Gálatas 3
Karaasa Yeena Rau Kioo Kuaivovee (WAJ) vs NTLH
1 Ngia Garatiaa variaiya kumimakayavee. Vaidi vooyaano ngii unnakua kiaani rikiada ngia iya mmemmaana kuaavaivee. Mo ngia ivaara dataamaida yaata utuaannee? Yisuu Kirisiiva yatari sagaivau putuuvaara vaa ta kooyaa ngii giaa ngii miaannaduu ngia yatari sagaivaa arinaima kooyaa teeda rikieeravaara roosiima ngia arinaima rikieeravai.
1 Ó gálatas sem juízo! Quem foi que enfeitiçou vocês? Na minha pregação a vocês eu fiz uma descrição perfeita da morte de Jesus Cristo na cruz; por assim dizer, vocês viram Jesus na cruz.
2 Na vo kuavaaraata ngii yaparainaravee. Mo vara ngia mmaanna tuu aataruuvaudiri iida Anutuuqaa Mmannasaivaa vareeravainnee? Vara ngia Yisuunna mmayaaya yoketaivaa rikiada ivaara kutaavaivee kiaa kiada Anutuuqaa Mmannasaivaa vareeravainnee? Ngia Yisuunna mmayaaya yoketaivaara kutaavaivee kiaa kiada vareeravaivee.
2 Respondam somente isto: vocês receberam o Espírito de Deus por terem feito o que a lei manda ou por terem ouvido a mensagem do evangelho e terem crido nela?
3 Mo dataama vaikiaida ngia ivaara kumimakaida variaannee? Ngia tauraa Anutuuqaa Mmannasaivaa vara kiada ivaara yaata utu kiada vaida iikiaa aataruuvaa pikiada ngiengie yaata utuaivaugiataama iikiaanoo.
3 Como é que vocês podem ter tão pouco juízo? Vocês começaram a sua vida cristã pelo poder do Espírito de Deus e agora querem ir até o fim pelas suas próprias forças?
4 Ngia Mmannasa yoketaivaa vara kiada safu aataruuvau varuuvaara vaa ngia taunnuuda kiaannee? Ngia itaama varuu aataruuvo hama kumina mminnaavai.
4 Será que as coisas pelas quais vocês passaram não serviram para nada? Não é possível!
5 Anutuuqoono Mmannasa Yoketaivaa ngii mi kioo ngii nuuna aakiaiyauvaki mmoori ari vookara ari vookaraiyauvaa iira suaivaki ngia mmaanna tuu kuaivaa rikiada iikiaivaara ivo itaama iinnee? Vara ngia Yisuunna mmayaaya yoketaivaa rikiada ivaara kutaavaivee kiaivaara ivo iinnee? Mo ngia Yisuunna mmayaaya yoketaivaara kutaavaivee kiaivaara ivo iivaivee.
5 Será que, quando Deus dá o seu Espírito e faz milagres entre vocês, é porque vocês fazem o que a lei manda? Não será que é porque vocês ouvem a mensagem e creem nela?
6 Ngia Aaparahaamaara yaata utuatee. Ivo varuuvaara Anutuuqaa kua fafaaraivo vainno tinoo: Ivoono Anutuuqaara kutaavaivee tiravai. Ivo yaagueeqama kutaavaivee tuuvaara Anutuuqo innara tunoo: Safuuma varira vaidivaivee, tiravai. Kua fafaaraivo vainno itaa kua tiivai.
6 Lembrem do que as Escrituras Sagradas dizem a respeito de Abraão: “Ele creu em Deus, e por isso Deus o aceitou.”
7 Itaama vaivaara arinaima rikiaatee. Aaparahaamo Anutuuqaara kutaavaivee tuneema gioonna kiaapuuya Yisuunnara kutaavaivee kiaiyara Anutuuqo tinoo: Aaparahaamaa uru nnaakara tuanaayavee, tiivai.
7 Portanto, vocês devem saber que os verdadeiros descendentes de Abraão são os que têm fé.
8 Ngiari voopinnaa gioonna kiaapuuya Yisuunnara kutaavaivee kiaiyara Anutuuqo tinara: Inna safuuma varira gioonna kiaapuyavee, tinara kuaivaa vaa Anutuuqo tauraa kiaa kiooduu vauvaa vaidiiya ivaa fafaarairavai. Ivaarainno mmayaaya yoketaivaara Anutuuqo mmuaanaa Aaparahaamaa kiaa mmioo tunoo: A Anutuuqaara kutaavaivee kiannaivaara mmuakiaa gioonna kiaapu mmatayaa variaiya fai yoketaama variaaravaivee, tiravai.
8 Antes que isso acontecesse, as Escrituras viram que Deus ia aceitar os não judeus por meio da fé. Por isso, antes de chegar o tempo, elas anunciaram a boa notícia a Abraão, dizendo: “Por meio de você, Deus abençoará todos os povos.”
9 Aaparahaamo Anutuuqaara kutaavaivee tuuvaara Anutuuqo innara yoketairavai. Innanikaraama mmuakiaa gioonna kiaapuuya Anutuuqaara kutaavaivee kiaiyara ivo iyara yoketainaravai.
9 Abraão creu e foi abençoado; portanto, todos os que creem são abençoados como ele foi.
10 Gioonna kiaapuuya mmaanna tuu kuaivaudiri ngiari yoketaama variaaraivaara iida ngiari irisai maisaiyauvo pinaayauvai vaikiainnaata iya variaavai. Ivaara kua fafaara voovai vainno tinoo: Mmaanna tuu kua yanaivaki vai kua mmuakiaayauvai gioonna kiaapu voovoono hama makemakee iyauvaa rikioo iino Anutuuqo irisai maisaivaa pinaavai inna mminaraivo vaikioonnaata iivaivee, tiivai.
10 Os que confiam na sua obediência à lei estão debaixo da maldição de Deus. Pois as Escrituras Sagradas dizem: “Quem não obedece sempre a tudo o que está escrito no Livro da Lei está debaixo da maldição de Deus.”
11 Kua fafaara voovai vainno tinoo: Gioonna kiaapu voovoono Anutuuqaara kutaavaivee kiaa kioo inna avuuvau safuuma variivoono fai tupatupaa variraivaa varoo hara kioo varinaravaivee, tiivaara vaa ta rikiaunnavai. Itaama vaikio gioonna kiaapu voovoono mmaanna tuu aataruuvau variivoono hama Anutuuqaa avuuvau safuuma varivai.
11 É claro que ninguém é aceito por Deus por meio da lei, pois as Escrituras dizem: “Viverá aquele que, por meio da fé, é aceito por Deus.”
12 Ivaara kua fafaara voovai vainno tinoo: Gioonna kiaapu voovoono Anutuuqo mmaanna tuu kuaivaa iinno fai ii aataru ivau nnaasu varinaravaivee, tiivai. Gioonna kiaapu voovoono Anutuuqo mmaanna tuu aataruuvaa iivoono hama Anutuuqaara kutaavaivee kiaa kioo iivai.
12 Mas a lei não tem nada a ver com a fé. Pelo contrário, como dizem as Escrituras: “Viverá aquele que fizer o que a lei manda.”
13 Rikiaatee Yisuu Kirisiiva ti mminnamminnaa maisaiyauvaa irisai maisaivaa pinaavai vareeravai. Gioonna kiaapuuya mmaanna tuu aataruuvaa uuya irisai maisaiyauvo pinaayauvai vauduaata uu aataruuvakidiri Yisuu Kirisiiva ari kiauvaadiri ti yookaama kieeravai. Ivaara Anutuuqaa kua fafaaraivo vainno tinoo: Vaidi vooya vaidi voovai utu raririima rada yatariyaa inna nnuunaivaa mmaana heerayaama rau rasotaama kiaavo too putiivoono fai Anutuuqaasidiri irisai maisaivaa pinaavai ari varaanaravaivee. Kua fafaaraivoono itaa kua tiivai.
13 Porém Cristo, tornando-se maldição por nós, nos livrou da maldição imposta pela lei. Como dizem as Escrituras: “Maldito todo aquele que for pendurado numa cruz!”
14 Aaparahaamo Anutuuqaa kuaivaara kutaavaivee tuuvaara ivo innara yoketairavai. Ngiari voopinnaiyaatama Yisuunnara kutaavaivee kiaaraivaara ivo iyaraatama yoketairavai. Ivo iyaraatama yoketaakiaiveeraivaara Yisuu Kirisiiva ti yookainaraivaara ee-oo tiravai. Nnaaru Anutuuqo Mmannasa Yoketaivaa ti mminaraivaara kua kiaa teerama kieeravai. Ta Yisuunnara kutaavaivee kiaa kiada Mmannasaivaa varaaraivaara Yisuu Kirisiiva ti yookainaraivaara ee-oo tiravai.
14 Cristo fez isso para que a bênção que Deus prometeu a Abraão seja dada, por meio de Cristo Jesus, aos não judeus e para que todos nós recebamos por meio da fé o Espírito que Deus prometeu.
15 Ni seenayaso, na mmatayaa diaa aataru voovaudiri mmataama kiee ngii giaa ngii minaravee. Fai vaidi taaravaitanaano kua tida kuaivaa oyaivaa kiaa yeena rau kiada ngiari nnutuuvaitanaatama yaagueeqai kuavai fafaara raa yapa kiaivaa fai hama vaidi voovoono yopeema ivaa hatokoo vo kuavai ivaa tasipama raanaravai.
15 Meus irmãos, vou usar um exemplo da vida diária: quando duas pessoas combinam alguma coisa e assinam um contrato, ninguém pode quebrá-lo ou acrescentar qualquer coisa a ele.
16 Aikioovai. Anutuuqo ari kua kiaa teerama kiooyauvaa Aaparahaamaata inna sidinnaidiivaatama kiaa mmiravai. Hama ii kua ivo tunoo: Inna sidinnaidiiyaatama kiaa mmiravaivee, tiravai. Itaa kua tuu kuaivo hama kaayau sidinnaidiiyara tiravai. Ii kua ivo tunoo: Inna sidinnaidiivaatama kiaa mmiravaivee, tuuvo mmuaa sidinnaidivaara tiravai. Ii vaidi ivo Yisuu Kirisiivavee.
16 Pois Deus fez as suas promessas a Abraão e ao seu descendente. Quando as Escrituras dizem que Deus fez as suas promessas a Abraão “e à sua descendência”, elas não querem dizer que se trata de muitas pessoas, mas de uma só, isto é, Cristo.
17 Na kiau kuaivaa oyaivaa arinaima rikiaatee. Anutuuqo kua kiaa teerama kioo yeena rau kioo kuaivaa Aaparahaamaa kiaa mmioo tunoo: Kua kutaa fai na iinaravaivee, tiravai. Anutuuqaa mmaanna tuu kuaiyauvo kaayau nuanu (430) nnaagiai nnuuvoono hama yopeema Anutuuqo kua kiaa yeena rau kiooduu tauraa vauvaa hatokaivai. Ivo kua kiaa teerama kioo kua kutaivaa tuuvaa hama yopeema rugaivai.
17 O que eu quero dizer é o seguinte: Deus fez uma aliança com Abraão e prometeu cumpri-la. A lei , que foi dada quatrocentos e trinta anos depois, não pode quebrar aquela aliança, nem anular a promessa de Deus.
18 Gioonna kiaapuuya Anutuuqaa mmaanna tuu kuaiyauvaa iidada Anutuuqaa avuuvau safuuma variaaree kiaa kiada variaatiri. Anutuuqo kua kiaa teerama kioo kua kutaivaa Aaparahaamaa kiaa mmuuvaa hatokaatirivee. Hama itaama vainoo. Anutuuqo kua kiaa teerama kioo kua kutaivaa Aaparahaamaa kiaa mmuuvaara kua kiaa yeena rau kioovaa kaanaivaa inna mmiravai.
18 Porque, se aquilo que Deus dá depende da lei, então o que ele dá já não depende da sua promessa. Mas o que Deus deu a Abraão, ele deu porque havia prometido.
19 Itaama vauduu aaniira Anutuuqaa mmaanna tuu kuaiyauvaa gioonna kiaapuuya kiaa mmiravainnee? Mminnamminnaa maisa vareera aataruuyauvo kooyaa vakiaiveeraivaara Anutuuqo gioonna kiaapuuya kiaa mmiravai. Anutuuqaa mmaanna tuu kuaivo vainnonno nnaagiai ivo taikeeravai. Yisuuva Aaparahaamaa sidinnaidiivo tuu suaivaki taikeeravai. Anutuuqo kua kiaa teerama kioo kuaivaa innara Aaparahaamaa kiaa mmiravai. Anutuuqaa mmaanna tuu kuaiyauvaa aangeraiyaano vaidi tammaivaki duuvaa Musiinna kiaa mmuduu ivoono gioonna kiaapuuya kiaa mmiravai.
19 Então, por que é que foi dada a lei? Ela foi dada para mostrar as coisas que são contra a vontade de Deus. A lei devia durar até que viesse o descendente de Abraão, pois a promessa foi feita a esse descendente. A lei foi entregue por anjos, e um homem serviu de intermediário.
20 Fai vaidi mmuaavoono vaidi voovaata kua tinaree kiaa safuuma innaata kua tinaravai. Fai hama vaidi voovoono tammaivaki dinaravai. Anutuuqo Aaparahaamaata kua tuu suaivaki ari mmuaavoono innaata kua tiravai.
20 Porém não é preciso haver intermediário quando se está falando de uma só pessoa; e Deus é um só.
21 Mo Anutuuqaa mmaanna tuu kuaiyauvo Anutuuqo kua kiaa teerama kioo kuaiyauvaa hatokaivainnee? Hama hatokaivaivee. Anutuuqo mmaanna tuu kua voovai gioonna kiaapuuya mmuuvaudiri iya tupatupaa variraivaa varaatiri. Iya mmaanna tuu aataruuvaa iida ivaudiri Anutuuqaa avuuvau safuuma variaatirivee. Hama itaama vainoo.
21 Será que isso quer dizer que a lei é contra as promessas de Deus? É claro que não! Porque, se tivesse sido dada uma lei que pudesse dar vida às pessoas, então elas seriam aceitas por Deus por obedecerem a ela.
22 Anutuuqaa kua fafaaraivo vainno tinoo: Gioonna kiaapu mmuakiaa mmatayaa variaiya mminnamminnaa maisaiyauvo iya puaisa utivaivee. Kua fafaaraivoono itaa kua tiivai. Mminnamminnaa maisaiyauvo iya puaisa utiivaara gioonna kiaapu Yisuunnara kutaavaivee kiaiya Anutuuqo kua kiaa teerama kioovaa kati ivaa iya mmiivai.
22 Porém as Escrituras Sagradas afirmam que o mundo inteiro está dominado pelo pecado, e isso para que as pessoas que creem recebam o que Deus promete aos que têm fé em Jesus Cristo.
23 Hama ta Yisuunnara kutaavaivee kiaanna suaivaki Anutuuqaa mmaanna tuu kuaiyauvo oovi nnauvaa roosiima ti puaisa utiravai. Ti utuoonnonno Yisuunnara kutaavaivee tuu aataruuvo kooyaa vau suaivaki taikeeravai.
23 Mas, antes que chegasse o tempo da fé, nós éramos prisioneiros da lei, até que fosse revelada a fé que devia vir.
24 Anutuuqaa mmaanna tuu kuaivoono ti haitatuududuu Yisuu Kirisiiva tuu suaivaki taikeeravai. Ta Yisuu Kirisiinnara kutaavaivee kiaa kiada Anutuuqaa avuuvau safuuma variateeraivaara ti haitatuududuu Yisuu Kirisiiva tuu suaivaki taikeeravai.
24 Assim, a lei ficou tomando conta de nós até que Cristo viesse para podermos ser aceitos por Deus por meio da fé.
25 Aanna Yisuunnara kutaavaivee tira suaivo vaa kooyaa nniivaara ti haitatuuraivoono hama kava ti haitatuunno ti utivai.
25 Agora que chegou o tempo da fé, não precisamos mais da lei para tomar conta de nós.
26 Ngia mmuakiaaya Yisuu Kirisiinnara kutaavaivee kiaiya ivo ngiiiki variivaara ngia Anutuuqaa raunna mmaapu tuanaaya variaanoo.
26 Pois, por meio da fé em Cristo Jesus, todos vocês são filhos de Deus.
27 Ngia ausa hanigiaavo Yisuuva ngiiiki varikiai ngia nnoori varaiya ngii mmammayaa uyira rairaiyauvaa yapaaneema vaa ngia Yisuu Kirisiinna varaavai.
27 Porque vocês foram batizados para ficarem unidos com Cristo e assim se revestiram com as qualidades do próprio Cristo.
28 Yisuu Kirisiiva ngiiiki variiya ngia mmuaakaraiya variaanoo. Anutuuqo ngii taikiai hama ngia ari vookaraiya variaanoo. Hama Yutayaiyaata Ereengaiyaatama variaanoo. Mmuaakaraiya variaanoo. Sikaunnaadiri yookaama kiada viteeraiyaatama kati ngiari yaata utiraivaugiataama nuairaiyaatama hama itaa kiaaya variaanoo. Mmuaakaraiya variaanoo. Hama vaidiiya variaani gioonnaiya variaanoo. Mmuaakaraiya variaanoo. Yisuu Kirisiiva ngiiiki variivaara ngia mmuaakaraiya nnaasu variaanoo.
28 Desse modo não existe diferença entre judeus e não judeus, entre escravos e pessoas livres, entre homens e mulheres: todos vocês são um só por estarem unidos com Cristo Jesus.
29 Fai ngia Yisuu Kirisiinna gioonna kiaapuya varida ngia Aaparahaamaa uru nnaakaraya variaaravai. Ngia Aaparahaamaa uru nnaakaraya varida Anutuuqo kua kiaa teerama kioo inna kiaa mmuuvaa ngieetama varaaravai.
29 E, já que vocês pertencem a Cristo, então são descendentes de Abraão e receberão aquilo que Deus prometeu.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.