Atos 16
Uma NT (UMA) vs AAI
1 Paulus mpokaliliu pomako' -na hilou hi ngata Derbe pai' Listra. Hi ngata toe, ria hadua topepangala' hi Yesus, hanga' -na Timotius. Tina-na, to Yahudi to mepangala' wo'o-mi-hawo hi Yesus. Aga tuama-na to Yunani.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Timotius toei, tauna to rabila' hawe'ea ompi' hampepangalaa' -na hi ngata Listra pai' Ikonium.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Konoa Paulus bona Timotius hilou dohe-na hi pomakoa' -na mpokeni Kareba Lompe'. Toe pai' natini' -i ulu ntuku' Atura Musa. Patuju-na mpotini' -i toe, bona to Yahudi mpotarima-i, apa' hawe'ea to Yahudi hi tana' toe mpo'inca Katoyunani-na tuama-na.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Ngkai ree, me'ongko' wo'o-ramo Paulus pai' doo-na, pai' hi butu ngata to ratara, raparata oa' hi topetuku' Yesus kabotu' lolita suro Pue' Yesus pai' totu'a hi Yerusalem wengi. Pai' ratudui' -ra bona mpotuku' hawa' -hawa' to rapakatantu-mi toe.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Ngkai ree, karoo-rohoa pepangala' -ra topepangala' hi Pue' Yesus hi ngata toe, pai' butu eo-na kawoo-woria' tauna to mepangala'.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Inoha' Tomoroli' uma mpiliu-ra Paulus pai' doo-na mpoparata Lolita Pue' Ala hi propinsi Asia. Toe pai' rabalii' -mi patuju-ra, pai' hilou-ramo mpodaoi' tana' Frigia pai' Galatia.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Karata-ra hi sipa' tana' Misia, ke kaliliu-ra hilou hi propinsi Bitinia, aga Inoha' Yesus mpotagi-ra, neo' hilou hi ria.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Toe pai' raliu tana' Misia, pai' -ra mana'u hilou hi ngata Troas to hi wiwi' tahi'.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Hi bengi poturu-ra hi Troas, mopangila-i Paulus. Rala pangila-na tohe'e, mpohilo-i hadua tomane to ngkai propinsi Makedonia mokore hi mai, mpopetulungi, na'uli': "Mai-mokoi hi Makedonia mpotulungi-ka-kaiwo!"
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Hi kampohilo-na pangila-na toe, ngkarewa mpu'u-makai hilou hi tana' Makedonia toe, apa' monoto-mi hi kai' kanahubui-kai Pue' Ala mpokeni Kareba Lompe' hi ria.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Me'ongko' -makai ngkai Troas, mpohawi' kapal hilou hi lewuto' Samotrake, pai' kamepulo-na hilou hi ngata Neapolis.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Ngkai ree, mehompo-makai ngkai kapal, pai' -kai mako' hilou hi ngata Filipi. Filipi toe, ngata hi bagia Makedonia to lomo' -na. Wori' to Roma mo'oha' hi ngata toe. Hi ree-makai ba hangkuja mengi kahae-na.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Hi Eo Sabat, hilou-kai hi po'ole halu' hi mali ngata, apa' ki'inca karia-na posampayaa-ra to Yahudi hi ria. Jadi', mohura-kai hante ba hangkuja dua tobine pai' kipololitai-ra.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Ria hadua tobine to rahanga' Lidia ngkai ngata Tiatira. Lidia toei, tauna to mepue' hi Alata'ala. Pobago-na, mpobalu' kain to molei jore' to masuli' oli-na. Pue' Ala mponotohi nono-na, alaa-na natarima mpu'u-mi napa to natudui' -ki Paulus.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Oti toe, Lidia hante tauna ihi' tomi-na, raniu' omea-ramo jadi' topetuku' Pue' Yesus. Oti-ramo raniu', nabawai-kai hilou mo'oha' hi tomi-na, na'uli' -kakai: "Ane nihilo makono pepangala' -ku hi Pue' Yesus, mai-tamo hilou hi tomi-ku." Pai' napewuku-kai kana ntuku' pomperapia' -na.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Hangkani wo'o, kahilou-kai hi posampayaa to Yahudi toe, hirua' -kai hante hadua tobine to tuwu' batua. Tobine toei, ria anitu-na. Ngkai baraka' anitu toe, ma'ala-i mpolowa napa mpai' to jadi' kako'ia-na jadi'. Maradika-na mporata wori' doi ngkai pobago-na toe.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Tobine toei ntora mpotuku' -kai kai' Paulus, pai' ntora mejeu' -i, na'uli': "Tauna tohe'ira batua Alata'ala to meliu baraka' -na ngkai hawe'ea to rapue'! Tumai-ra toi-e mpo'uli' -kokoi ohea bona tehore-koi ngkai huku' jeko' -ni."
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Rala-na ba hangkuja eo, bate toe oa' -mi lolita-na, alaa-na oha-imi Paulus mpo'epe-i. Ngkai ree, pe'ili' -nami Paulus pai' na'uli' hi anitu to mpesuai' tobine toei: "Hante hanga' Yesus Kristus, palai-ko ngkai tobine tetui!" Palai-na mpu'u-mi-hawo anitu toei.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Ngkai ree, rahilo-rawo pue' -na tobine toei, ka'uma-napi ria pomporataa-ra doi. Toe pai' rahoko' -ramo hira' Paulus pai' Silas, pai' -ra radii' hilou hi topohura ngata to hi laintongo' ngata.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Karata-ra hi topoparenta to Roma, ra'uli': "Tauna tohe'ira to Yahudi, tumai-ra mpobalinai' ngata-ta.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Mpotudui' -ra tauna mpotuku' ada to mosisala hante ada-ta. Kita' to Roma, uma-ta ma'ala mpotarima ba mpotuku' ada to hewa toe."
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Ntodea wo'o-hawo medulu mepakilu. Jadi', topoparenta toera mpehubui bona pohea-ra Paulus pai' Silas raroncu ngkai woto-ra pai' -ra raweba'.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Wori' mela-ramo raweba', pai' oti toe ratarungku' -ramo. Ra'uli' mpo'uli' -ki kapala' tarungku': "Nujaga mpu'u-rae' to rodua toera!"
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Toe pai' napopesua' -ramo hi bagia tarungku' to poko hi rala-na, pai' witi' -ra ntimalia rahoo' hi kaju to motomo.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Jadi' ngkai ree, ba ntongo' bengi-mi, Paulus pai' Silas mosampaya pai' morona' mpo'une' Alata'ala. Tauna to ratarungku' ntani' -na mpo'epe rona' -ra.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Nto'u toe, muu-mule' ria ncorobaa linu bohe, alaa-na parawatu tarungku' toe molengo. Kaliliu mobea hawe'ea wobo', pai' mobongka moto-mi rante to rahoo' -raka hawe'ea to ratarungku'.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Molike-imi kapala' tarungku', nahilo-hawo hawe'ea wobo' tebea-mi. Kanawute' -nami piho' -na doko' mekahunca', apa' na'uli' -hawo metibo' -ramo hawe'ea to ratarungku'.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Kanahilo-na Paulus toe, mekio' -imi ngkai rala tarungku', na'uli': "Neo' mekahunca', he'i moto-kai omea!"
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Ngkai ree, kapala' tarungku' mperapi' hulu', pai' -i mokeno mesua' hi rala tarungku'. Moridi' -imi mowilingkudu mponyanyo Paulus pai' Silas.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Nakeni-ramo hilou hi mali-na pai' na'uli' -raka: "Napa-kuwo to kana kubabehi bona neo' -a mpai' rahuku'?"
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Ra'uli' Paulus pai' Silas: "Mepangala' -moko hi Pue' Yesus, tebahaka moto-ko mpai' ngkai huku' jeko' -nu, iko pai' tauna to hi rala tomi-nu."
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Ngkai ree, Paulus pai' Silas mpoparata Lolita Pue' hi kapala' tarungku' toei, pai' hi hawe'ea tauna to hi rala tomi-na.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Jadi', nto'u toe kapala' tarungku' mpokeni-ra hilou hi mali-na, pai' nabohoi' webaa' -ra. Pai' hi bengi toe wo'o, hi'a hante hawe'ea tauna to hi rala tomi-na raniu' jadi' topetuku' Yesus.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Oti toe, nakeni-ramo hilou hi tomi-na pai' -ra napokoni'. Goe' lia-ramo hantomia, apa' mepangala' -ramo hi Alata'ala.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Kamepulo-na topoparenta to Roma mpohubui polisi hilou hi tarungku' pai' mpo'uli' -ki kapala' tarungku': "Bahaka-ramo to rodua to rahoko' wengi."
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Mpo'epe toe, na'uli' -mi kapala' tarungku' toei hi Paulus pai' Silas hewa tohe'i: "Rata hawa' ngkai topoparenta, mpo'uli' -ka bona rabahaka-mokoi. Jadi', hilou-mokoi, pai' pelompehi-hawo momako'."
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Aga na'uli' Paulus hi polisi toera: "Kai' tohe'i to Roma-kai. Ko'ia-di rapohurai kara-kara-kai ntuku' atura poparenta Roma, ncaliu raweba' -maka-kaina hi mata ntodea pai' ratarungku'. Hiaa' wae-e lau doko' rapopalai bongo wo'o-makai. Uma-kai dota! Uli' -raka retu, bate hira' moto-rawo to tumai mpobahaka-kai."
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Nculii' -ramo-rawo polisi toera mpowoli' lolita Paulus hi topoparenta. Kara'epe-na topoparenta Katoroma-ra Paulus pai' Silas, me'eka' -ramo.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Hilou-ramo merapi' ampu hi Paulus pai' Silas, pai' rabawa-ra hilou hi mali-na, pai' ra'uli' -raka: "Agina malai-mokoi ngkai ngata-kai."
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Jadi', malai-ramo Paulus pai' Silas ngkai tarungku', pai' -ra hilou hi tomi-na Lidia. Hi ria-ra mpohirua' -raka ompi' -ompi' hampepangalaa' -ra, pai' mporohoi nono-ra. Oti toe, me'ongko' mpu'u-ramo mpalahii ngata Filipi.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.