Lucas 24

Uma NT (UMA) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Eo Mingku mepupulo ngkii, tobine toera hilou hi daeo' mpokeni anu mohonga to oti-mi raporodo.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Rata hi ria, rahilo-rawo watu po'unca-na tederu' -mi.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Pesua' -rami hi rala daeo', aga uma raruai' woto-na Pue' Yesus.
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 Bula-ra mokore nakeni ka'ingu' -ra, muu-mule' mehupa' rodua tomane to moheai meringkila' mokore hi ncori-ra.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Wulunga-ramo tobine toera, pai' -ra motumpa hi tana'. Ra'uli' to rodua toera mpo'uli' -raka: "Napa pai' nipali' tauna to tuwu' hi olo' tomate?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Uma-ipi ria hi rehe'i. Tuwu' nculii' -imi! Kiwoi-dile napa to na'uli' -kokoi wengi hi Galilea-e.
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 Na'uli': Ana' Manusia' kana ratonu hi tauna to dada'a bona raparika', aga hi eo katolu-na tuwu' nculii' -i."
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Ngkai ree, rakiwoi mpu'u-mi lolita Yesus.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Ponculi' -rami ngkai daeo', pai' ratutura hawe'ea to jadi' toe hi ana'guru Yesus to hampulu' hadua pai' hi hawe'ea topetuku' ntani' -na.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Tobine toera, hira' Maria Magdalena, Yohana, pai' Maria tina Yakobus, pai' tobine ntani' -na to dohe-ra. Ratutura hawe'ea to jadi' toe hi suro Yesus.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Aga suro toera uma mpangalai' lolita-ra, ra'uli' lolita to ratamangko-wadi.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Hiaa' Petrus-hana, pokeno-nami hilou hi daeo'. Pengkabungku' -nami mpelongi' hi rala-na, nahilo muntu' hompu' -na-damo to hi ree. Oti toe, nculii' -imi hilou hi tomi-na, pai' ntora mokanono mpenonoi napa to jadi' tohe'e.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Hi eo toe wo'o, rodua topetuku' Yesus mako' hilou hi ngata Emaus, kalaa-na kira-kira hampulu' hakilo ngkai Yerusalem.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Bula-ra momako' toe, ntora mololita-ra, mpololita hawe'ea to lako' jadi'.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Bula-ra mololita pai' momepekune', muu-mule' rata-imi Yesus mpomohui' -ra pai' mako' dohe-ra.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Pehilo moto-ra, aga ria anu to mpohilingai' -ra, alaa-na uma ra'incai Kayesus-na.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Na'uli' Yesus mpo'uli' -raka: "Napa-die to ntora nilolita ngkalako' -e?" Mentoda' -ra hante lence to monto'.
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 To hadua, to rahanga' Kleopas, mpekune' Yesus, na'uli': "Ha lako' rata-ko-tanoe hi Yerusalem-e, pai' uma-di nu'incai napa to jadi' ba hangkuja eo to liu toi-e?"
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Na'uli' Yesus: "Napa-die?" Hampetompoi' -ra: "To jadi' hi Yesus to Nazaret-le! Hi'a nabi to mobaraka' hi pobago-na pai' pololita-na, lompe' hi poncilo Alata'ala pai' hi poncilo ntodea.
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Imam pangkeni pai' totu'a ngata-ta mpotonu-i hi topoparenta bona rahuku' mate. Oti toe, raparika' mpu'u-i.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Hiaa' haru' -mi-kaina nono-kai, apa' ki'uli' Hi'a-mi mpai' to mpobahaka-ta to Israel ngkai bali' -ta. Eo toe lau, eo katolu-nami ngkai karapatehia-na.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Hiaa' toe-e, ba hangkuja dua tobine doo-kai mpolahoi ta'i-kai, apa' hilou-ra hi daeo' -na mepupulo ngone,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 tapi' woto-na uma-pi raruai'. Nculii' -ramo ra'uli' -kakai kampohilo-ra mala'eka to mpo'uli' tuwu' nculii' -imi.
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Ngkai ree, ba hangkuja dua doo-kai hilou hi daeo'. Rata hi ria, rahilo bate hewa to ra'uli' tobine toera. Aga Yesus uma rahiloi."
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Oti toe, Yesus mpo'uli' -raka: "Wojo mpu'u-koi! Uma oa' -tanoe niparasaya hawe'ea to ra'uli' nabi owi-e!
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Magau' Topetolo', bate kana mporata kaparia ncala' -i, pai' lako' mporata-i kabohe tuwu' -na."
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Ngkai ree, Yesus mpakanoto-raka hawe'ea to te'uki' hi rala Buku Tomoroli' to mpolowa woto-na, ntepu'u ngkai sura to na'uki' nabi Musa duu' rata hi hawe'ea sura nabi.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Mohu' -mi ngata to ratoa', Yesus ntani' kaliliu-i.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Ntaa' ratagi-idi, ra'uli' -ki: "Mehani-tamo ulu hi rehe'i! Ncimonou' -mi, neo' mobengi-mi." Jadi' mehani mpu'u-imi Yesus dohe-ra.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Mohura-ramo hangkaa-ngkania bona ngkoni'. Yesus mpo'ala' roti, naposampayai, napihe-pihe pai' natonu-miraka.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Nto'u toe, lako' monoto-rada, pai' ra'inca Kayesus-na. Ngkai ree, hangaa mengkaronto-imi, uma-ipi rahiloi.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Momepololitai-ramo, ra'uli': "Toe-tawo' pai' tuna nono-ta hi ohea-e we'i, bula-na mpololitai-ta pai' mpakanoto-taka ihi' Buku Tomoroli' -e!"
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Pe'ongko' -ra wo'o-mi nculii' hilou hi Yerusalem, mpohirua' -raka ana'guru Yesus to hampulu' hadua, to bula-ra morumpu hante doo-ra.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Ra'uli' to morumpu toera: "Makono mpu'u-di, katuwu' -na nculii' Pue' -e! Mehupa' -imi hi Simon!"
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Jadi', to rodua to lako' rata toera mpotutura wo'o-mi-rawo napa to jadi' hi lengko ohea we'i, pai' kara'inca-na Yesus nto'u kampopihe-pihe-na roti.
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Bula-ra mololita-pidi, muu-mule' mokore wo'o-imi Yesus hi laintongo' -ra, pai' -i mpotabe-ra, na'uli': "Kalompea' rata hi koi'."
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Hakene-radile me'eka', apa' ra'uli' -rana mpohilo-ra kiu.
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Na'uli' Yesus mpo'uli' -raka: "Napa pai' me'eka' -koi pai' morara' nono-nie?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Hilo-dile rari' to hi pale-ku pai' to hi witi' -kue. Aku' -mile toi-e! Ganga-a pai' petonoi, apa' ane rate-hana, uma-hawo ihia pai' wukua hewa to nihilo hi Aku' toi-e."
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Oti toe, pai' napopohiloi-ramo pale pai' witi' -na.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Ncaruku' raparasaya Kahi'a-na mpu'u-mi. Wule' mokanganga-ramo nakeni kagoe' nono-ra mogalo ingu'. Toe pai' Yesus mpekune' -ra, na'uli': "Ha ria koni' -ni?"
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Ratonu-miki bau' uru to ratunu.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Nadoa-mi pai' nakoni', bona rahilo kabela-na-hawo kiu.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Oti toe, na'uli' -miraka: "Toe-mile to ku'uli' -kokoie bula-ku dohe-ni-pidi. Butu nyala-na to mpolowa woto-ku to te'uki' hi rala sura to na'uki' nabi Musa pai' sura nabi-nabi pai' Buku Rona' Daud, hawe'ea-na kana madupa'."
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Oti toe, nanotohi nono-ra bona rapaha ihi' Buku Tomoroli'.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Na'uli': "Hi rala Buku Tomoroli' te'uki': Aku' Magau' Topetolo' kana mporata kaparia pai' kana rapatehi, pai' hi eo katolu-na tuwu' nculii'.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Pai' hi rala hanga' -ku Kareba Lompe' kana rapalele hi hawe'ea tauna, bona medea-ra ngkai jeko' -ra pai' Alata'ala mpo'ampungi-ra. Kareba toe kana rapalele hi humalili' dunia', ntepu'u ngkai Yerusalem.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Koi' -mile to jadi' sabi' ngkai hawe'ea tohe'e-e lau.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 "Pe'epei lompe': kupakatu moto mpai' Inoha' Tomoroli' tumai hi koi', hewa to najanci Tuama-ku. Aga kana nipopea ulu hi rala ngata toi, duu' -na baraka' ngkai Alata'ala mana'u tumai mporohoi-koi."
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Oti toe, Yesus mpo'ema' -ra hilou hi mali ngata Yerusalem, mohu' hi ngata Betania. Na'ongko' pale-na pai' nagane' -ramo.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Bula-na mpogane' -ra toe, kate'oo-ongkoa' -imi mpogaa' -raka pai' hilou-imi hi suruga.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Mowilingkudu-ramo mponyompa-i, pai' goe' lia nono-ra nculii' hilou hi Yerusalem.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Eo-eo-na tida-ra hi rala Tomi Alata'ala mpo'une' -une' Alata'ala.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.