João 20
Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs ARA
1 Ⱨǝptining birinqi küni tang sǝⱨǝr, Magdalliⱪ Mǝryǝm ⱪǝbrigǝ bardi wǝ ⱪǝbrining aƣzidiki taxning eliwetilgǝnlikini kɵrdi.
1 No primeiro dia da semana, Maria Madalena foi ao sepulcro de madrugada, sendo ainda escuro, e viu que a pedra estava revolvida.
2 Xunga u yügürginiqǝ kelip Simon Petrus wǝ Əysa sɵygǝn ⱨeliⱪi muhlisning yeniƣa kelip, ularƣa:
2 Então, correu e foi ter com Simão Pedro e com o outro discípulo, a quem Jesus amava, e disse-lhes: Tiraram do sepulcro o Senhor, e não sabemos onde o puseram.
3 Petrus bilǝn ⱨeliⱪi muhlis taxⱪiriƣa qiⱪip, ⱪǝbrigǝ ⱪarap yol aldi.
3 Saiu, pois, Pedro e o outro discípulo e foram ao sepulcro.
4 Ikkiylǝn tǝng yügürüp mangdi, lekin ⱨeliⱪi muhlis Petrustin tez yügürüp, ⱪǝbrigǝ birinqi bolup yetip bardi.
4 Ambos corriam juntos, mas o outro discípulo correu mais depressa do que Pedro e chegou primeiro ao sepulcro;
5 U engixip iqigǝ ⱪarap, kanap kepǝnlǝrning u yǝrdǝ yeyiⱪliⱪ turƣanliⱪini kɵrdi, lekin iqkirigǝ kirmidi.
5 e, abaixando-se, viu os lençóis de linho; todavia, não entrou.
6 Uningƣa ǝgixip kǝlgǝn Simon Petrus yetip kelip, ⱪǝbrigǝ kirdi wǝ u yǝrdǝ yeyiⱪliⱪ turƣan kanap kepǝnlǝrni,
6 Então, Simão Pedro, seguindo-o, chegou e entrou no sepulcro. Ele também viu os lençóis,
7 xundaⱪla Əysaning bexiƣa oralƣan yaƣliⱪnimu kɵrdi. Yaƣliⱪ kepǝnlǝr bilǝn bir yǝrdǝ ǝmǝs, bǝlki ayrim yǝrdǝ yɵgǝklik turatti.
7 e o lenço que estivera sobre a cabeça de Jesus, e que não estava com os lençóis, mas deixado num lugar à parte.
8 Andin ⱪǝbrigǝ awwal kǝlgǝn ⱨeliⱪi muhlismu ⱪǝbrigǝ kirip, ǝⱨwalni kɵrüp ixǝndi
8 Então, entrou também o outro discípulo, que chegara primeiro ao sepulcro, e viu, e creu.
9 (qünki ular uning ɵlümdin ⱪayta tirilixining muⱪǝrrǝrliki ⱨǝⱪⱪidǝ muⱪǝddǝs yazmilardiki bexarǝtni tehiqǝ qüxǝnmǝytti).
9 Pois ainda não tinham compreendido a Escritura, que era necessário ressuscitar ele dentre os mortos.
10 Xuning bilǝn ikkiylǝn ɵz turalƣuliriƣa ⱪaytixti.
10 E voltaram os discípulos outra vez para casa.
11 Əmma Mǝryǝm bolsa ⱪǝbrining sirtida turup yiƣlawatatti. U yiƣlap turup ⱪǝbrining iqigǝ engixip ⱪariwidi,
11 Maria, entretanto, permanecia junto à entrada do túmulo, chorando. Enquanto chorava, abaixou-se, e olhou para dentro do túmulo,
12 mana aⱪ kiyim kiygǝn ikki pǝrixtǝ turatti; ularning biri Əysaning jǝsiti ⱪoyulƣan yǝrning bax tǝripidǝ, yǝnǝ biri ayaƣ tǝripidǝ olturatti.
12 e viu dois anjos vestidos de branco, sentados onde o corpo de Jesus fora posto, um à cabeceira e outro aos pés.
13 Ular Mǝryǝmdin:
13 Então, eles lhe perguntaram: Mulher, por que choras? Ela lhes respondeu: Porque levaram o meu Senhor, e não sei onde o puseram.
14 U xu sɵzlǝrni ⱪilipla, kǝynigǝ buruluwidi, Əysaning xu yǝrdǝ turƣanliⱪini kɵrdi. Lekin u uning Əysa ikǝnlikini bilmidi.
14 Tendo dito isto, voltou-se para trás e viu Jesus em pé, mas não reconheceu que era Jesus.
15 Əysa uningdin — Hanim, nemixⱪa yiƣlaysǝn, kimni izdǝysǝn? — dǝp soridi.
15 Perguntou-lhe Jesus: Mulher, por que choras? A quem procuras? Ela, supondo ser ele o jardineiro, respondeu: Senhor, se tu o tiraste, dize-me onde o puseste, e eu o levarei.
16 Mǝryǝm! — dedi Əysa uningƣa.
16 Disse-lhe Jesus: Maria! Ela, voltando-se, lhe disse, em hebraico: Raboni (que quer dizer Mestre)!
17 Əysa uningƣa: — Manga esilmiƣin! Qünki mǝn tehi atamning yeniƣa qiⱪmidim. Berip ⱪerindaxlirimƣa: Meni «Silǝrningmu Atanglarning, yǝni mening Atamning, silǝrning Hudayinglarning, yǝni mening Hudayimning yeniƣa qiⱪimǝn!» dǝydu, — dǝp yǝtküzgin, dedi.
17 Recomendou-lhe Jesus: Não me detenhas; porque ainda não subi para meu Pai, mas vai ter com os meus irmãos e dize-lhes: Subo para meu Pai e vosso Pai, para meu Deus e vosso Deus.
18 Xuning bilǝn Magdalliⱪ Mǝryǝm muhlislarning yeniƣa berip, ularƣa: «Rǝbni kɵrdüm!» dedi wǝ xundaⱪla Əysa ɵzigǝ eytⱪan u sɵzlǝrni ularƣa yǝtküzdi.
18 Então, saiu Maria Madalena anunciando aos discípulos: Vi o Senhor! E contava que ele lhe dissera estas coisas.
19 Xu küni kǝqtǝ, yǝni ⱨǝptining birinqi küni kǝqtǝ, Yǝⱨudiylardin ⱪorⱪⱪanliⱪi üqün muhlislar yiƣilƣan ɵydǝ ixiklirini ⱨim taⱪiwalƣanidi; xu waⱪitta, Əysa kelip ularning otturisida kɵrünüp, ɵrǝ turƣan ⱨalda ularƣa:
19 Ao cair da tarde daquele dia, o primeiro da semana, trancadas as portas da casa onde estavam os discípulos com medo dos judeus, veio Jesus, pôs-se no meio e disse-lhes: Paz seja convosco!
20 Buni dǝp, ⱪollirini wǝ biⱪinini ularƣa kɵrsǝtti. Xuning bilǝn muhlislar Rǝbni kɵrginidin xadlandi.
20 E, dizendo isto, lhes mostrou as mãos e o lado. Alegraram-se, portanto, os discípulos ao verem o Senhor.
21 Xunga Əysa ularƣa yǝnǝ:
21 Disse-lhes, pois, Jesus outra vez: Paz seja convosco! Assim como o Pai me enviou, eu também vos envio.
22 Bu sɵzni eytⱪandin keyin, u ularning üstigǝ bir püwlǝp:
22 E, havendo dito isto, soprou sobre eles e disse-lhes: Recebei o Espírito Santo.
23 Kimning gunaⱨlirini kǝqürsǝnglar, uning gunaⱨi kǝqürüm ⱪilinidu; kimning gunaⱨlirini tutuwalsanglar, xuning gunaⱨi tutuwelinidu! — dedi.
23 Se de alguns perdoardes os pecados, são-lhes perdoados; se lhos retiverdes, são retidos.
24 Əmma on ikkiylǝnning biri, yǝni «ⱪoxkezǝk» dǝp atalƣan Tomas Əysa kǝlgǝndǝ ularning yenida ǝmǝs idi.
24 Ora, Tomé, um dos doze, chamado Dídimo, não estava com eles quando veio Jesus.
25 Xunga baxⱪa muhlislar uningƣa:
25 Disseram-lhe, então, os outros discípulos: Vimos o Senhor. Mas ele respondeu: Se eu não vir nas suas mãos o sinal dos cravos, e ali não puser o dedo, e não puser a mão no seu lado, de modo algum acreditarei.
26 Sǝkkiz kündin keyin, muhlislar yǝnǝ xu ɵy iqidǝ jǝm bolƣanda, Tomasmu ular bilǝn billǝ idi. Ixiklǝr taⱪaⱪliⱪ tursimu, Əysa kelip ularning arisida turup:
26 Passados oito dias, estavam outra vez ali reunidos os seus discípulos, e Tomé, com eles. Estando as portas trancadas, veio Jesus, pôs-se no meio e disse-lhes: Paz seja convosco!
27 Andin u Tomasⱪa:
27 E logo disse a Tomé: Põe aqui o dedo e vê as minhas mãos; chega também a mão e põe-na no meu lado; não sejas incrédulo, mas crente.
28 Tomas uningƣa: — Mening Rǝbbim ⱨǝm mening Hudayimsǝn! — dǝp jawab bǝrdi.
28 Respondeu-lhe Tomé: Senhor meu e Deus meu!
29 Əysa uningƣa:
29 Disse-lhe Jesus: Porque me viste, creste? Bem-aventurados os que não viram e creram.
30 Əysa muhlislirining aldida bu kitabta hatirilǝnmigǝn baxⱪa nurƣun mɵjizilik alamǝtlǝrnimu kɵrsǝtti.
30 Na verdade, fez Jesus diante dos discípulos muitos outros sinais que não estão escritos neste livro.
31 Lekin muxular silǝrni Əysaning Mǝsiⱨ, xundaⱪla Hudaning Oƣli ikǝnlikigǝ ixǝnsun ⱨǝm bu arⱪiliⱪ uningƣa etiⱪad ⱪilip, uning nami arⱪiliⱪ ⱨayatliⱪⱪa erixsun, dǝp yezildi.
31 Estes, porém, foram registrados para que creiais que Jesus é o Cristo, o Filho de Deus, e para que, crendo, tenhais vida em seu nome.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.