Marcos 15
Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs NTLH
1 Ətisi tang etixi bilǝnla, bax kaⱨinlar aⱪsaⱪallar, Tǝwrat ustazliri wǝ pütkül aliy kengǝxmidikilǝr bilǝn mǝsliⱨǝtlixip, Əysani baƣlap apirip, waliy Pilatusⱪa tapxurup bǝrdi.
1 Assim que amanheceu, os chefes dos sacerdotes se reuniram com os líderes dos judeus, e com os mestres da Lei, e com todo o Conselho Superior e fizeram os seus planos. Eles amarraram Jesus, e o levaram, e entregaram a Pilatos.
2 Pilatus uningdin:
2 Pilatos perguntou: — Você é o rei dos judeus?
3 Bax kaⱨinlar uning üstidin ⱪayta-ⱪaytidin ǝrz-xikayǝtlǝrni ⱪilixti.
3 E os chefes dos sacerdotes faziam muitas acusações contra ele.
4 Pilatus uningdin yǝnǝ:
4 Então Pilatos fez outra pergunta: — Você não vai responder? Veja quantas acusações estão fazendo contra você!
5 Biraⱪ Əysa yǝnila ⱨeq jawab bǝrmidi; Pilatus buningƣa intayin ⱨǝyran ⱪaldi.
5 Porém Jesus não disse mais nada, e Pilatos ficou muito admirado com isso.
6 Ⱨǝr ⱪetimliⱪ ɵtüp ketix ⱨeytida, halayiⱪ ⱪaysibir mǝⱨbusni tǝlǝp ⱪilsa, waliy uni ⱪoyup berǝtti.
6 Em toda Festa da Páscoa , o Governador costumava soltar um dos presos, a pedido do povo.
7 Əyni waⱪitta, zindanda Barabbas isimlik bir mǝⱨbus bar idi. U ɵzi bilǝn billǝ topilang kɵtürgǝn ⱨǝmdǝ topilangda ⱪatilliⱪ ⱪilƣan nǝqqǝylǝn bilǝn tǝng solanƣanidi.
7 Naquela ocasião um homem chamado Barrabás estava preso na cadeia junto com alguns homens que tinham matado algumas pessoas numa revolta.
8 Halayiⱪ quⱪan-sürǝn selip waliydin burun ⱨǝmixǝ ularƣa ⱪilƣinidǝk yǝnǝ xundaⱪ ⱪilixini tilǝxti.
8 A multidão veio e começou a pedir que, como era o costume, Pilatos soltasse um preso.
9 Pilatus ularƣa:
9 Então ele perguntou: — Vocês querem que eu solte para vocês o rei dos judeus?
10 (qünki u bax kaⱨinlarning ⱨǝsǝthorluⱪi tüpǝylidin uni tutup bǝrgǝnlikini bilǝtti).
10 Ele sabia muito bem que os chefes dos sacerdotes tinham inveja de Jesus e que era por isso que o haviam entregado a ele.
11 Lekin bax kaⱨinlar halayiⱪni: «Buning orniƣa, Barabbasni ⱪoyup bǝr» dǝp tǝlǝp ⱪilixⱪa küxkürtti.
11 Mas os chefes dos sacerdotes atiçaram o povo para que pedisse a Pilatos que, em vez de soltar Jesus, ele soltasse Barrabás.
12 Pilatus jawabǝn ulardin yǝnǝ:
12 Pilatos falou outra vez com o povo. Ele perguntou: — O que vocês querem que eu faça com este homem que vocês chamam de rei dos judeus?
13 — Ular yǝnǝ awazini kɵtürüp: — Uni krestligin! — dǝp warⱪirixatti.
13 E eles gritaram: — Crucifica!
14 Pilatus ularƣa: — Nemixⱪa? U nemǝ rǝzillik ɵtküzüptu? — dedi.
14 — Que crime ele cometeu? — perguntou Pilatos. Mas eles gritaram ainda mais alto: — Crucifica! Crucifica!
15 Xunga Pilatus, halayiⱪni razi ⱪilmaⱪqi bolup, Barabbasni ularƣa qiⱪirip bǝrdi. Əysani bolsa ⱪamqilatⱪandin keyin, krestlǝx üqün lǝxkǝrlirigǝ tapxurdi.
15 Então Pilatos, querendo agradar o povo, soltou Barrabás, como eles haviam pedido. Depois mandou chicotear Jesus e o entregou para ser crucificado.
16 Andin lǝxkǝrlǝr Əysani waliy ordisidiki sǝynaƣa elip kirip, pütün lǝxkǝrlǝr topini bu yǝrgǝ jǝm boluxⱪa qaⱪirdi.
16 Aí os soldados levaram Jesus para o pátio interno do Palácio do Governador e reuniram toda a tropa.
17 Ular uning uqisiƣa sɵsün rǝnglik ton kiydürüxti, andin ular tikǝnlik xahqilardin toⱪuƣan bir tajni bexiƣa kiygüzdi.
17 Depois vestiram em Jesus uma capa vermelha e puseram na cabeça dele uma coroa feita de ramos cheios de espinhos.
18 Andin uni mubarǝklǝp: «Yaxiƣayla, i Yǝⱨudiylarning padixaⱨi!» deyixti.
18 E começaram a saudá-lo, dizendo: — Viva o Rei dos Judeus!
19 Andin bexiƣa ⱪomux bilǝn ⱨǝdǝp urup, uningƣa ⱪarap tükürüxti wǝ uning aldida tiz püküp, sǝjdǝ ⱪilixti.
19 Batiam na cabeça dele com um bastão, cuspiam nele e se ajoelhavam, fingindo que o estavam adorando.
20 Ular uni xundaⱪ mazaⱪ ⱪilƣandin keyin, uningdin sɵsün tonni salduruwetip, uqisiƣa ɵz kiyimlirini kiydürdi; andin ular uni krestlǝx üqün elip qiⱪixti.
20 Depois de terem caçoado dele, tiraram a capa vermelha e o vestiram com as suas próprias roupas. Em seguida o levaram para fora a fim de o crucificarem.
21 Kurini xǝⱨiridin bolƣan, Simon isimlik bir kixi yezidin kelip, u yǝrdin ɵtüp ketiwatatti (bu kixi Iskǝndǝr bilǝn Rufusning atisi idi). Lǝxkǝrlǝr uni tutup kelip, Əysaning krestini uningƣa mǝjburiy kɵtürgüzdi.
21 No caminho, os soldados encontraram um homem chamado Simão, que vinha do campo para a cidade. Esse Simão, o pai de Alexandre e Rufo, era da cidade de Cirene. Os soldados obrigaram Simão a carregar a cruz de Jesus
22 Ular Əysani Golgota (tǝrjimisi, «bax sɵngǝk») degǝn yǝrgǝ elip kǝldi;
22 e levaram Jesus para um lugar chamado Gólgota. (Gólgota quer dizer “Lugar da Caveira”.)
23 andin ular uningƣa iqix üqün murmǝkki arilaxturulƣan aqqiⱪ xarab bǝrdi; lekin u uni ⱪobul ⱪilmidi.
23 Queriam dar a ele vinho misturado com um calmante chamado mirra , mas ele não bebeu.
24 Ular uni krestligǝndin keyin, kiyimlirini ɵzara bɵlüxüwelix üqün, ⱨǝrⱪaysisining ülüxini bekitixkǝ ⱨǝrbir kiyimning üstigǝ qǝk taxlidi.
24 Em seguida os soldados o crucificaram e repartiram as suas roupas entre si, tirando a sorte com dados, para ver qual seria a parte de cada um.
25 Uni krestligǝn waⱪit künning üqinqi saiti idi.
25 Eram nove horas da manhã quando crucificaram Jesus.
26 Uni ǝyibligǝn xikayǝtnamidǝ «Yǝⱨudiylarning padixaⱨi» dǝp pütülgǝnidi.
26 Puseram em cima da cruz uma tabuleta onde estava escrito como acusação contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Ular uning bilǝn tǝng ikki ⱪaraⱪqinimu krestlidi, biri ong tǝripidǝ, yǝnǝ biri sol tǝripidǝ idi.
27 Com Jesus, crucificaram também dois ladrões: um à sua direita e o outro à sua esquerda.
28 Xundaⱪ ⱪilip, muⱪǝddǝs yazmilardiki: «U jinayǝtqilǝrning ⱪatarida sanaldi» degǝn sɵz ǝmǝlgǝ axuruldi.
28 [Assim se cumpriu o que as Escrituras Sagradas dizem: “Ele foi tratado como se fosse um criminoso.”]
29 U yǝrdin ɵtkǝnlǝr baxlirini qayⱪixip, uni ⱨaⱪarǝtlǝp:
29 Os que passavam por ali caçoavam dele, balançavam a cabeça e o insultavam assim: — Ei, você que disse que era capaz de destruir o Templo e tornar a construí-lo em três dias!
30 ǝmdi ɵzüngni ⱪutⱪuzup kresttin qüxüp baⱪⱪina! — deyixti.
30 Pois desça da cruz e salve-se a si mesmo!
31 Bax kaⱨinlar bilǝn Tǝwrat ustazlirimu ɵzara xundaⱪ mǝshirǝ ⱪilip:
31 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei também caçoavam dele, dizendo: — Ele salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!
32 Israilning padixaⱨi bolƣan Mǝsiⱨ ǝmdi kresttin qüxüp baⱪsunqu, xuni kɵrsǝkla uningƣa etiⱪad ⱪilimiz! — deyixti. Uning bilǝn tǝng krestlǝngǝnlǝrmu uni xundaⱪ ⱨaⱪarǝtlǝxti.
32 Vamos ver o Messias , o Rei de Israel, descer agora da cruz e então creremos nele! E os ladrões que foram crucificados com Jesus também o insultavam.
33 Əmdi künning altinqi saiti kǝlgǝndǝ, pütkül zeminni ⱪarangƣuluⱪ ⱪaplidi wǝ toⱪⱪuzinqi saitigiqǝ dawam ⱪildi.
33 Ao meio-dia começou a escurecer, e toda a terra ficou três horas na escuridão.
34 Toⱪⱪuzinqi saǝttǝ Əysa yuⱪiri awaz bilǝn: «Eloi, Eloi, lama xawaⱪtani?», mǝnisi: — «Hudayim, Hudayim, meni nemixⱪa taxliwǝtting?» dǝp ⱪattiⱪ nida ⱪildi.
34 Às três horas da tarde Jesus gritou bem alto:
35 U yǝrdǝ turuwatⱪanlarning bǝziliri buni anglap:
35 Algumas pessoas que estavam ali ouviram isso e disseram: — Escutem! Ele está chamando Elias!
36 Ulardin birǝylǝn yügürüp berip, bir parqǝ bulutni aqqiⱪ xarabⱪa qilap, ⱪomuxning uqiƣa selip uningƣa iqküzüp:
36 Alguém correu e molhou uma esponja em vinho comum, pôs na ponta de um bastão, deu para Jesus beber e disse: — Esperem! Vamos ver se Elias vem tirá-lo da cruz!
37 Əysa ⱪattiⱪ warⱪiridi-dǝ, roⱨini ⱪoyuwǝtti.
37 Aí Jesus deu um grito forte e morreu.
38 Wǝ xu ǝsnada ibadǝthanining iqkiri pǝrdisi yuⱪiridin tɵwǝngǝ ikki parqigǝ bɵlüp yirtildi.
38 Então a cortina do Templo se rasgou em dois pedaços, de cima até embaixo.
39 Əmdi uning udulida turƣan yüzbexi uning ⱪandaⱪ nida ⱪilip roⱨini ⱪoyuwǝtkǝnlikini kɵrüp:
39 O oficial do exército romano que estava em frente da cruz, vendo Jesus morrer daquele modo, disse: — De fato, este homem era o Filho de Deus!
40 U yǝrdǝ yǝnǝ bu ixlarƣa yiraⱪtin ⱪarap turuwatⱪan birnǝqqǝ ayallarmu bar idi. Ularning arisida Magdalliⱪ Mǝryǝm, kiqik Yaⱪup bilǝn Yosǝning anisi Mǝryǝm wǝ Salomilar bar idi.
40 Algumas mulheres também estavam ali, olhando de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Salomé e Maria, que era mãe de José e de Tiago, o mais moço.
41 Ular ǝslidǝ Əysa Galiliyǝ ɵlkisidǝ turƣan waⱪitta uningƣa ǝgixip, uning hizmitidǝ bolƣanlar idi; bulardin baxⱪa uning bilǝn Yerusalemƣa birgǝ kǝlgǝn yǝnǝ nurƣun ayallarmu uning ǝⱨwaliƣa ⱪarap turatti.
41 Essas mulheres tinham acompanhado e ajudado Jesus quando ele estava na Galileia. Além dessas, estavam ali muitas outras mulheres que tinham ido com ele para Jerusalém.
42 Kǝqⱪurun kirip ⱪalƣanda («tǝyyarlax küni», yǝni xabat künining aldinⱪi küni bolƣaqⱪa),
42 — ausente —
43 aliy kengǝxmining tolimu mɵtiwǝr ǝzasi, Arimatiyaliⱪ Yüsüp bar idi. Umu Hudaning padixaⱨliⱪini kütatⱪan bolup, jür’ǝt ⱪilip waliy Pilatusning aldiƣa kirip, uningdin Əysaning jǝsitini berixni tǝlǝp ⱪildi.
43 — ausente —
44 Pilatus Əysaning alliⱪaqan ɵlgǝnlikigǝ ⱨǝyran boldi; u yüzbexini qaⱪirip, uningdin Əysaning ɵlginigǝ heli waⱪit boldimu, dǝp soridi.
44 Pilatos ficou admirado quando soube que Jesus já estava morto. Chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que Jesus tinha morrido.
45 Yüz bexidin ǝⱨwalni uⱪⱪandin keyin, Yüsüpkǝ jǝsǝtni bǝrdi.
45 Depois de receber a informação do oficial, Pilatos entregou a José o corpo de Jesus.
46 Yüsüp esil kanap rǝht setiwelip, jǝsǝtni kresttin qüxürüp kanap rǝhttǝ kepǝnlidi wǝ uni ⱪiyada oyulƣan bir ⱪǝbrigǝ ⱪoydi; andin ⱪǝbrining aƣziƣa bir taxni domilitip ⱪoydi.
46 José comprou um lençol de linho, tirou o corpo da cruz e o enrolou no lençol. Em seguida pôs o corpo num túmulo cavado na rocha e rolou uma grande pedra para fechar a entrada do túmulo.
47 Wǝ Magdalliⱪ Mǝryǝm bilǝn Yosǝning anisi Mǝryǝm uning ⱪoyulƣan yerini kɵraldi.
47 Maria Madalena e Maria, a mãe de José, estavam olhando e viram onde o corpo de Jesus foi colocado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.