Marcos 6
Uma NT (UMA) vs AAI
1 Oti toe, Yesus me'ongko' ngkai ngata toe hilou hi ngata-na moto hante ana'guru-na.
1 Jesu efan nati ihamiy matabir maiye ana bai’ufununayah hitur bairi hina ana bar ana merar hitit.
2 Hi eo pepuea', hilou-i hi tomi posampayaa mpotudui' tauna. Wori' tauna hi ree. Kampo'epe-ra tudui' Yesus, konce-ra ra'uli': "Hema-di to mpotudui' -i hawe'ea toe-e? Kapantea napa-di to ria hi Hi'a-e? Beiwa pai' ma'ala-i mpobabehi anu mekoncehi?
2 Baiyarir ana veya Kou’ay Baremaim busuruf sabuw i’obaibiyih, naatu sabuw moumurih ana tur hinonowar i hifofofor naatu hio, “Iti orot menamaim kirum so’ob? Naatu not rerekab yait itin ina’inanen fokarih esisinaf?
3 Bo topowangu tomi-i-wadi, ana' Maria. Ompi' -na, hira' Yakobus, Yoses, Yudas pai' Simon. Ompi' -na tobine, ria moto wo'o-ra dohe-ta hi rehe'i." Toe pai' oja' -ra mepangala' hi Yesus.
3 Iti orot i bar wowabayan. Mary natun taitin James, Joseph, Judas naatu Simon, ruburubun baibitar iti’imaim bairit tama’am?” Iti na’atube hio naatu hikwahir.
4 Ngkai ree, Yesus mpo'uli' -raka: "Hadua nabi bate rabila' hiapa kahilouaa-na. Aga hi ngata-na pai' tomi-na, pai' dohe ompi' -na moto, uma lau-i rabila'."
4 Naatu Jesu hai tur eowen bar merar afa’amaim dinab orot i tekakakafiy, baise orot taiyuwin ana bar merar, ana sabuw, ana rara men tekakakafiy.
5 — ausente —
5 Naatu ana bar meraramaim ina’inan men ta sinaf, sawusawuwih bai’abamo biyah botobonen hiyawas.
6 Jadi', Yesus mpokehele-ra apa' uma-ra mepangala'. Toe pai' uma-i bisa mpobabehi wori' anu mekoncehi hi ria. Sampale to nababehi, mpojama ba hangkuja dua topeda' bona mo'uri' -ra.
6 Sabuw men hibitumatum isan Jesu ifofofor men kafai ta.
7 Mpokio' -i ana'guru-na to hampulu' rodua, nasuro-ra rodua-rodua hampo'emaa', pai' nawai' -ra kuasa mpopalai anudaa'.
7 Ana bai’ufununayah nah 12 eafih hina hitit afiy kakafih nunih isan fair itih naatu orot rouru’ab iyafarih hitit.
8 Kako'ia-ra me'ongko', natudui' -ra hewa toi: "Neo' -koi ngkeni napa-napa hi pomakoa' -ni, muntu' lua' -wadi. Neo' ngkeni pongkoni' ba boku ba doi hi rala karepe'.
8 Naatu iuwih, “Remor kwanabubusuruf a tu akisin kwanab, men sawar ta, men rafiy, men hafoy, naatu men kabay ta kwanab naiw a kikiramaim kwanarobere.
9 Ma'ala moto-koi mpake' lihi witi', aga neo' ngkeni rontonga' baju."
9 A baibiyon kwaniyoun, baise biya baibiyon men bairou’abin kwanab.”
10 Na'uli' wo'o-mi: "Ane rata-koi hi hameha' ngata pai' ratarima-koi hi tomi hantomi, mo'oha' hi ree-mokoi duu' -ni kaliliu hilou mpai' hi ngata ntani' -na.
10 Naatu iuwih, “Bar merar menatan kwarur imaim kwanama kwanabow nanan a veya nab imaibo nati bar merar kwanihamiy.
11 Ane ria pue' ngata to uma dota mpotarima-koi, ane oja' -ra mpo'epe lolita to nikeni, wae kanipalahii-na ngata-ra, tonta awu to mentaka' hi palanta' witi' -ni, tanda kanahuku' -ra mpai' Alata'ala."
11 Naatu efan menamaim a merar men hinay hinabubuwi, o fana men hinanonowar kwana’orarafih kwanana’ufut tafaram kwanihamiy kwanan, nati i hai baimatnuwen!”
12 Ka'oti-na Yesus mpotudui' ana'guru-na to hampulu' rodua toera, me'ongko' -ramo hilou mpotudui' tauna bona medea-ra ngkai jeko' -ra.
12 Basit hitit hin bowabow kakafihine dogor baikitabiren isan hibinan.
13 Wori' seta to rapopalai. Pai' wori' wo'o tauna to peda' ragelai' hante lana pai' rapaka'uri'.
13 Wagabur moumurih maiyow hinunih hitit naatu sawusawuwih moumurih na’in biyah raiy hirarouw etei hiyawas.
14 Nto'u toe, Magau' Herodes Antipas mpo'epe kareba napa to nababehi Yesus, apa' hanga' Yesus rapotompo'wiwi hiapa-apa. Ria to mpo'uli': "Yesus toei lou, Yohanes Topeniu' -ile tuwu' nculii'! Toe-hana pai' ria baraka' -na mpobabehi tanda mekoncehi toe-e."
14 Jesu wabin ra’at aiwob orot Herod nowar, anayabin sabuw afa hio’o Iti i John Baptist morobone misir maiye, imih biyanamaim fair ma ina’inanen ta ta sinaf temamatar.
15 Aga ria wo'o to mpo'uli': "Yesus toei, nabi Elia to owi-i." Hiaa' ria wo'o to mpo'uli': "Nabi mpu'u-i, hewa nabi to owi."
15 Afa hio, “Iti i Elijah. Afa ibanak hio’o, ‘Iti i marasika dinab orot ta na tit.’”
16 Kana'epe-na Magau' Herodes tohe'e, na'uli' -mi: "Yohanes Topeniu' mpu'u-i-tano Yesus toei lou-e! Kupehubui wengi rapata' wuroko' -na, aga tuwu' nculii' -imi."
16 Baise Herod nonowar ana maramaim eo, “John sikan abuburu’um i morobone misir maiye?”
17 — ausente —
17 Anayabin Herod taiyuwin iuwih John hifatum hibai hin dibur baremaim hiyaru’uy. Iti sisinaf ana’an i Herod tain Philip aawan bi’awan isan.
18 Hewa toi tutura kamate-na Yohanes Topeniu'. Magau' Herodes mpo'ago pai' mpotobine Herodias, tobine ompi' -na moto to rahanga' Filipus. Wori' ngkani Yohanes mpokamaro Herodes ngkai gau' -na toe, na'uli' -ki: "Uma-ko ma'ala mpotobine era-nu tetui! Gau' -nu tetu mpotiboki Atura Musa." Ngkai ree, Herodes mpohubui tantara-na hilou mpohoko' Yohanes. Rahoko' mpu'u-imi, rahoo' pai' -i ratarungku'.
18 Anayabin Herod tain aawan bi’aawan isan John gam tur fokarin maiyow eo, “O i ofafar iastu’ub yawas kakafin kusisinaf.”
19 Ane Herodias-e, mowuku-damo nono-na hi Yohanes, doko' napatehi. Aga uma-i mologa mpopadupa' roe-na toe,
19 Imih Herodias yan so’ar kok kwanekwan boro John ta’asabun, baise ef men ta ma boro tasinaf.
20 apa' Herodes mpohubui tantara-na mpojaga-i hi rala tarungku'. Me'eka' -i mpatehi Yohanes apa' na'inca, tauna to monoa' -i pai' moroli' wo'o-i. Ane Herodes mpo'epe Yohanes mpololitai-i, mokarara' nono-na, aga goe' wo'o-i mpo'epe-i mololita.
20 Baise Herod i John isan birubir anayabin i so’ob John i orot kakafiyin, ana yawas mutufurin imih tatafafar, John binan Herod nonowar ana not i’afiy baise Herod ana kok i John tabinan i tanowar.
21 Hi eo pompokiwoia kaputua Magau' Herodes, ria-mi loga-na Herodias. Hi eo toe, Magau' Herodes mpobabehi posusa' mpokiwoi eo kaputua-na. Mpokio' -i wori' maradika, tadulako pai' pangkeni to ngkai tana' Galilea.
21 Basit veya gewasin ta Herod tutufuw ana veya baiyasisir isan hiyuw bogaigiwas, ana sabuw nukwanukwarih, baiyowayah nukwanukwarih, naatu Galilee wanawanan sabuw gagamih etei e’af ayuwih.
22 Bula posusa' toe, ana' -na Herodias tobine mesua' pai' modero'. Goe' lia-i Magau' Herodes mpohilo podero' toronaa toei, wae wo'o torata-na. Na'uli' mpo'uli' -ki toronaa toei: "Ane ria ba napa to nupokono, perapi' -mi, bate kuwai' -ko."
22 Nati’imaim Herodias natun babitai na run benaben Herod ana nanawan sabuw hiru’ay hima’am etei hiyasisir men kikimin ta.
23 Mosumpa wo'o-i, na'uli': "Nau' ba napa mpu'u-mi to nuperapi', nau' hantanga' ngkai poparenta-ku, bate kuwai' -ko!"
23 Naatu babitai isan eobaifaro eo, “Abisa isan inifefeyan au aiwob turin auman boro anit.”
24 Palai-nami toronaa toei hilou mpekune' tina-na, na'uli': "Ina', napa to kuperapi' -e?" Na'uli' tina-na: "Perapi' -mi woo' -na Yohanes Topeniu'!"
24 Babitai in hinah ibatiy, “Ayu boro abisa isan anifefeyan?” Hinah iya’afut iu, “John Baptist ukwarin!”
25 Kanculii' -nami hilou hi Magau', kaliliu na'uli': "Merapi' -a woo' -na Yohanes Topeniu' wae lau, ratu'u hi lolo dula."
25 Babitai matan kabiy in aiwob biyan tit ifefeyan eo, “Ayu akokok John Baptist ukwarin tew yan inayai iti boun inab inan initu.”
26 Mpo'epe pomperapia' toe-di, soho' lia-mi nono-na Magau'. Aga uma-pi ma'ala nadii' nculii' lolita-na hi toronaa toe, apa' mpolia' mosumpa-imi we'i ra'epe torata-na.
26 Aiwob orot yababan gagamin bai, baise men karam sabuw matahamaim babitai isan eo’obaifaro ta’astu’ub.
27 Kaliliu napahawa' hadua tantara-na hilou mpo'ala' woo' Yohanes Topeniu'. Kahilou-nami-hawo tantara toe hi tarungku' mpopata' wuroko' -na.
27 Mar ta’imonamo tur iyafar sika afu’afuw orot iyun in John dibur baremaim ma’am sikan buru’um.
28 Woo' -na toe nakeni tumai natu'u hi lolo dula pai' natonu-ki toronaa toei, pai' toronaa toei mpowai' tina-na.
28 Naatu ukwarin tew yan iwan bai na babitai itin imaibo bai in hinah itin.
29 Kara'epe-na topetuku' -na Yohanes kamate-nami, hilou-ramo-rawo mpo'ala' woto-na, pai' ratana.
29 John ana bai’ufununayah tur hinonowar ana veya hina biyan hibai hin rahamaim hiyai.
30 Suro to nahubui Yesus mpopalele Lolita Alata'ala wengi, nculii' -ramo ngkai pomakoa' -ra, pai' ratutura-miki Yesus hawe'ea to rababehi pai' to ratudui' -raka ntodea.
30 Tur Abarayah himatabir hina Jesu biyan hitit mi’itube hibowabow naatu sabuw hibi’obaiyih ana tur hi’owen.
31 Nto'u toe, wori' lia tauna to hilou-tumai, alaa-na ntahawe' ngkoni' neo' uma-pi ria loga-ra. Toe pai' na'uli' Yesus hi topetuku' -na: "Kita hilou hi kawaoa' -na mpalahii tauna to wori', bona ma'ala-ta mento'o hampai'."
31 Naatu Jesu iuwih eo, “Tarabon tan efan sira’utubinamaim mar kafai taniyarir. Anayabin sabuw moumurih Jesu isan hirun hititit, ana bai’ufununayah bay men karam boro hitaa.
32 Jadi', mohawi' sakaya-ramo hilou hi kawaoa' -na.
32 Imih akisihimo wa afe’en hisra’at hin efan ana sira’utubinamaim hitit.
33 Ntaa' pehilo moto-di-hana tauna pe'ongko' -rae, pai' ra'inca wo'o toaa' -ra. Jadi', wori' tauna ngkai hawe'ea ngata to mohu', pokeno-rami hilou hi wiwi' rano, rata meri'ulu lau-ra ngkai Yesus hante ana'guru-na.
33 Baise hinan sabuw moumurih na’in hi’itih hi’inanih, naatu hai bar hai merar hihamiyen aunah hi’iyon hina hima isan hikakaif na run,
34 Pehompo-na Yesus ngkai sakaya, nahilo-hawo wori' tauna mpopea-i. Metumu' -mi ahi' -na mpohilo-ra, apa' hiloa-ra hewa bima to uma te'ewu. Kanatudui' -rami wori' nyala.
34 wa’ane bisure auman sabuw kou’ay gagamin hima’am itih iyababan, anayabin iti sabuw i sheep na’atube aurih nabatanenayan en, naatu busuruf sawar moumurih na’in i’obaibiyih.
35 Neo' solo-mi eo, tumai-ramo ana'guru-na mpomohui' -i, ra'uli' -ki: "Guru, wao' -hana hi rehe'i lau, pai' neo' limpa-mi eo.
35 Veya ra’iy birabirab auman, ana bai’ufununayah hina biyan hitit hio, “Iti efan i yok na’in naatu veya i sawar,
36 Agina tahubui-ramo tauna toera lau hilou hi ngata pai' tomi hi bonea to mohu' bona mpo'oli pongkoni' -ra."
36 sabuw kwiyafarih ten bar merar afa iti yubinamaim naatu masaw baremaim bay hinatobon hinaa.”
37 Na'uli' Yesus: "Koi' -mi to mpopokoni' -ra." Hampetompoi' ana'guru-na: "Ei'! Ha napa-mi-kaina to kiwai' -rakae? Nau' ro'atu doi pera' kipope'oli-ki roti, uma-le hono' mpopokoni' tauna to hewa toe lau kadea-ra."
37 Baise Jesu iyafutih eo, “Kwa a efanamaim abisa ema’am i kwaitih te’aan.” Naatu hiya’afut hio, “Bay nati na’atube i boro sumar etei eight orot ta’imon ana baiyan ana fofonin tanatobon sabuw tanituwih.”
38 Na'uli' Yesus: "Kamata pe', hangkuja meha' roti to ria hi koi' -e." Ka'oti-na rapehiloi, ra'uli': "Ria-le, lima meha' -wadi, pai' rongkaju bau' uru."
38 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy fafar bai’ab isa tema’am? Kwan kwa’itin.” Hin hiso’ob hina ana tur hi’owen rafiy fafar etei five naatu siy rou’ab.
39 Ngkai ree, Yesus mpohubui tauna to wori' mohura omea mopantuda-ntuda hi kowo', apa' wori' kowo' to mata' nto'u toe.
39 Imaibo Jesu eo, “Sabuw kwa’uwih matan, matan fotan gewasin yan timarir.”
40 Pohura-rami pantuda-ntuda, butu ntuda-na ria nte ha'atu, ria wo'o to nte lima mpulu'.
40 Naatu sabuw hi’uwih matan, matan fotan gewasin yan himarir, afa 100 na’atube afa 50 na’atube.
41 Oti toe, na'ala' -mi roti to lima meha' pai' uru to rongkaju, pai' -i ngkongoa' hi langi' mosampaya. Oti toe, napihe-pihe-mi roti, pai' nawai' -raka ana'guru-na bona rabagi hi ntodea. Pai' uru to rongkaju, nabagi wo'o-raka omea.
41 Jesu rafiy five naatu siy rou’ab auman bow au mar nuw ra’at God ana merar yi imseseben ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
42 Ngkoni' omea-ramo duu' -ra bohu.
42 Sabuw etei nati bay hi’aa hai fofonin bai.
43 Ka'oti-ra ngkoni', rarumpu-mi toro-na roti pai' bau', hampulu' roluncu-pi.
43 Ana bai’ufununayah rafiy rebarebah, naatu siy turih sabuw hi’aa hibow sakasak etei 12 hiwan foten.
44 Kawori' -ra to ngkoni' roti toe, ba ria nte lima ncobu paka' tomane.
44 Oro’orot bay hi’aa i etei 5,000.
45 Oti toe Yesus mpohubui ana'guru-na mosakaya meri'ulu hilou hi dipo rano hi ngata Betsaida, pai' -i mpohubui tauna to wori' nculii' hilou hi tomi-ra.
45 Mar ta’imonamo Jesu ana bai’ufununayah iuwih wa hisra’at au Bethsaida wan iyafarih hirabon naatu i baise ma sabuw itubabarih hai ubar hin.
46 Ponculi' -ra ntodea, manake' -imi hilou hi bulu' -na lou mosampaya.
46 Sabuw itubarih hinan ufunamaim yoyobanamih yen in oyaw wan tit.
47 Mobengi-mi, hi laintongo' rano-ramo ana'guru-na. Hiaa' Hi'a, hi role-nai-pidi hadudua-na.
47 Birabirab auman wa re in kuyowen naatu Jesu akisinamo i me yanamaim ma.
48 Nahilo-hawo kawuhe-ramo mowose, apa' ngolu' mewui mpotomu sakaya-ra. Parabaja-mi, momako' -imi hilou hi lolo ue mpototoaka-ra, ntani' naliu-ra.
48 Ana bai’ufununayah i’itih i hiboy hibi’akir, anayabin yourabad nahine bababin, mar tot auman Jesu tit riy yan bat remor in biyah tit tanatabirihimih.
49 Karahilo-na to momako' hi lolo ue, pe'au-rami me'eka', ra'uli': "Etu tope'ekahi!"
49 Baise hinuw harew yan bat remor nan hi’itin ana veya wagabur mowan ta hirouw hitar koukuw.
50 Wilingkoroa omea-ramo mpohilo-i. Ncaliu na'uli' -raka Yesus: "Pakaroho nono-ni! Neo' me'eka'! Aku' -mile toi-e."
50 Anayabin Jesu iti na’atube sinaf hi’itin i hibir men kikimin ta, baise Jesu matan kabiy iuwih eo, “Ya hinakwat! Men kwanabirumih! Ayu anan.”
51 Kangkahe' -nami hi rala sakaya dohe-ra, ngolu' wo'o haliu ora-mi. Uma mowo kakonce-ra, apa' kuyu-ramo.
51 Naatu wa afe’en yen nuwarob eafuw ana bai’ufununayah hifofofor men kafaita.
52 Apa' nau' ko'ia-ra mahae mpohilo tanda mekoncehi to nababehi hante roti-e ngone, ko'ia oa' monoto hi rala nono-ra kahema-na mpu'u-i Yesus. Morara' oa' -pidi nono-ra mepangala'.
52 Anayabin rafiy bimasib ana kirikirifot men hiso’ob, baise dogorohine i fokar.
53 Karata-ra hi dipo rano, mencore-ramo hi tana' to rahanga' Genesaret.
53 Naatu harew hirabon tafaram Genesaret imaim hirun hai wa hirouw,
54 Pehompo-ra ngkai sakaya, rahilo-rawo pue' ngata Kayesus-na to rata hi ngata-ra.
54 wa’ane hitit hirara’iy ana veya sabuw Jesu hi’itin hi’inan.
55 Pokeno-rami hilou hi ngata-ngata to mohu', pai' -ra tumai mpokowa' doo-ra to peda'. Hiapa-apa kara'epea-na ria-i, hi ree wo'o-mi tauna mpokeni doo-ra topeda'.
55 Naatu nati tafaram wanawanan sabuw himatkabikabiy hinunuw sawusawuwih emo’em hiwan hi’abar Jesu ana tur hinonowar imaim hi’abar hin.
56 Hiapa kahiloua-na Yesus hi rala ngata bohe ba ngata kedi', rakeni tumai doo-ra topeda' pai' rapopoturu hi wiwi' karajaa, pai' -ra merapi' hi Yesus bona napiliu-ra mporeo nau' kampa' wuntu baju-na-wadi. Hawe'ea to mporeo baju-na, haliu mo'uri' -ramo.
56 Bar merar kikimin o gagamin, naatu masaw bar imaim inan ana tur hinonowar, sawusawuwih hibow hitit ahar efanamaim hiya hifefeyan hai kok i mi’itube ana waifuw yomaninawat hitabutubun. Naatu sabuw etei Jesu hibubutubun iyawasih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.