Atos 15
Uma NT (UMA) vs AAI
1 Ria ba hangkuja dua to Yahudi ngkai Yudea to mepangala' -mi hi Pue' Yesus, hilou hi ngata Antiokhia. To Yahudi toera mpotudui' topetuku' Yesus hi Antiokhia, ra'uli' -raka: "Ane uma-koi ratini' ntuku' ada to hi rala Atura Musa, bate uma-koi mpai' tebahaka ngkai huku' jeko' -ni!"
1 Orot afa Judea’ane hire hina Antioch hitit baitumatumayah nati’imaim hima’am hi’obaibiyih hio, “Kwa i Moses ana ofafar eo na’atube a’ar mo’oh hina’afuw kwa boro yawas kwanab.”
2 Uma mowo pe'ewa-ra Paulus pai' Barnabas mpobaro tudui' -ra toe. Ka'omea-na, to Kristen to hi Antiokhia mpo'uli': "Agina tasuro ba hangkuja dua doo-ta hilou hi Yerusalem, mpobua' kara-kara toe hi suro Pue' Yesus pai' totu'a ntani' -na." To rasuro hilou toe, hira' Paulus, Barnabas, pai' ba hangkuja dua to ntani' -na.
2 Paul, Barnabas hairi iti bai’obaiyen isan nati orot bairi higam tur manin maiyow hio, basit Paul Barnabas hairi naatu Antioch orot afa na Jerusalem tur abarayah naatu regaregah ai’in bairi iti tur yamutufurin isan hirubinih.
3 Jadi', to Kristen to hi Antiokhia mpobawa-ra rata hi mali ngata. Ngkai ree, mako' -ramo hilou mpotoa' Yerusalem. Hi pomakoa' -ra tohe'e, mpotara tana' Fenisia pai' Samaria, pai' halengko ohea ratutura beiwa tauna to bela-ra to Yahudi medea ngkai jeko' -ra pai' mepangala' hi Pue' Yesus. Kareba tohe'e mpakagoe' nono-ra hawe'ea ompi' hampepangalaa'.
3 Ekaleisia ana kou’ay wanawananamaim iti sabuw hiyafarih hin. Naatu hiremor hina Fonisia naatu Samaria’amaim hi’afuwabon hirabon. Ufun Sabuw mi’itube God hibai hibitumatum isan hai tur hi’owen, naatu baitumatumayah nati’imaim hima’am iti tur hinowar yasisir dogoroh awan karatan.
4 Rata mpu'u-ramo hi Yerusalem, to Kristen hi ria hante suro Pue' Yesus pai' totu'a ntani' -na mpotarima lompe' -ra. Ngkai ree, Paulus pai' Barnabas mpotutura-raka hawe'ea to nababehi Alata'ala hi pomakoa' -ra wengi mpokeni Kareba Lompe' hi tauna to bela-ra to Yahudi.
4 Hina Jerusalem hititit ana veya’amaim, God ana ekaleisia, Tur Abarayah, naatu regaregah ai’in etei nati’imaim hima’am hai merar hiyi. Naatu Paul Barnabas hairi hibinanawan ana veya God isah mi’itube sisinaf hai tur hio’owen.
5 Aga ria wo'o ba hangkuja dua to Parisi to mepangala' -mi hi Pue' Yesus. Pokore-rami to Parisi toera, ra'uli': "Tauna to bela-ra to Yahudi tetura, uma hono' ane mepangala' -ra hi Yesus-wadi. Kana ratini' wo'o-ra pai' rahubui mpotuku' Atura Musa."
5 Baise baitumatumayah afa Pharisee hai kou’ayane himisir hio, “Nati sabuw i boro hai ar kanabih hina’afuw naatu tana’uwih Moses ana ofafar hini’ufunun.”
6 Toe pai' morumpu-ramo suro Pue' Yesus pai' totu'a ntani' -na, mpohurai kara-kara toe.
6 Tur Abarayah regaregah bairi hina hiku’ay iti baibat nutitiyin isan
7 Mahae lia-ra momewai' ngkalolita. Ngkai ree, Petrus mokore pai' na'uli': "Ompi' -ompi', ni'inca moto ba hangkuja mpae to liu, aku' napelihi Alata'ala ngkai laintongo' -ta, nahubui-a mpokeni Kareba Lompe' hi tauna to bela kita' to Yahudi. Ra'epe mpu'u-mi Kareba Lompe', pai' mepangala' -ramo hi Yesus.
7 Manin maiyow hibas inan ufunamaim Peter misir eo, “Taitu baitumatumayah kwa kwaso’ob marasika God ayu kwa wanawanamaim rubinu iti Tur Gewasin Ufun Sabuw isah binan isan, saise i auman iti tur hitanowar naatu hititumatum.”
8 Pai' Alata'ala to mpotiroi nono manusia', mpotarima tauna to bela-ra to Yahudi toera. Ta'inca kanatarima-ra, apa' nawai' -ra Inoha' Tomoroli', hibalia hewa to nawai' -taka kita' toi-e.
8 God orot etei dogoroh i so’ob, imih Anun Kakafiyin it bitit na’atube Ufun Sabuw auman itih, nati’imaim ebi’obaiyit God nati sabuw auman ibasit ebowabow.
9 Kita' to Yahudi pai' hira' to bela-ra to Yahudi, uma napoposisala. Napakaroli' nono-ra apa' mepangala' -ramo hi Yesus.
9 God it isat esisinaf na’atube i auman isah ef ta’imon esisinaf, anayabin i hai baitumatumamaim dogoroh eyayafur.
10 Jadi' ompi' -ompi', napa-di pai' doko' ta'ewa patuju-na Alata'ala-e? Napa pai' doko' tapopokoloi-raka tauna to bela-ra to Yahudi parenta pai' palia to motomo lia? Bangku' ntu'a-ta-hawoe, duu' rata hi kita' toi-e lau, uma takulei' mpotuku' hawe'ea parenta pai' palia tetu-e!
10 Naatu boun aisim bit gagamin it uwatanah naatu it men karam tata’abar i kwabai bai’ufununayah tuwabuh kwayara’ah God routobon kwabitin.
11 Uma-ta tebahaka ngkai huku' jeko' -ta hi kampotuku' -ta parenta pai' palia hewa tetu. Taparasaya kamporata-ta kalompea' muntu' ngkai kabula rala-na Pue' Yesus-wadi. Wae wo'o-rawo hira'."
11 En! Baise, manaw kabeber ata Regah Jesu’umaim nan it ta’ita’imon taitumatum tabai biyawasit na’atube ibo hitumatum hibai yawas itih.”
12 Kahudu-na Petrus mololita, hawe'ea tauna to morumpu toera, mengkalino-ra-wadi mokanono. Oti toe, rape'epei wo'o-pi lolita-ra Barnabas pai' Paulus, mpololita tanda mekoncehi pai' anu mobaraka' to rababehi hante kuasa Alata'ala bula-ra mpokeni Kareba Lompe' hi tauna to bela-ra to Yahudi.
12 Kou’ay nati etei awah fot hima Paul Barnabas hairi God ina’inan fokarih naatu baifofofor mi’itube i wanawanahimaim Ufun Sabuw isah sisinaf i hai tur hiowen hima hinowar.
13 Hudu lolita-ra Barnabas pai' Paulus, na'uli' -mi Yakobus: "Ompi' -ompi', pe'epei-ka-kuwo lolita-ku.
13 Hio in sasawar ufunamaim, James misir eo, “Taitu naatu tuwai’inah anao kwananowar!
14 Ta'epe-mi we'i lolita-na Simon, mpo'uli' -taka beiwa lomo' -na Alata'ala mpopohiloi ahi' -na hi tauna to bela-ra to Yahudi, napelihi ngkai laintongo' -ra tauna to napajadi' ntodea-na.
14 Simon iti boun mi’itube God ana naniyan wantoro’ot Ufun Sabuw wanawanahimaim bow i ana sabuw nowan himatar kakaifih isan iti kubuna tanowar.
15 Toe hibalia hante lolita-ra nabi owi, apa' ria nabi owi to mpolowa kanakio' -ra Alata'ala tauna to bela-ra to Yahudi jadi' ntodea-na. Moni-na hewa toi:
15 Dinab oro’orot hai tur etei iti tur isan i tibasit. Bukamaim iti na’atube eo.
16 — ausente —
16 ‘Iti ufunamaim ayu boro ana matabir, Regah eo,
17 Na'uli' Pue' Ala: `Oti mpai' toe, nculii' moto-a tumai mpokinomo-ra muli to Yahudi to naparentai Daud owi. Kupoka'ahi' -ra pai' kuwangu nculii' kamagaua' -na Daud. Ngkai ree mpai', tau ntani' -na wo'o mpopali' -a. Hawe'ea tauna to bela-ra to Yahudi, to kukio' jadi' ntodea-ku, bate tumai-ra hi Aku'.'
17 Saise sabuw afa boro ayu hinanuwuhu hinan,
18 Wae-mi ponguli' Pue' to mpakanoto patuju-na ngkai owi."
18 Imih Regah eo, iti i marasika eo hinowaraka.’
19 Napokaliliu Yakobus lolita-na, na'uli': "Jadi' ompi' -ompi', toi-mi lolita-ku. Neo' -ta-hawo mpakasusa' -ra to bela-ra to Yahudi to mengkoru-mi hi Alata'ala. Neo' tapewuku-ra mpotuku' Atura Musa.
19 “Iti i ayu au not,” James ikofan eo maiye, “Ufun Sabuw God isan temamatabir men tana’otanih.
20 Sampale-wadi, agina ta'uki' sura, taperapi' bona neo' -ra mpokoni' pongkoni' to rapopepue' hi pinotau, neo' ngkoni' raa' pai' neo' ngkoni' bau' to uma ralali ncala' raa' -na. Pai' ta'uli' wo'o-raka bona neo' -ra mogau' sala' hante toronaa ba hante tobine doo.
20 Baise nati efanin fef tanakirum hai tur tana’owen, bay sibor hiya’ay biyah eregubagub auman men hinaa, men hina’in tabitabir hiniwa’an kwanekwan, masanuw sikah birabir naatu wanawanah rara auman men hinaa.
21 Taperapi' bona ratuku' hawa' -hawa' toe, bona hintuwu' -ra hante to Yahudi. Apa' ngkai owi, to Yahudi hiapa-apa mpobasa Buku Atura Musa butu Eo Sabat hi tomi posampayaa. Pai' hawa' -hawa' toe raparata-raka hi butu ngata po'ohaa' -ra."
21 Anayabin Moses ana ofafar i kwamur moumurin maiyow Kou’ay Baremaim Baiyarir Ana Veya mar etei hibiyab hibinan hinonowar.”
22 Kahudu-na pololita Yakobus toe, suro-suro Pue' Yesus pai' totu'a ntani' -na hante hawe'ea topepangala' hi Pue' Yesus to morumpu toera mpokahibaliai kabotu' -ra, ra'uli': "Agina tapelihi ba hangkuja dua doo-ta, tasuro-ra hilou hi Antiokhia dohe Paulus pai' Barnabas, mpokeni kabotu' lolita-ta." Jadi', rapelihi mpu'u-mi rodua tauna. Hanga' -na to hadua, Silas. Pai' hanga' -na to hadua, Yudas, to rahanga' wo'o Barsabas. To rodua toera, tauna to rabila' hawe'ea ompi' hampepangalaa'.
22 Imaibo tur abarayah, Regaregah ai’in naatu kirisiyan sabuw bairi hita’imon hai not hibogaigiwas orot afa kou’ayomaim roubinih Paul Barnabas bairi au Antioch baiyafarih isan hio. Basit Judas wabin ta Barsabas, Silas hairi hirubinih, iti orot rou’ab i baitumatumayah hai bonawiyenayah orot gagamih.
23 Oti toe, suro Pue' Yesus mpo'uki' kabotu' lolita-ra hi rala sura, pai' ratonu hi Silas pai' Yudas bona rakeni hilou hi Antiokhia. Moni-na hewa toi: "Kai' suro Pue' Yesus pai' totu'a to Kristen to hi rehe'i to nipo'ompi' hi rala Pue' Yesus, mpopakatu sura toi hi ompi' -ompi' to bela-koi to Yahudi to hi ngata Antiokhia, hi tana' Siria pai' Kilikia. Wori' tabe!
23 Naatu fef i iti na’atube hikirum hitih hibai hin.
24 "Ria ki'epe ba hangkuja dua-ra ngkai kai' hi rehe'i tilou mpaka'ingu' -koi pai' mpolengo pepangala' -ni hante tudui' -ra. Jadi', bona ni'inca: bela-kaiwo kai' to mposuro-ra.
24 “Aki tur anowar orot afa aki ai kou’ayane hitit hina hai turamaim abisa hio i kwa anot hikwaris. Naatu nati orot i men kafai aki biyai’ine fair aitih nati tur hibai hinamih.
25 — ausente —
25 Isan imih aki aru’ay ao aibasit tur abarayah afa arubinih kwa isa abiyafarih. Iti orot i boro ata ofonah Barnabas Paul bairi hinan.
26 — ausente —
26 Iti orot rou’ab ata Regah Jesu Keriso wabin isan hai yawas etei hikwahir tebowabow.
27 Toe pai' mohawa' -makai hi rehe'i hante hanono lau, mpopelihi rodua doo-kai to kihubui tilou. To kihubui tilou, ompi' -ta Yudas pai' Silas. Hira' to rodua toera-damo mpai' to mpo'uli' -kokoi hante wiwi-ra moto napa to ki'uki' hi rala sura toi. Yudas pai' Silas toe, kihubui tilou hidohea hante Barnabas pai' Paulus to kipoka'ahi'. Barnabas pai' Paulus tohe'ira, tauna to mpotonu-mi katuwu' -ra hi Pue' -ta, Yesus Kristus, bona mpopalele hanga' -na.
27 Imih Judas Silas hairi kwa isa abiyafarih, i boro hinao kwanowar sawar ta’imon iti fefemaim akikirum na’atube.
28 "Ompi' -ompi', toi-mi kabotu' to kirata ntuku' konoa Inoha' Tomoroli', pai' to kipokono wo'o-kaiwo, kai' pangkeni-ni, bona neo' -koi rapakasusa' hante wori' nyala parenta. Uma-koi rapewuku mpotuku' Atura Musa. Toi-wadi to paraluu ki'uli' -kokoi:
28 Aki Anun Kakafiyin bairi aibasit men bit gagamin atit kwatab, ofafar iti bai’ufnunin isan aibasit abit sisibinamaim.
29 Kiperapi' bona neo' -koi mpokoni' pongkoni' to rapopepue' hi pinotau. Neo' ngkoni' raa', pai' neo' ngkoni' bau' to uma ralali ncala' raa' -na. Pai' neo' mogau' sala' hante toronaa ba hante tobine doo. Ane nipokalaa-damo katuwu' -ni ngkai hawe'ea toe, hono' -mi. Hudu rei-mi ulu lolita-kai."
29 Bay wagaburisah hisisibor men kwanaa, for rara auman men kwanaaf for sikah hibir himomorob men kwanaa, naatu in baisesebar kwanekwan i kwanahaiw. Sawar iti ao na’atube kwanasisinaf kwa a ef etei boro namutufor. Gewasinamaim aotuturi, kwanama.”
30 Ka'oti-ra mositabe, me'ongko' mpu'u-ramo to rasuro toera hante Paulus pai' Barnabas hilou hi ngata Antiokhia. Karata-ra hi Antiokhia toe, rarumpu-ramo hawe'ea topepangala' hi Pue' Yesus pai' ratonu-miraka sura to rakeni ngkai Yerusalem.
30 Orot hiyafarih tur hibai hin Antioch hitit, nati’imaim ekaleisia tutufin etei hi’af ayuwih rou’ay gagamin hibai naatu fef hitih.
31 Karabasa-na hi ntodea sura toe, goe' -ramo omea, apa' ihi' -na mpotanta'u nono-ra.
31 Fef hibai hibiyab ana maramaim dogor wanawanan yasisir awan karatan koufair tur hinonowar isan.
32 Oti toe, Yudas pai' Silas mololita moloe wo'o-ra-rawo, mporohoi nono ompi' hampepangalaa' -ra pai' mparesai' -ra bona tida-ra mepangala' hi Pue', apa' hira' roduaa nabi to mpoparata Lolita Pue' Ala.
32 Judas Silas hairi i God ana dinab oro’orot, imih i tur manih maiyow hima hidudur, baitumatumayah koufair hitih naatu tafah fair hiyai.
33 Ba hangkuja mengi-ramo tida hi Antiokhia, pai' oti toe rapope'ongko' -ramo nculii' hilou hi Yerusalem. Ra'uli' to Antiokhia toera, mpo'uli' -raka Silas pai' Yudas: "Pelompehi hi ohea. Parata-kaka-kaiwo tabe-kai hi suro Pue' Yesus to mpohubui-koi tumai." ((
33 Fur bai’ab na’atube hima’am ufunamaim himisir taih tuwah tufuwamaim hio tuturih naatu sabuw iyab hibiyafarih isah himatabir maiye hin.
34 Aga Silas-hana, na'uli': "Ko'ia-a ulu nculii' hilou hi Yerusalem. Hi rehe'i-a ulu hi Antiokhia."))
34 Baise Silas nati’imaim ana not bogaigiwas iban ma maiye.
35 Ane Paulus pai' Barnabas, mahae hala' -ra-rana hi Antiokhia, mpotudui' tauna pai' mpoparata Lolita Pue', hante wori' tau ntani' -na.
35 Naatu Paul Barnabas hairi Antioch imaim mar kafai hima, naatu baitumatumayah afa nati’imaim bairi sabuw afa hi’obaibiyih naatu Regah ana tur gewasin hibinan hiremor.
36 Ngkai ree, na'uli' Paulus hi Barnabas: "Nculii' -tamo hilou mpencuai' ompi' -ompi' hampepangalaa' -ta hi butu-butu ngata to tatara-mi wengi mpokeni Lolita Pue', bona tahilo kababeiwa-na pepangala' -ra."
36 Veya bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Paul ana not bogaigiwas Barnabas isan eo, “It boro tanamatabir maiye bar merar etei taituwat tema’ama’amaim tanarun tanatit taninanawanih, Regah ana tur nati’imaim tabibinan tana’itin sabuw basit tema’am.
37 Barnabas doko' ngkeni Yohanes Markus hi pomakoa' -ra toe,
37 Nati ana veya Barnabas i kok John Mark tab bairi hitan.
38 tapi' Paulus mpo'uli': "Neo', apa' napalahii-ta wengi hi tana' Pamfilia, ko'ia hudu bago-ta."
38 Baise Paul i men kok boro John Mark hitab bairi hitan, anayabin i men bairi hima hai bowabow hibow in yomanin hisawarimih, baise i Pamfilia imaim ihamiyih matabir maiye.
39 Ngkai ree, momehono' -ramo Paulus pai' Barnabas, alaa-na mogaa' -ramo. Barnabas mpo'ala' Markus napodohe, pai' -ra mpohawi' kapal hilou hi tana' Siprus.
39 Nati’imaim Barnabas Paul hairi higam tur fokarih hio, naatu hairi hikusib Barnabas Mark bai hairi wa hibai au Cyprus hin.
40 Paulus mpelihi Silas napo'ema', pai' -ra me'ongko' -rawo. Pai' ompi' -ompi' hampepangalaa' -ra hi ngata Antiokhia mpope'ongko' -ra hante mosampaya, bona Alata'ala mpewili' -ra hante kabula rala-na hi pomakoa' -ra.
40 Paul Silas rubin bai naatu tafaram bihamiy ana veya, baitumatumayah orot rou’ab hibuwih higegewasinih Regah ana manaw ana kabeber wanawanan hiyari’iyih takaifih isan.
41 Paulus pai' Silas mpodaoi' tana' Siria pai' Kilikia, mporohoi nono-ra topepangala' hi Pue' Yesus to hi ria.
41 Basit Paul misir Syria naatu Silisia wanawanahimaim run remor ekaleisia koufair itih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.