Neemias 13
Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs VC
1 Xu kündǝ Musaning kitabi jamaǝt aldida oⱪup berildi, kitabta: Ammoniylar bilǝn Moabiylar mǝnggü Hudaning jamaitigǝ kirmisun,
1 Naquele tempo, por ocasião de uma leitura pública do livro deMoisés, descobriu-se um texto no qual se dizia que o amonita e o moabita jamais deviam ingressar na assembléia de Deus,
2 Qünki ular Israillarni ozuⱪluⱪ wǝ su ǝkilip ⱪarxi almay, ǝksiqǝ ularni ⱪarƣaxⱪa Balaamni yalliwalƣan; ⱨalbuki, Hudayimiz u ⱪarƣaxlarni bǝht-bǝrikǝtkǝ aylanduruwǝtkǝn, dǝp yezilƣan sɵzlǝr qiⱪti.
2 porque não tinham vindo ao encontro dos filhos de Israel com pão e água, e haviam contratado Balaão para amaldiçoá-los - maldição que nosso Deus mudara em bênção.
3 Xundaⱪ boldiki, jamaǝt bu ⱪanun sɵzlirini anglap barliⱪ xalƣut kixilǝrni ilƣap qiⱪiriwǝtti.
3 Logo que se ouviu a leitura dessa lei, excluíram de Israel todos os elementos estrangeiros.
4 Bu ixtin awwal, Hudayimizning ɵyining hǝzinisini baxⱪuruxⱪa mǝs’ul kaⱨin Əliyaxib Tobiyaning tuƣⱪini bolup,
4 Antes disso, o sacerdote Eliasib, intendente dos depósitos da casa de nosso Deus, e parente de Tobias,
5 uningƣa kǝngri bir ɵyni tǝyyarlap bǝrgǝnidi. Xu ɵydǝ ilgiri axliⱪ ⱨǝdiyǝliri, mǝstiki, ⱪaqa-ⱪuqa, xuningdǝk Lawiylar, ƣǝzǝlkǝxlǝr wǝ dǝrwaziwǝnlǝrgǝ berixkǝ buyrulƣan axliⱪ ɵxrilǝr, yengi xarab wǝ yengi zǝytun meyi, xundaⱪla kaⱨinlarƣa atalƣan «kɵtürmǝ ⱪurbanliⱪ»lar saⱪlinatti.
5 colocara à disposição deste último uma grande sala, onde se depositavam até então as oferendas, o incenso, os utensílios, o dízimo do trigo, do vinho e do azeite, a taxa dos levitas, dos cantores e porteiros e as ofertas devidas aos sacerdotes.
6 Bu waⱪitlarda mǝn Yerusalemda ǝmǝs idim; qünki Babil padixaⱨi Artahxaxtaning ottuz ikkinqi yili mǝn padixaⱨning yeniƣa ⱪaytip kǝtkǝnidim; bir mǝzgildin keyin mǝn yǝnǝ padixaⱨtin ruhsǝt elip
6 Quando fazia tudo isso, eu não estava mais em Jerusalém; porque no trigésimo segundo ano do reinado de Artaxerxes, rei de Babilônia, fui ter com o rei.
7 Yerusalemƣa ⱪaytip barsam, Əliyaxibning Hudaning ɵyidiki ⱨoylilarda Tobiyaƣa ɵy ⱨazirlap bǝrgǝnlikidǝk rǝzil ixni uⱪtum.
7 Decorrido algum tempo, voltei a Jerusalém com a aquiescência do rei, e tive conhecimento do mal que havia cometido Eliasib em favor de Tobias, colocando-lhe à disposição uma sala nos átrios da casa de Deus.
8 Bu ix meni ⱪattiⱪ azablidi, mǝn Tobiyaning ɵyidiki barliⱪ ɵy jaⱨazlirini ⱪoymay talaƣa taxlatⱪuzuwǝttim.
8 Fiquei grandemente indignado. Mandei tirar para fora do quarto todo o mobiliário de Tobias,
9 Mǝn yǝnǝ ǝmr ⱪilip, u ɵylǝrni paklatⱪuzup, andin Hudaning ɵyidiki ⱪaqa-ⱪuqa, axliⱪ ⱨǝdiyǝliri bilǝn mǝstikni u yǝrgǝ ǝkirgüzüp ⱪoydum.
9 ordenei que purificassem a sala, e fiz recolocar os utensílios da casa de Deus, as oferendas e o incenso.
10 Mǝn yǝnǝ hǝⱪlǝrning Lawiylarning elixⱪa tegixlik ülüxlirini bǝrmigǝnlikini, ⱨǝtta wǝzipigǝ ⱪoyulƣan Lawiylar bilǝn ƣǝzǝlkǝxlǝrning ⱨǝrbirining ɵz yǝr-etizliⱪiƣa ⱪeqip kǝtkǝnlikini bayⱪidim;
10 Soube também que as dádivas devidas aos levitas não lhes tinham sido entregues, e que os levitas e os cantores encarregados do serviço tinham se retirado cada um para as suas terras.
11 xunga mǝn ǝmǝldarlar bilǝn soⱪuxup, ularni ǝyiblǝp: — Nemixⱪa Hudaning ɵyi xundaⱪ taxliwetildi?! — dǝp, Lawiylarni yiƣip ularni ilgiriki orniƣa yengiwaxtin turƣuzdum.
11 Censurei os magistrados e disse-lhes: Por que foi abandonada a casa de Deus? Depois reuni os levitas e cantores, e os recoloquei em seus postos.
12 Andin barliⱪ Yǝⱨudiyǝ hǝlⱪi axliⱪ ɵxrisini, yengi xarab wǝ yengi zǝytun meyini hǝzinǝ-ambarliriƣa elip kelip tapxurdi.
12 Então todo o Judá trouxe para os armazéns o dízimo do trigo, do vinho e do óleo.
13 Mǝn hǝzinǝ-ambarlarƣa mǝs’ul boluxⱪa hǝziniqi-ambarqilarni tǝyinlidim; ular kaⱨin Xǝlǝmiya, tǝwratxunas Zadok bilǝn Lawiylardin bolƣan Pidaya idi; ularning ⱪol astida Mattaniyaning nǝwrisi, Zakkurning oƣli Ⱨanan bar idi; qünki bularning ⱨǝmmisi sadiⱪ, ixǝnqlik dǝp ⱨesablinatti; ularning wǝzipisi ⱪerindaxliriƣa tegixlik ülüxlǝrni ülǝxtürüp berix idi.
13 Confiei a intendência dos armazéns ao sacerdote Selemias, ao escriba Sadoc, e a Fadaías, um dos levitas, com o seu auxiliar Hanã, filho de Zacur, filho de Matanias, porque tinham reputação de integridade. Foram encarregados de fazer a distribuição aos seus irmãos.
14 — «Aⱨ Hudayim, muxu ix yüzisidin meni yad ǝyligǝysǝn, Hudayimning ɵyi wǝ uningƣa ait hizmǝtlǝr üqün kɵrsǝtkǝn meⱨrimni ɵqürüwǝtmigǝysǝn!»
14 Recordai-vos de mim, ó meu Deus, que fiz tudo isso, e não apagueis de vossa memória os atos de piedade que fiz pela casa de meu Deus e por seu culto.
15 Xu künlǝrdimu mǝn Yǝⱨudiyǝdǝ bǝzilǝrning xabat künliridǝ xarab kɵlqǝklirini qǝylǝwatⱪinini, ɵnqilǝrni baƣlap, bularni wǝ xuningdǝk xarab, üzüm, ǝnjür wǝ ⱨǝrhil yüklǝrni exǝklǝrgǝ artip, toxup yürgǝnlikini kɵrdüm; ular bularni Yerusalemƣa xabat künidǝ elip kirdi; ularning muxu ax-tülüklǝrni setip yürgǝn küni mǝn ularni guwaⱨliⱪ berip agaⱨlandurup ⱪoydum.
15 Na mesma época, encontrei em Judá homens que pisavam uvas durante o sábado, carregavam molhos, e transportavam em jumentos vinho, uva, figos, e toda a espécie de fardos, levando-os para Jerusalém em dia de sábado. Admoestei-os então a respeito do dia em que vendiam os seus produtos.
16 Yǝnǝ Yǝⱨudiyǝdǝ turuwatⱪan bǝzi Turluⱪlar beliⱪ wǝ ⱨǝrhil mal-tawarlarni toxup kelip xabat küni Yǝⱨudiyǝliklǝrgǝ satidikǝn, yǝnǝ kelip bularni Yerusalemda satidikǝn!
16 Havia também alguns de Tiro, estabelecidos na cidade, que traziam peixes e toda espécie de mercadorias, que vendiam em dia de sábado aos judeus, em Jerusalém.
17 Xu sǝwǝbtin mǝn Yǝⱨudiyǝ ǝmirliri bilǝn soⱪuxup, ularni ǝyiblǝp: — Silǝrning xabat künini bulƣap, rǝzil ix ⱪilƣininglar nemisi?
17 Dirigi-me aos importantes de Judá: Procedeis muito mal, profanando o dia do sábado.
18 Ilgiri ata-bowanglar ohxax ixni ⱪilƣan ǝmǝsmu, xuning bilǝn Hudayimiz bizning beximizƣa wǝ bu xǝⱨǝrgǝ ⱨazirⱪi bu balayi’apǝtni yaƣdurƣan ǝmǝsmu? Əmdi silǝr xabat künini bulƣap, Israilning bexiƣa Hudaning ƣǝzipini tehimu yaƣduridiƣan boldunglar, dedim.
18 Vossos pais faziam o mesmo; e foi por isso que Deus fez cair todas essas desgraças sobre vós e sobre esta cidade. E vós ireis acender sua cólera contra Israel, profanando o sábado?
19 Xunga, xundaⱪ boldiki, xabat künidin ilgiri, gugum sayisi Yerusalem ⱪowuⱪliriƣa qüxkǝn waⱪtida, mǝn xǝⱨǝr ⱪowuⱪlirini etixni buyrudum wǝ xuningdǝk xabat küni ɵtüp kǝtküqǝ ⱪowuⱪlarni aqmasliⱪ toƣrisida buyruⱪ qüxürdum. Mǝn yǝnǝ ⱨeqⱪandaⱪ yükning toxulup ⱪowuⱪlardin kirgüzülmǝsliki üqün hizmǝtkarlirimning bǝzilirini xǝⱨǝr ⱪowuⱪliriƣa kɵzǝtqi ⱪilip turƣuzup ⱪoydum.
19 Em conseqüência, logo que as portas de Jerusalém foram cobertas pela sombra, antes do sábado, mandei que se fechassem as portas e só as abrissem depois do sábado. Ademais, coloquei nas portas alguns dos meus homens, a fim de impedir que qualquer mercadoria entrasse no dia do sábado.
20 Xundaⱪ bolsimu sodigǝrlǝr wǝ ⱨǝrhil mal-tawar satidiƣanlar bir-ikki ⱪetim Yerusalemning sirtida tünidi.
20 Então os negociantes e vendedores de toda espécie de produtos passaram uma ou duas vezes a noite fora de Jerusalém.
21 Mǝn ularni agaⱨlandurup: — Silǝr nemixⱪa sepilning aldida tünǝysilǝr? Yǝnǝ xundaⱪ ⱪilidiƣan bolsanglar, mǝn üstünglarƣa ⱪol salimǝn, dewidim, ular xuningdin baxlap xabat künidǝ kǝlmidi.
21 Interroguei-os: Por que passais a noite diante das muralhas? Se recomeçardes, mandar-vos-ei castigar. Cessaram então de vir durante o sábado.
22 Andin xabat künining muⱪǝddǝslikini saⱪlax üqün, mǝn Lawiylarƣa: — Ɵzünglarni paklanglar; andin kelip sepil dǝrwazilirini beⱪinglar, dedim.
22 E ordenei aos levitas que se purificassem e viessem guardar as portas para santificar o dia do sábado. Recordai-vos de mim, ó meu Deus, por causa disso, e tende piedade de mim segundo a vossa grande misericórdia.
23 Xu künlǝrdǝ mǝn yǝnǝ Axdod, Ammon wǝ Moab ⱪizlirini hotunluⱪⱪa alƣan bǝzi Yǝⱨudalarni bayⱪidim.
23 Naqueles dias, encontrei judeus que haviam desposado mulheres de Azot, de Amon e de Moab.
24 Ularning pǝrzǝntlirining yerimi Axdodqǝ sɵzlǝydikǝn (wǝ yaki yuⱪiriⱪi ǝllǝrning birining tilida sɵzlǝydiƣan) wǝ Yǝⱨudiy tilida xɵzliyǝlmǝydikǝn.
24 A metade de seus filhos falava a língua de Azot e não sabia mais o hebraico; o mesmo sucedia com a língua dos outros povos.
25 Mǝn ularni soⱪuxup ǝyiblidim, ularni ⱪarƣidim, bir nǝqqisini urup qaq-saⱪallirini yuldum, Hudaning nami bilǝn ⱪǝsǝm iqküzüp: — Silǝrning ⱪizliringlarni ularning oƣulliriƣa bǝrmǝysilǝr, oƣulliringlarƣimu, ɵzünglarƣimu ulardin ⱪiz almaysilǝr!
25 Admoestei-os e os amaldiçoei; bati em muitos, arranquei os cabelos de alguns, e ordenei-lhes, em nome de Deus, que não mais dessem suas filhas aos filhos de estrangeiros e não tomassem filhas estrangeiras para os seus filhos nem para si mesmos.
26 Israil padixaⱨi Sulayman muxundaⱪ ixlarda gunaⱨ sadir ⱪilƣan ǝmǝsmu? Nurƣun ǝllǝr arisida uningƣa ohxax ⱨeqⱪandaⱪ padixaⱨ yoⱪ idi; u ɵz Hudasi tǝripidin sɵyülgǝn, Huda uni pütkül Israil üstigǝ padixaⱨ ⱪilip tikligǝn bolsimu, lekin ⱨǝtta unimu yat ǝllik ayallar azdurup gunaⱨⱪa patⱪuzƣan.
26 Não foi esse, disse eu, o pecado de Salomão, rei de Israel? Não existia rei algum como ele entre a multidão das nações; era amado de seu Deus, e Deus o havia tornado rei de todo o Israel; entretanto, foram as mulheres estrangeiras que induziram tal homem a pecar.
27 Əmdi silǝrning gepinglarƣa kirip bundaⱪ qong rǝzillik ⱪilip, yat ǝllik ⱪizlarni elip Hudayimizƣa wapasizliⱪ ⱪilimizmu? — dedim.
27 E haveremos de ouvir que estais cometendo esse grande crime, e que sois assim infiéis ao nosso Deus, desposando mulheres estrangeiras?
28 Bax kaⱨin Əliyaxibning nǝwrisi, Yoyadaning oƣulliridin biri Ⱨoronluⱪ Sanballatning küy’oƣli idi; mǝn uni yenimdin ⱪoƣliwǝttim.
28 Ora, um dos filhos de Jojada, filho do sumo sacerdote Eliasib, tornara-se genro de Sanabalat, o horonita; expulsei-o para longe de mim.
29 — «I Hudayim, Sǝn ularni yadingda tutⱪaysǝn, qünki ular kaⱨinliⱪⱪa daƣ tǝgkügüqilǝr, kaⱨinliⱪ ⱨǝm Lawiylarƣa tǝwǝ ǝⱨdinimu bulƣiƣuqilardur!».
29 Recordai-vos, ó meu Deus, daqueles que profanaram assim o sacerdócio e os deveres sagrados dos sacerdotes e dos levitas!
30 Xuning bilǝn mǝn ularni yat ǝlliklǝrning bulƣaxliridin neri ⱪilip paklandurdum wǝ kaⱨinlar bilǝn Lawiylarning wǝzipilirinimu yengiwaxtin bǝlgilǝp, ⱨǝrkimni ɵzining ixiƣa igǝ ⱪildim.
30 Foi assim que purifiquei o povo de todo o elemento estrangeiro. Coloquei em vigor os regulamentos que sacerdotes e levitas deviam observar em seus respectivos mesteres,
31 Mǝn yǝnǝ ɵz waⱪtida otun-yaƣaq elip kelinixi wǝ dǝslǝpki ⱨosulni yǝtküzüp turuxⱪimu adǝm orunlaxturdum.
31 e restabeleci a oferenda da madeira nas épocas determinadas, bem como as primícias. Levai-o em conta, ó meu Deus, para o meu bem!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Neemias 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.