeeravai. Vaidi kumina aduoo varuuya vitoo aruoo yapeeravai.
52 Derrubou governantes dos seus tronos, mas exaltou os humildes.
53 Gioonna kiaapu yeenna rauya ivo yeennaiyauvaa iya mmuduu iya suvuairavai. Gioonna kiaapu hoona suvuauya ivo titooduu kuminaya viravai.
53 Encheu de coisas boas os famintos, mas despediu de mãos vazias os ricos.
54 Ari kua kutaivaa nnaaru ti taato nnaakukiaiya kiaa mmuuvaa iinno ari mmoori vareera gioonna kiaapu Isarairaiya tasipama varuduu iya yoketaama variravai.
54 Ajudou a seu servo Israel, lembrando-se da sua misericórdia
55 Ivo Aaparahaamaaraata ari uru nnaakaraiyaraatama hama taunniravai. Iyara tupatupaa boo tiravaivee.
55 para com Abraão e seus descendentes para sempre, como dissera aos nossos antepassados".
56 Mariaava itaa kua kiaa taika kioo Irisaveetaa tasipama varioonnonno taaravooma kuraaga taa kioo ari yoosinnara viravai.
56 Maria ficou com Isabel cerca de três meses e depois voltou para casa.
57 Mariaava vuduu Irisaveeto nnaakara mmataanara suaivo vainima nnuduu mmaapuvai mmateeravai.
57 Ao se completar o tempo de Isabel dar à luz, ela teve um filho.
58 Mmata kiooduu mmuaa yoosinna varuuyaata ari seena tuanaiyaatama Anutuuqo innara kaayauma boo tuduu nnaakaraivaa mmata kioo kuaivaa rikiada inna tasipama sirigairavai.
58 Seus vizinhos e parentes ouviram falar da grande misericórdia que o Senhor lhe havia demonstrado e se alegraram com ela.
59 Sirigama kiooduu varududuu suaivo yaaku saivai sainaidiri taaravooma suaivo nnuduu rikiada gioonna kiaapuuya nnaakaraivaa mmammaivaa hatokaara nnida ari koonna nnutuuvaa Sakariaaso innara kiaara uuduu
59 No oitavo dia foram circuncidar o menino e queriam dar-lhe o nome do pai, Zacarias;
60 ari kaanoono ooqoo tioo tunoo: Sa itaa kua kiatee. Inna nnutuuvo Yuvuaanovee,
60 mas sua mãe tomou a palavra e disse: "Não! Ele será chamado João".
61 tuduu rikiada inna tunoo: Hama i seena voovoono aa nnutu aavaa varaivaivee,
61 Disseram-lhe: "Você não há nenhum parente com esse nome".
62 kiaa kiada iya ngiari yaakuuyauvaadiri koova inna nnutuuvaa kiaiveera mmata mmatairavai.
62 Então fizeram sinais ao pai do menino, para saber como queria que a criança se chamasse.
63 Mmata mmatauduu too Sakariaaso yanaivau fafaara raanaraivaara tuduu oro varada inna mmuduu fafaara roo tunoo: Inna nnutuuvo Yuvuaanovee, tuduu rikiada mmuakiaaya kaayauma nnikiarairavai.
63 Ele pediu uma tabuinha e, para admiração de todos, escreveu: "O nome dele é João".
64 Iya nnikiarau saivaata Sakariaasaa mmaakiriivo korooduu kava kua tioo Anutuuqaara kua yoketaivaa tiravai.
64 Imediatamente sua boca se abriu, sua língua se soltou e ele começou a falar, louvando a Deus.
65 Tuduu inna seena mmuakiaaya nnikiaraida aatuuda variravai. Varuduu mmuakiaa gioonna kiaapu Yutayaa mmataivau kaayau taapi suvuauvaki varuuya ii mmayaaya ivaa rikiada kaayau kua tiravai.
65 Todos os vizinhos ficaram cheios de temor, e por toda a região montanhosa da Judéia se falava sobre essas coisas.
66 Kua tida ngiari yaata tinniyaa vau kuaivaa yaata utida tunoo: Aa nnaakara aavo yokeenno fai dee mmoorivai iinarannee? kiaa kiada Udaanga Anutuuqo inna tasipama varuuvaa rikiada itaa kua tiravai.
66 Todos os que ouviam falar disso se perguntavam: "O que vai ser este menino? " Pois a mão do Senhor estava com ele.
67 Nnaakaraivaa koonna Sakariaasaa aakiaivaki Mmannasa Yoketaivo suvuai kiooduu iva nnaagiai varinaraivaara kuaivaa kiaa kookieema kioo tunoo:
67 Seu pai, Zacarias, foi cheio do Espírito Santo e profetizou:
68 Kii ta gioonna kiaapu Isarairaiya Udaanga Anutuuqaara kiaara: Yoketaavaivee, kiaaravee. Ivo ari gioonna kiaapuuya ti tasipama iinno ti mminnamminnaa maisaiyauvaa irisaivaa yapaivaara ta innara kiaara: Yoketaavaivee, kiaaravee.
68 "Louvado seja o Senhor, o Deus de Israel, porque visitou e redimiu o seu povo.
69 Vaa ivo ari mmoori vareera vaidiivaa Davuitiinna oyaivakidiri vaidi voovai vita yapa kiaikio fai ivoono yaagueeqama varioo ti vitoo aataru yoketaivau ti yapaanaravai.
69 Ele promoveu poderosa salvação para nós, na linhagem do seu servo Davi,
70 Ivaara Anutuuqo nnaaruaa vaidi forofetaa yoketaa tuanaiya ari kua kutaivaa kiaa mmioo tunoo:
70 ( como falara pelos seus santos profetas, na antigüidade ),
71 Na ngii nnammutuaiya yaataree mmuakiaa gioonna kiaapuuya hama ngiiiyara mmuduuya ruaiya yaataraanaravaivee,
71 salvando-nos dos nossos inimigos e da mão de todos os que nos odeiam,
72 kiaa kioo tunoo: Na ngii taato nnaakukiaiyara boo kiaivaara na kua kiaa teerama kiaivaa fai na iinaravaivee. Na kua yoketaa tuanaivaa yeena rau kioovaa iya kiaa mmuuvaa hama taunnukiaanaravaivee,
72 para mostrar sua misericórdia aos nossos antepassados e lembrar sua santa aliança,
73 kiaa kioo ti nnaakunna Aaparahaamaa ari kua kutaivaa tiiyara tunoo: Na iya nnammutuaiya yaataree yoosinna yoketaivaki iya yapa kinai mmuakiaaya ngiari varira suaivaki iya ni mmooriivaa varada hama aatuuda variaaravai. Iya yoketaama safuuma ni avuuvau variaaravaivee. Anutuuqo itaa kua tiravai.
73 o juramento que fez ao nosso pai Abraão:
74 — ausente —
74 resgatar-nos da mão dos nossos inimigos para servi-lo sem medo,
75 — ausente —
75 em santidade e justiça, diante dele todos os nossos dias.
76 Sakariaaso itaa kua kiaa kioo ari mmaapuuvaa tunoo: Ni maapu-o, eenoo Udaangaivaa tauraa viee innani aataruuvaa teerama kinai fai gioonna kiaapuuya aiyara kiaara: Anutuuqo mmuakiaa mminnamminnaavai yaataraivaa forofetaakuavee,
76 E você, menino, será chamado profeta do Altíssimo, pois irá adiante do Senhor, para lhe preparar o caminho,
77 tikiai a gioonna kiaapuuya kiaa mmiee tinara: Ngiingii mminnamminnaa maisaiyauvaa Anutuuqaa kiaa kookieema kikio fai ivo ngii mminnamminnaa maisaiyauvaa ruga kioo ngii vita yoketaivau yapaanaravaivee, tinaravaivee.
77 para dar ao seu povo o conhecimento da salvação, mediante o perdão dos seus pecados,
78 Ivo ngiau aapuuvakidiri mmeekia tai vaidiivaa titano tuoo mmuakiaaya tiiyaa taanaravai.
78 por causa das ternas misericórdias de nosso Deus, pelas quais do alto nos visitará o sol nascente
79 Gioonna kiaapu vooya upisiivaki varida putiraivaara aatuukiaiyayaa taiveeraivaara titano tiinaravai. Ivoono fai ti vitoo ausa nuufa tasipama varira aataruuvaa ti vitaakiaiveera titano tiinaravaivee. Sakariaaso itaa kua tiravai.
79 para brilhar sobre aqueles que estão vivendo nas trevas e na sombra da morte, e guiar nossos pés no caminho da paz".
80 Itaa kua kiaa kioo varuduu ari mmaapuuvo varioonnonno yokeema kiooduu rikioo inna mmuduuya riraivo pinaama Anutuuqaara vauduu ivo koo mmuyai gaanga yoosinnaivaki varioonnonno gioonna kiaapu Isarairaiya avuuvau kooyaa nninara suaivaara faannairavai.
80 E o menino crescia e se fortalecia no espírito; e viveu no deserto, até aparecer publicamente a Israel.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.