Lucas 23

Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Andin kengǝxmidikilǝrning ⱨǝmmisi ornidin turuxup, uni waliy Pilatusning aldiƣa elip berixti.
1 Levantando-se toda a assembleia, levaram Jesus a Pilatos.
2 U yǝrdǝ ular uning üstidin xikayǝt ⱪilip:
2 E ali começaram a acusá-lo, dizendo: — Encontramos este homem pervertendo a nossa nação, impedindo que se pague imposto a César e afirmando ser ele o Cristo, o Rei.
3 Pilatus uningdin: — Sǝn Yǝⱨudiylarning padixaⱨimusǝn? — dǝp soridi.
3 Então Pilatos perguntou a Jesus: — Você é o rei dos judeus? Jesus respondeu:
4 Andin Pilatus bax kaⱨinlar bilǝn kɵpqilikkǝ:
4 Então Pilatos disse aos principais sacerdotes e às multidões: — Não vejo neste homem crime algum.
5 Lekin ular tehimu ⱪǝt’iy ⱨalda:
5 Mas eles insistiam cada vez mais, dizendo: — Ele agita o povo, ensinando por toda a Judeia. Começou na Galileia e agora chegou aqui.
6 Pilatus «Galiliyǝ» degǝn sɵzni anglap:
6 Quando Pilatos ouviu isso, perguntou se o homem era galileu.
7 wǝ uning Ⱨerod hanning idarǝ kilƣan ɵlkidin kǝlgǝnlikidin hǝwǝr tepip, uni Ⱨerodⱪa yollap bǝrdi (u künlǝrdǝ Ⱨerodmu Yerusalemda idi).
7 Ao saber que Jesus era da região governada por Herodes, e estando este em Jerusalém naqueles dias, Pilatos enviou Jesus a Herodes.
8 Ⱨerod Əysani kɵrgǝndǝ intayin huxal boldi. Qünki u uzundin beri uningƣa dair kɵp ixlarni anglap, uningdin bir mɵjizǝ kɵrüx ümididǝ bolup, uni kɵrüx pursitini izdǝwatatti.
8 Quando Herodes viu Jesus, ficou muito contente, pois havia muito queria vê-lo, por ter ouvido falar a respeito dele. Esperava também vê-lo fazer algum sinal.
9 U Əysadin kɵp soallarni soridi, lekin u Ⱨerodⱪa bir eƣizmu jawab bǝrmidi.
9 E de muitas maneiras o interrogava, mas Jesus não lhe respondia nada.
10 Bax kaⱨinlar wǝ Tǝwrat ustazliri yeⱪin turup uning üstidin ⱨǝ dǝp ǝrz-xikayǝt ⱪiliwatatti.
10 Os principais sacerdotes e os escribas ali presentes o acusavam com veemência.
11 Ⱨerod han wǝ uning lǝxkǝrliri uni harlap mǝshirǝ ⱪilixip, uningƣa xaⱨanǝ ton-kiyim kiydürüp, uni yǝnǝ Pilatusning aldiƣa ⱪayturup yollidi.
11 Mas Herodes, juntamente com os seus soldados, tratou Jesus com desprezo. E, para zombar de Jesus, mandou que o vestissem com um manto luxuoso, e o devolveu a Pilatos.
12 Mana xu kündin baxlap, Pilatus bilǝn Ⱨerod dost bolup ⱪaldi; qünki ilgiri ular arisida adawǝt bolƣanidi.
12 Naquele mesmo dia, Herodes e Pilatos se reconciliaram, pois antes eram inimigos.
13 Waliy Pilatus bax kaⱨinlarni, Yǝⱨudiy ⱨɵkümdarlarni wǝ halayiⱪni yiƣip,
13 Pilatos, então, reuniu os principais sacerdotes, as autoridades e o povo
14 ularƣa:
14 e lhes disse: — Vocês me apresentaram este homem como sendo um agitador do povo. Mas, tendo-o interrogado na presença de vocês, nada verifiquei contra ele dos crimes de que vocês o acusam.
15 Ⱨerodmu tapmidi; qünki mǝn silǝrni uning aldiƣa ǝwǝttim. Mana, uningda ɵlümgǝ layiⱪ ⱨeqⱪandaⱪ jinayǝt yoⱪ ikǝn.
15 Nem mesmo Herodes, pois o mandou de volta para cá. Assim, é claro que ele não fez nada que mereça a pena de morte.
16 Xunga mǝn uni jazalap, andin ⱪoyup berimǝn, — dedi
16 Portanto, após castigá-lo, ordenarei que seja solto.
17 (uning ⱨǝr ⱪetimliⱪ ɵtüp ketix ⱨeytida, Yǝⱨudiy mǝⱨbuslardin birini ularƣa ⱪoyup berix mǝjburiyiti bar idi).
17 [E ele era obrigado a soltar-lhes um detento por ocasião da festa.]
18 Lekin kɵpqilik tǝngla quⱪan selixip:
18 Toda a multidão, porém, gritava: — Fora com este! Solte-nos Barrabás!
19 (Barabbas bolsa xǝⱨǝrdǝ topilang kɵtürgǝnliki wǝ ⱪatilliⱪ ⱪilƣanliⱪi üqün zindanƣa taxlanƣan mǝⱨbus idi).
19 Barrabás estava preso por causa de uma revolta na cidade e também por homicídio.
20 Xuning bilǝn Pilatus Əysani ⱪoyup berixni halap, kɵpqilikkǝ yǝnǝ sɵz ⱪilƣili turdi.
20 Pilatos, querendo soltar Jesus, falou outra vez ao povo.
21 Lekin ular jawabǝn yǝnǝ quⱪan selixip:
21 Eles, porém, gritavam mais ainda: — Crucifique! Crucifique-o!
22 Pilatus üqinqi ⱪetim ularƣa:
22 Então, pela terceira vez, Pilatos lhes perguntou: — Que mal fez este? De fato, não achei nada contra ele para condená-lo à morte. Portanto, depois de o castigar, mandarei soltá-lo.
23 Biraⱪ ular yǝnila ⱨǝ dǝp quⱪan selixip: «U krestlǝnsun!» dǝp tǝlǝp ⱪilip qing turuwaldi. Ularning ⱨǝmdǝ bax kaⱨinlarning quⱪanliri ahir küqlük kǝldi.
23 Mas eles insistiam com grandes gritos, pedindo que fosse crucificado. E o clamor deles prevaleceu.
24 Pilatus ularning tǝlipi boyiqǝ ada ⱪilinsun dǝp ⱨɵküm qiⱪardi.
24 Então Pilatos decidiu atender-lhes o pedido.
25 Wǝ ularning tiliginini, yǝni topilang kɵtürüx wǝ ⱪatilliⱪ üqün zindanƣa taxlanƣanni ⱪoyup berip, Əysani ularning haⱨixiƣa tapxurup bǝrdi.
25 Soltou aquele que estava encarcerado por causa da revolta e do homicídio, a quem eles pediam; e, quanto a Jesus, entregou-o à vontade deles.
26 Wǝ ular uni elip ketiwatⱪanda, yolda Kurini xǝⱨirilik Simon isimlik bir kixi sǝⱨradin keliwatatti; ular uni tutuwelip, krestni uningƣa kɵtürgüzüp, Əysaning kǝynidin mangdurdi.
26 E, enquanto o conduziam, eles agarraram um cireneu, chamado Simão, que vinha do campo, e puseram-lhe a cruz sobre os ombros, para que a levasse após Jesus.
27 Əysaning kǝynidǝ zor bir top hǝlⱪ, xundaⱪla uningƣa eqinip yiƣa-zar kɵtürüxüwatⱪan ayallarmu ǝgixip keliwatatti.
27 Uma grande multidão de povo o seguia, e também mulheres que batiam no peito e o lamentavam.
28 Lekin Əysa kǝynigǝ burulup ularƣa:
28 Porém Jesus, voltando-se para elas, disse:
29 Qünki silǝrgǝ xundaⱪ eƣir künlǝr keliduki, kixilǝr: «Tuƣmaslar, bala kɵtürmigǝn ⱪorsaⱪlar wǝ emitmigǝn ǝmqǝklǝr bǝhtliktur!» — deyixidu.
29 Porque virão dias em que se dirá: “Bem-aventuradas as estéreis, que não geraram, nem amamentaram.”
30 Xu qaƣda kixilǝr taƣlarƣa: «Üstimizgǝ ɵrül!», dɵnglüklǝrgǝ: «üstimizni yap!» dǝp nida ⱪilixidu.
30 Nesses dias, dirão aos montes: “Caiam em cima de nós!” E às colinas: “Cubram-nos!”
31 Qünki adǝmlǝr yapyexil dǝrǝhkǝ xundaⱪ ixlarni ⱪilƣan yǝrdǝ, ⱪurup kǝtkǝn dǝrǝhkǝ nemǝ ixlar bolar?! — dedi.
31 Porque, se isto é feito com a madeira verde, o que será da madeira seca?
32 Ikki jinayǝtqimu ɵlümgǝ mǝⱨkum ⱪilinƣili uning bilǝn tǝng elip kelingǝnidi.
32 E também eram levados outros dois, que eram malfeitores, para serem executados com Jesus.
33 Wǝ ular «bax sɵngǝk» dǝp atalƣan jayƣa kǝlgǝndǝ, u yǝrdǝ uni wǝ yǝnǝ ikki jinayǝtqini, birini uning ong yenida wǝ yǝnǝ birini sol yenida krestkǝ tartti.
33 Quando chegaram ao lugar chamado Calvário, ali o crucificaram, bem como aos malfeitores, um à sua direita, outro à sua esquerda.
34 Əysa:
34 Mas Jesus dizia: Então, para repartir as roupas dele, lançaram sortes.
35 Halayiⱪ ⱪarap turatti, Yǝⱨudiy ⱨɵkümdarlarmu yenida turup uningƣa dimiƣini ⱪeⱪip mǝshirǝ ⱪilip: Baxⱪilarni ⱪutⱪuzuptikǝn! Əgǝr u rasttin Hudaning Mǝsiⱨi, Uning talliwalƣini bolsa, ɵzini ⱪutⱪuzup baⱪsun! — deyixti.
35 O povo estava ali e observava tudo. Também as autoridades zombavam e diziam: — Salvou os outros. Que salve a si mesmo, se é, de fato, o Cristo de Deus, o escolhido.
36 Lǝxkǝrlǝrmu uni mǝshirǝ ⱪilixip, yeniƣa berip uningƣa sirkǝ tǝnglǝp:
36 Igualmente os soldados zombavam dele e, aproximando-se, trouxeram-lhe vinagre, dizendo:
37 — Əgǝr sǝn Yǝⱨudiylarning Padixaⱨi bolsang, ɵzüngni ⱪutⱪuzup baⱪ! — deyixti.
37 — Se você é o rei dos judeus, salve a si mesmo.
38 Uning üstidiki tahtayƣa grekqǝ, latinqǝ wǝ ibraniyqǝ ⱨǝrplǝr bilǝn: «Bu kixi Yǝⱨudiylarning Padixaⱨidur» dǝp yezip ⱪoyulƣanidi.
38 Acima de Jesus estava a seguinte inscrição: “ Este é o Rei dos Judeus ”.
39 Uning bilǝn billǝ krestkǝ tartilƣan ikki jinayǝtqining biri uni ⱨaⱪarǝtlǝp:
39 Um dos malfeitores crucificados blasfemava contra Jesus, dizendo: — Você não é o Cristo? Salve a si mesmo e a nós também.
40 Biraⱪ yǝnǝ biri uning gepigǝ tǝnbiⱨ berip: Sǝn ɵzüng ohxax ⱨɵkümning tegidǝ turup Hudadin ⱪorⱪmamsǝn?
40 Porém o outro malfeitor o repreendeu, dizendo: — Você nem ao menos teme a Deus, estando sob igual sentença?
41 Bizning jazaliniximiz ⱨǝⱪliⱪ, qünki ɵz ⱪilmixlirimizning tegixlik jazasini tarttuⱪ; lekin bu kixi ⱨeqⱪandaⱪ natoƣra ix ⱪilmiƣanƣu! — dǝp jawab bǝrdi.
41 A nossa punição é justa, porque estamos recebendo o castigo que os nossos atos merecem; mas este não fez mal nenhum.
42 Andin, u Əysaƣa:
42 E acrescentou: — Jesus, lembre-se de mim quando você vier no seu Reino.
43 Əysa uningƣa: — Bǝrⱨǝⱪ, mǝn sanga eytayki, bügün sǝn mǝn bilǝn billǝ jǝnnǝttǝ bolisǝn, — dedi.
43 Jesus lhe respondeu:
44 Ⱨazir altinqi saǝt bolup, pütün zeminni toⱪⱪuzinqi saǝtkiqǝ ⱪarangƣuluⱪ basti.
44 Já era quase meio-dia, e, escurecendo-se o sol, houve trevas sobre toda a terra até as três horas da tarde.
45 Ⱪuyax nurini bǝrmidi wǝ ibadǝthanining pǝrdisi tosattin otturisidin yirtilip ikki parqǝ bolup kǝtti.
45 E o véu do santuário se rasgou pelo meio.
46 Əysa ⱪattiⱪ awaz bilǝn nida ⱪilƣandin keyin: — I Ata! Roⱨimni ⱪolungƣa tapxurdum, — dedi-dǝ, tiniⱪi tohtap, jan üzdi.
46 Então Jesus clamou em alta voz: E, dito isto, expirou.
47 U yǝrdǝ turƣan yüzbexi yüz bǝrgǝn ixlarni kɵrüp: — Bu adǝm ⱨǝⱪiⱪǝtǝn durus adǝm ikǝn! — dǝp Hudani uluƣlidi.
47 O centurião, vendo o que tinha acontecido, deu glória a Deus, dizendo: — Verdadeiramente este homem era justo.
48 Wǝ bu mǝnzirini kɵrüxkǝ yiƣilƣan barliⱪ hǝlⱪ yüz bǝrgǝn ixlarni kɵrüp kɵkrǝklirigǝ urup ɵylirigǝ ⱪaytixti.
48 E todas as multidões reunidas para aquele espetáculo, vendo o que havia acontecido, retiraram-se, batendo no peito.
49 Wǝ uni tonuydiƣan barliⱪ kixilǝr wǝ Galiliyǝdin uningƣa ǝgixip kǝlgǝn ayallar yiraⱪta turup, bu wǝⱪǝlǝrgǝ ⱪarap turdi.
49 Entretanto, todos os conhecidos de Jesus e as mulheres que o tinham seguido desde a Galileia ficaram de longe, contemplando estas coisas.
50 — ausente —
50 E eis que havia um homem, chamado José, membro do Sinédrio, homem bom e justo,
51 — ausente —
51 que não tinha concordado com o plano e a ação dos outros; era natural de Arimateia, cidade dos judeus, e esperava o Reino de Deus.
52 U ɵzi Pilatusning aldiƣa berip Əysaning jǝsitini berixni tǝlǝp ⱪildi;
52 Ele foi até Pilatos e lhe pediu o corpo de Jesus.
53 Wǝ uni kresttin qüxürüp kanap bilǝn kepǝnlǝp, ⱪoram taxtin oyup yasalƣan, ⱨeqkim ⱪoyulmiƣan bir ⱪǝbrigǝ dǝpnǝ ⱪildi.
53 E, tirando-o da cruz, envolveu-o num lençol de linho e o depositou num túmulo aberto numa rocha, onde ninguém havia sido sepultado ainda.
54 Bu «tǝyyarliⱪ küni» bolup, xabat küni yeⱪinlixip ⱪalƣanidi. ◼ 23:54 \+bd «Bu «tǝyyarliⱪ küni» bolup, xabat küni yeⱪinlixip ⱪalƣanidi»\+bd* — «tǝyyarliⱪ küni» xabat küni (dǝm elix küni, xǝnbǝ küni)ning ⱨarpa künidur. Dǝm elix künidǝ kixilǝrning «ix ⱪilmasliⱪ»i üqün ⱨarpa künidǝ tamaⱪ etilixi wǝ baxⱪa kerǝklik hizmǝtlǝrni aldin’ala ⱪiliwelixi kerǝk idi — xunga aldinⱪi küni «tǝyyarliⱪ küni» dǝp atilatti.
54 Era o dia da preparação, e o sábado estava para começar.
55 Wǝ uning bilǝn Galiliyǝdin kǝlgǝn ayallar Yüsüpkǝ ǝgixip, ⱪǝbrini wǝ uning jǝsǝtining ⱪandaⱪ ⱪoyulƣinini kɵrdi.
55 As mulheres que tinham vindo com Jesus desde a Galileia seguiram José e viram o túmulo e como o corpo foi colocado ali.
56 Andin yenip berip ǝtirlǝr wǝ hux puraⱪliⱪ buyumlarni tǝyyar ⱪildi wǝ Tǝwrattiki ǝmr boyiqǝ xabat küni aram elixti.
56 Então se retiraram para preparar óleos aromáticos e perfumes. E, no sábado, descansaram, segundo o mandamento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.