Gênesis 50
Muⱪeddes Kalam (yǝngi yeziⱪ) (UIGPIN) vs NVT
1 Yüsüp atisining yüzigǝ ɵzini etip, uning üstidǝ yiƣlap, uni sɵydi.
1 José atirou-se sobre seu pai, chorou sobre ele e o beijou.
2 Andin Yüsüp ɵz hizmitidǝ bolƣan tewiplarƣa atisini mumiya ⱪilixni buyrudi; xuning bilǝn tewiplar Israilni mumiya ⱪildi.
2 Em seguida, deu ordens aos médicos que o serviam para que embalsamassem o corpo de seu pai, e Jacó foi embalsamado.
3 Buni ⱪilixⱪa ⱪiriⱪ kün kǝtti, qünki mumiya ⱪilixⱪa xunqilik kün ketǝtti. Misirliⱪlar uningƣa yǝtmix kün matǝm tutti.
3 O processo de embalsamamento levou os quarenta dias habituais. E os egípcios lamentaram sua morte durante setenta dias.
4 — ausente —
4 Quando terminou o período de luto, José procurou os conselheiros do faraó e lhes disse: “Por gentileza, peço que falem com o faraó em meu favor.
5 — ausente —
5 Digam-lhe que meu pai me fez prestar um juramento. Disse: ‘Morrerei em breve. Leve meu corpo de volta para a terra de Canaã e coloque-me na sepultura que preparei para mim’. Portanto, peço que me deixe ir sepultar meu pai; depois, voltarei sem demora”.
6 Pirǝwn jawabǝn: — Sǝn berip ɵzünggǝ atang ⱪǝsǝm ⱪildurƣandǝk uni dǝpnǝ ⱪilƣin, dedi.
6 O faraó atendeu ao pedido de José e disse: “Vá e sepulte seu pai, como ele o fez prometer”.
7 Xuning bilǝn Yüsüp atisini dǝpnǝ ⱪilƣili mangdi. Pirǝwnning barliⱪ hizmǝtkarliri, ordining aⱪsaⱪalliri ⱨǝm Misir zeminidiki aⱪsaⱪallar uning bilǝn ⱨǝmraⱨ bolup mangdi.
7 Então José partiu para sepultar seu pai. Foi acompanhado de todos os oficiais do faraó, todos os membros mais importantes da casa do faraó e todos os oficiais de alto escalão do Egito.
8 Yüsüpning ɵyidiki ⱨǝmmisi, ⱪerindaxliri wǝ atisining ɵyidikilǝrmu billǝ bardi; ular pǝⱪǝt kiqik baliliri, ⱪoy-kala padilirini Goxǝn yurtida ⱪoyup kǝtti.
8 José também levou consigo toda a sua família, seus irmãos e a família deles. As crianças pequenas, os rebanhos e o gado, porém, deixaram na terra de Gósen.
9 Uning bilǝn yǝnǝ jǝng ⱨarwiliri wǝ atliⱪlarmu billǝ bardi; xuning bilǝn ular naⱨayiti qong bir ⱪoxun boldi.
9 Muitas carruagens e seus condutores acompanharam José, formando um grande cortejo.
10 Ular Iordan dǝryasining u tǝripidiki «Atadning hamini»ƣa yetip kǝlgǝndǝ, xu yǝrdǝ ⱪattiⱪ wǝ ⱨǝsrǝtlik yiƣa-zar ⱪilip matǝm tutup yiƣlaxti. Yüsüp atisi üqün yǝttǝ kün matǝm tutti.
10 Quando chegaram à eira de Atade, perto do rio Jordão, realizaram uma grande cerimônia fúnebre, com um período de sete dias de luto pelo pai de José.
11 Xu yurtta olturuxluⱪ Ⱪanaaniylar Atadning haminida bolƣan bu matǝmni kɵrüp: — Bu misirliⱪlarning intayin ⱪattiⱪ tutⱪan ⱨazisi boldi, deyixti. Bu sǝwǝbtin u jayning nami «Abǝl-Mizraim» dǝp ataldi; u Iordan dǝryasining u tǝripididur.
11 Os cananeus que moravam na região os viram chorar na eira de Atade e mudaram o nome do lugar (que fica próximo ao Jordão) para Abel-Mizraim, pois disseram: “Este é um lugar de lamento profundo para esses egípcios”.
12 Yaⱪupning oƣulliri uning ɵzlirigǝ tapiliƣinidǝk ⱪildi;
12 Assim, os filhos de Jacó fizeram o que ele lhes havia ordenado.
13 uning oƣulliri uni Ⱪanaan zeminiƣa elip berip, Mamrǝning udulida, Makpelaⱨning etizliⱪining iqidiki ƣarda dǝpnǝ ⱪildi. Xu ƣarni Ibraⱨim ⱪǝbristanliⱪ ⱪilay dǝp Makpelaⱨning etizliⱪi bilǝn ⱪoxup Ⱨittiy Əfrondin setiwalƣanidi.
13 Levaram seu corpo para a terra de Canaã e o sepultaram na caverna no campo de Macpela, perto de Manre. Essa é a caverna que Abraão havia comprado de Efrom, o hitita, como sepultura permanente.
14 Yüsüp atisini dǝpnǝ ⱪilƣandin keyin, ɵzi, ⱪerindaxliri, xundaⱪla atisini dǝpnǝ ⱪilixⱪa uningƣa ⱨǝmraⱨ bolup qiⱪⱪan ⱨǝmmǝ hǝlⱪlǝr Misirƣa yenip kǝldi.
14 Depois de sepultar Jacó, José voltou para o Egito com seus irmãos e com todos que o haviam acompanhado.
15 Lekin Yüsüpning ⱪerindaxliri atisining ɵlüp kǝtkinini kɵrgǝndǝ: — Əmdi Yüsüp bizgǝ düxmǝn bolup bizning uningƣa ⱪilƣan barliⱪ yamanliⱪimizni üstimizgǝ yandurarmikin, deyixti.
15 Uma vez que seu pai estava morto, porém, os irmãos de José ficaram temerosos e disseram: “Agora José mostrará sua ira e se vingará de todo o mal que lhe fizemos”.
16 Ular Yüsüpning ⱪexiƣa adǝm ǝwǝtip: — Atiliri ɵlüxtin ilgiri bizgǝ wǝsiyǝt ⱪilip tapilap: —
16 Por isso, enviaram a seguinte mensagem a José: “Antes de morrer, nosso pai mandou
17 «Silǝr Yüsüpkǝ: — Akiliring sanga rǝzillik ⱪilƣanidi; ǝmdi ularning asiyliⱪi ⱨǝm gunaⱨini kǝqürgin! — dǝnglar» — degǝnidi. Ⱨazir silidin ɵtünümizki, atilirining Hudasining bǝndilirining asiyliⱪini kǝqürgǝyla! — dedi. Yüsüp bu gǝplǝrni anglap yiƣlidi.
17 que lhe disséssemos: ‘Por favor, perdoe seus irmãos pelo grande mal que eles lhe fizeram, pelo pecado que cometeram ao tratá-lo com tanta crueldade’. Por isso, nós, servos do Deus de seu pai, suplicamos que você perdoe nosso pecado”. Quando José recebeu a mensagem, começou a chorar.
18 Andin akiliri kelip uning aldida ɵzlirini yǝrgǝ etip: — Mana, biz silining ⱪulliridurmiz! — dedi.
18 Depois, seus irmãos chegaram e se curvaram com o rosto no chão diante de José. “Somos seus escravos!”, disseram eles.
19 Lekin Yüsüp ularƣa jawabǝn: — Ⱪorⱪmanglar! Mǝn Hudaning ornida turuwatamdim?
19 José, porém, respondeu: “Não tenham medo de mim. Por acaso sou Deus para castigá-los?
20 Silǝr dǝrwǝⱪǝ manga xu ixni yaman niyǝt bilǝn ⱪildinglar; lekin Huda bügünki kündikidǝk nurƣunliƣan hǝlⱪning jenini tirik saⱪlap ⱪelix üqün xu ixni yahxiliⱪⱪa bekitkǝnidi.
20 Vocês pretendiam me fazer o mal, mas Deus planejou tudo para o bem. Colocou-me neste cargo para que eu pudesse salvar a vida de muitos.
21 Xunga ǝmdi ⱪorⱪmanglar; mǝn ⱨǝm silǝrni ⱨǝm bala-qaⱪiliringlarni baⱪimǝn, — dedi wǝ ularning kɵnglini hatirjǝm ⱪilip meⱨirlik gǝp ⱪildi.
21 Não tenham medo. Continuarei a cuidar de vocês e de seus filhos”. Desse modo, ele os tranquilizou ao tratá-los com bondade.
22 Yüsüp atisining jǝmǝti bilǝn billǝ Misirda turup ⱪaldi. Yüsüp bir yüz on yil ɵmür kɵrdi.
22 José, seus irmãos e suas famílias continuaram a viver no Egito. José viveu 110 anos.
23 Bu tǝriⱪidǝ Yüsüp Əfraimning üqinqi ǝwladini kɵrdi; Manassǝⱨning oƣli Makirning balilirimu uning tizliri üstidǝ tuƣuldi.
23 Chegou a ver três gerações de descendentes de seu filho Efraim e o nascimento dos filhos de Maquir, filho de Manassés, os quais ele tomou para si como se fossem seus.
24 Yüsüp ⱪerindaxliriƣa: — Mǝn ɵlüp ketimǝn; lekin Huda qoⱪum silǝrni yoⱪlap silǝrni bu zemindin qiⱪirip, Ibraⱨim, Isⱨaⱪ wǝ Yaⱪupⱪa berixkǝ ⱪǝsǝm ⱪilip wǝdǝ ⱪilƣan zeminƣa yǝtküzidu, — dedi.
24 José disse a seus irmãos: “Em breve morrerei, mas certamente Deus os ajudará e os tirará desta terra. Ele os levará de volta para a terra que prometeu solenemente dar a Abraão, Isaque e Jacó”.
25 Andin Yüsüp yǝnǝ ⱪerindaxliriƣa ⱪǝsǝm iqküzüp: «Huda silǝrni qoⱪum yoⱪlaydu; xu qaƣda silǝr mening sɵngǝklirimni elip, bu yǝrdin qiⱪip ketixinglar kerǝk», — dedi.
25 Então José fez os filhos de Israel prestarem um juramento e disse: “Quando Deus vier ajudá-los e conduzi-los de volta, levem meus ossos com vocês”.
26 Yüsüp bir yüz on yaxⱪa kirgǝndǝ wapat tapti. Ular uni mumiya ⱪilip, Misirda bir meyit sanduⱪiƣa selip ⱪoydi.
26 José morreu com 110 anos. Os egípcios o embalsamaram e o colocaram em um caixão no Egito.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gênesis 50, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.